Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Dalyvaujant pareiškėjams G. A. , S. A., jų atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,

Suinteresuoto asmens atstovei Jelenai Timofejevai,

Teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjų G. A., S. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas , Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. A. paaiškino, kad jo ir pareiškėjo S. A. motina mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas ,t.y. statiniai ir žemės sklypai bei įvairus kilnojamasis turtas. Palikėjos įpėdiniai buvo sutuoktinis P. A. ir vaikai jis ir S.. Po V. A. mirties ginčo dėl palikimo nebuvo ir visi trys įpėdiniai pasidalino likusį palikimą, t. y. jis ir brolis S. gavo po 1000 litų iš mamos santaupų ir po auksinį žiedą. Tai buvo maždaug po savaitės po mamos mirties. Žiedą jis turi iki šiol ir pademonstravo teismui. Likusį nekilnojamąjį turtą - žemę ir pastatus tvarkė ir prižiūrėjo visi kartu, žemė buvo išnuomota. Po mamos V. A. mirties pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o tėvas P. A. mirė (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. A. patvirtino, kad pareiškėjo G. A. nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Po mamos likusį žiedą jis turi iki šiol ir pademonstravo jį teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra V. A. ir P. A. vaikai, o P. A. buvo V. A. sutuoktinis. Iš mirties liudijimų matyti, kad V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o P. A., a.k. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Iš notaro pažymų matyti, kad po V. A. mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, po P. A. mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą kreipėsi G. A. ir S. A.. IŠ VĮ Registrų centras išrašų matyti, kad po V. A. mirties liko paveldėtinas turtas: žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad palikėja būtų sudarę testamentą nėra, todėl turtas paveldėtinas pagal įstatymą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu ( CK 5.3 str. ). Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas jo mirties momentu, t. y. materialūs daiktai ir nematerialūs dalykai ( CK 5.1 str.). Paveldėjimas yra galimas pagal įstatymą ir pagal testamentą ( CK 5.2 str.). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, o palikimas gali būti priimamas dviem būdais: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.). Taigi, tiek vienu tiek kitu palikimo priėmimo būdu turi būti aiškiai išreikšta įpėdinio valia priimti palikimą ir tai gali būti tik aktyviais įpėdinio veiksmais. Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius . Taigi palikimo priėmimas ar atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą .

Šioje byloje nustatyta, kad po palikėjos V. A. mirties įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo pas notarą kreiptasi nebuvo, testamentų sudaryta nebuvo, V. A. mirties momentu buvo trys įstatyminiai įpėdiniai: sutuoktinis P. A. ir vaikai G. A. ir S. A..

Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams . Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjų, liudytojų I. A. ir A. A. paaiškinimų teismo posėdžio metu , rašytinių bylos įrodymų matyti, kad iš karto po palikėjos V. A. mirties jos įpėdiniai atliko faktinius palikimo priėmimo veiksmus, t. y. P. A. liko gyventi gyvenamajame name , jį tvarkė, naudojo savo reikmėms, mokėjo mokesčius , dirbo žemę, kitus žemės sklypus nuomojo ir t.t. G. A. ir S. A. prie šių veiksmų taip pat prisidėjo. Įpėdiniai pasidalino palikėjos V. A. santaupas, žiedus. Pareiškėjai G. A. ir S. A. žiedus išsaugojo iki šių dienų. Visi paminėti faktinio palikimo priėmimo veiksmai buvo pradėti atlikti nepraleidus 3-jų mėnesių termino palikimui priimti. Savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus P. A. tęsė iki pat savo mirties, o G. A. ir S. A. tęsia iki dabar ir naudojasi paveldėtinu turtu kaip jo savininkai. Būdami įsitikinę, kad palikėjos V. A. turtu jie naudojasi teisėtai kaip turto savininkai ir nesant pretenzijų į palikimą iš kitų asmenų pusės bei jokio ginčo tarp įpėdinių, P. A., G. A. ir S. A. dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė . CK 5.50 str. 1 d. draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu būdu byloje surinktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjų, liudytojų I. A. ir A. A. paaiškinimais, suinteresuoto asmens atsiliepimo , rašytinių įrodymų visuma, įvertinus įpėdinių faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą, tai , kad įpėdiniai su paveldėtinu turtu elgėsi (pareiškėjai tai daro iki šiol) kaip paveldimo turto savininkai ir tai trunka ilgą laiką , pretenzijų niekas nereiškia, suinteresuoti asmenys dėl pareiškimo neprieštarauj, darytina išvada, kad P. A., G. A. ir S. A. po V. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270, 448 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Tikslu įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. A., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymą priėmė faktiškai pradėdamas atsiradusį palikimą valdyti nuo pat atsiradimo momento ir P. A. , a.k. (duomenys neskelbtini), valdė palikimą iki savo mirties (duomenys neskelbtini), o G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą valdo nuosavybės teise iki šiol.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.