- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-22
- Bylos Nr.
- N-62-2031-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarties R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas R. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2007 m. vasario 25 d., 13⁵² valandą, Vilniuje, Juozapiškių gt. 11, vairuodamas automobilį neatsižvelgė į kelio sąlygas, atitinkamai nepasirinko greičio, staigiai stabdant automobilį ėmė slysti, dėl to jo nesuvaldė, atsitrenkė į sustojusį automobilį ir abi transporto priemones apgadino. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Taip nesilaikė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 172, 61.3, 275 punktų reikalavimų. Ši R. S. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 1 ir 6 dalis.
Institucijos 2007 m. vasario 28 d. nutarime konstatuota, kad R. S. protokole nurodyta veika padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 6 dalyje numatytus pažeidimus, už kuriuos skyrė po 100 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi skyrė galutinę nuobaudą - 100 Lt baudą.
Šalies argumentai
R. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas 2007 m. vasario 28 d. nutarimą panaikinti. Nurodė, kad dėl autoįvykio yra kaltas automobilio Audi vairuotojas, kuris įvykio vietoje važiavo ne savo eismo juosta priešais jį. Pamatęs artėjantį automobilį jis buvo priverstas stabdyti, kad išvengti susidūrimo. Tikėjosi, kad priešpriešiais artėjantis automobilis darys tą patį. Pamatęs, kad jo (R. S. ) automobilis pradėjo slysti, Audi vairuotojas pradėjo trauktis iš ne savo eismo juostos, tačiau nespėjo ir įvyko susidūrimas. Jo važiavimo greitis buvo apie 5 km/h, automobilio Audi vairuotoja turėjo galimybę išvengti susidūrimo, tačiau to nepadarė. Eismo įvykio schema yra netiksli, o būtent nepažymėta jo automobilio stabdymo pradžia nuo garažo sienos; jo automobilio judėjimo linkme nurodytas kelio plotis 4 metrai, kai jis yra 8 metrai, tad pažymėta tik viena kelio juosta; nepažymėta Audi važiavimo trajektorija ir jos traukimosi iš priešingos eismo juostos pradžia; neišvesta ašinė kelio linija, dėl ko neparodyta tikroji automobilių padėtis įvykio vietoje. Tačiau nepaisant to schemoje užfiksuota, kad Audi stovi priešpriešinėje eismo juostoje. Bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos jo ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės, nes neleista susipažinti su Audi vairuotojos B. A. paaiškinimais.
Nukentėjusioji B. A. nurodė, kad važiavo nepažeisdama KET reikalavimų. R. S. neįvertino eismo sąlygų, todėl ir kilo autoįvykis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 24 d. nutartimi R. S. skundo netenkino. Teismas nurodė, kad jo veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 1 ir 6 dalis kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda paskirta pagrįstai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, kad R. S. , vairuodamas automobilį, neatsižvelgė į kelio sąlygas, nepasirinko tinkamo greičio, staigiai stabdant automobilis ėmė slysti, dėl to R. S. automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į sustojusį automobilį bei apgadino abu automobilius; kad R. S. automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei automobiliui buvo neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Eismo įvykio protokolas patvirtina minėto autoįvykio faktą, automobilių išsidėstymą po įvykio, automobilių apgadinimus bei tai, kad tiek R. S. , tiek B. A. sutiko su eismo įvykio schema ir aplinkybėmis. R. S. patvirtino, jog autoįvykis įvyko dėl jo kaltės. Nukentėjusiosios B. A. paaiškinimai, liudytojo V. S. parodymai įrodo, kad R. S. , vairuodamas automobilį, neatsižvelgė į kelio sąlygas, nepasirinko tinkamo greičio, staigiai stabdant automobilis ėmė slysti, dėl to R. S. automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į sustojusį automobilį bei apgadino abu automobilius; kad R. S. automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei automobiliui buvo neatlikta valstybinė techninė apžiūra, taip pažeidžiant KET reikalavimus ir sukeliant autoįvykį. R. S. paaiškinimus, kad jis nepažeidė KET reikalavimų bei, kad autoįvykio schema nubraižyta netiksliai, teismas vertino kritiškai įvardindamas tai kaip vengimą administracinės bei civilinės atsakomybės (kadangi R. S. automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu) už neteisėtus veiksmus, bei siekį suklaidinti teismą. Minėtus R. S. paaiškinimus visiškai paneigia eismo įvykio protokolas, kuriame yra aiškiai įvardintas R. S. sutikimas su eismo įvykio schema bei tvirtinimu, kad R. S. yra autoįvykio kaltininkas, užfiksuoti automobilių apgadinimai, leidžiantys tvirtinti, kad būtent R. S. veiksmai sąlygojo minėto autoįvykio atsiradimą, nukentėjusiosios B. A. parodymai, liudytojo V. S. parodymai, kurie yra objektyvūs ir nuoseklūs, ir kuriais nėra pagrindo netikėti, kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. Atsižvelgdamas į padarytųjų pažeidimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę ir į bylos aplinkybes, nustatęs, kad R. S. nedirba, kad per vienerius metus R. S. nėra baustas už KET reikalavimų pažeidimus, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais teismas nusprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti paliekant galioti R. S. paskirtą administracinę nuobaudą, numatytą padarytųjų pažeidimų sankcijų ribose.
III.
R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2007 m. gegužės 24 d. teismo nutartį ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde palaiko argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, kad:
1. Teismo argumentai nepaneigė jo teiginių, o tik patvirtino. Teismui jis buvo pateikęs įvykio vietos nuotraukas, kurias šis nepagrįstai atsisakė priimti. Prašo laikyti šias nuotraukos apeliacinio skundo turinio dalimi. Jos akivaizdžiai parodo protokolo ir schemos netikslumus, kitų asmenų aiškinimų nepagrįstumą bei tai, kad mašina slysdama visais užblokuotais ratais negalėjo atsidurti schemoje nurodytoje vietoje.
2. Teismo nutartyje atsirado nauja įvykio versija, kad Audi vairuotoja susidūrimo metu ne važiavo, o stovėjo, ir jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į stovinčią mašiną. Tačiau iš schemos akivaizdu, kad automobilis Audi stovi ne savo eismo juostoje ir yra užtvėręs kelią jo automobiliui. Nukentėjusi atsakė, kad iki autoįvykio važiavo žvyrkeliu tik teisėjui pasufleravus. Mano, kad įvykio aplinkybės įvertintos šališkai.
3. Įvykio bei jo vietos įvertinimui yra būtinas ekspertinis įvertinimas, kurį prašo skirti.
4. Protokolo teiginys, kad jis patvirtina savo kaltę dėl pažeidimo, yra neteisėtas įrašas, nes jis neturėjo akinių, todėl negalėjo perskaityti viso protokolo. Jį pasirašė pasitikėdamas pareigūnų padorumu. Klaidą pastebėjo tik namie analizuodamas schemą.
4. Jis ginčija tik nutarimo dalį, susijusią su autoįvykiu. Kitos jo dalys su šiuo pažeidimu nėra susijusios.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
R. S. tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad dėl autoįvykio yra kalta automobilį Audi vairavusi B. A. , kuri, jo teigimu, prieš susidūrimą važiavo ne savo eismo juosta. Pamatęs priešais save artėjantį automobilį jis buvo priverstas stabdyti, kad išvengti susidūrimo. Pamačiusi, kad jo (R. S. ) automobilis pradėjo slysti, Audi vairuotoja pradėjo trauktis iš ne savo eismo juostos, tačiau nespėjo ir įvyko susidūrimas. Jo važiavimo greitis buvo apie 5 km/h. Tačiau R. S. administracinio teisės pažeidimo protokole bei eismo įvykio protokole, surašytuose iš karto po įvykio, laikėsi kitos pozicijos. Pasirašydamas eismo įvykio protokole jis patvirtino, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad važiavo 30 km/h greičiu, pamatęs priešpriešiais atvažiuojantį automobilį Audi bandė išvengti susidūrimo, tačiau stabdant mašiną užnešė ir prasilenkti nepavyko. Skunde pirmosios instancijos teismui R. S. taip pat nurodė, kad įvykio vietos schema yra netiksli, nes joje nepažymėta jo automobilio stabdymo pradžia nuo garažo sienos; jo automobilio judėjimo linkme nurodytas kelio plotis 4 metrai, kai jis yra 8 metrai, tad pažymėta tik viena kelio juosta; nepažymėta Audi važiavimo trajektorija ir jos traukimosi iš priešingos eismo juostos pradžia; neišvesta ašinė kelio linija, dėl ko neparodyta tikroji automobilių padėtis įvykio vietoje. Tačiau eismo įvykio protokole yra R. S. parašas, patvirtinantis, kad su įvykio vietos schema bei aplinkybėmis jis sutinka. Minėtame eismo įvykio protokole taip pat yra ir kitos eismo įvykio dalyvės B. A. bei protokolą surašiusio pareigūno parašai, patvirtinantys protokole nurodytų aplinkybių teisingumą. Apeliacinio skundo teiginiai, kad įvykio metu R. S. neturėjo akinių ir protokolą pasirašė visko neperskaitęs bei pasitikėdamas jį surašiusiu pareigūnu, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Kad R. S. neturėdamas akinių negalėjo perskaityti jam pateiktų dokumentų, protokolą surašęs pareigūnas V. S. nenurodė nei tarnybiniame pranešime (b. l. 14), nei jį apklausiant teisminio nagrinėjimo metu (b. l. 26). Atkreiptinas dėmesys, kad R. S. buvo sudaryta galimybė užduoti minėtam liudytojui klausimus ir jis šia teise naudojosi, tačiau klausimų, susijusių su minėto dokumento pasirašymu, jis neuždavė. Be to, taip pat įvykio vietoje surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra R. S. parašas, patvirtinantis, kad su šiuo dokumentu jis susipažino. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes spręstina, kad R. S. paaiškinimai dėl įvykio yra nenuoseklūs ir prieštaringi, jo nurodytos aplinkybės, kad įvykio vietos schema neatitinka faktinių aplinkybių, yra nepagrįstos jokiais įrodymais ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nukentėjusioji B. A. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad įvykio metu važiavo automobiliu Audi arčiau dešinio kelio krašto. Pamačiusi slystantį R. S. automobilį sustojo ties sniego krūva, kur ir įvyko susidūrimas. Su eismo įvykio vietos schema sutinka (b. l. 26). Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad automobilis Audi po susidūrimo stovėjo automobilio priekiu įsirėmęs į sniego krūvą, jokių žymių, patvirtinančių staigų šio automobilio stabdymą ar slydimą, schemoje nėra pažymėta, o automobilio Audi kairė galinė pusė, kuri buvo apgadinta susidūrimo metu, bei schemoje nurodyta susidūrimo vieta yra 3,8 metro nuo kairiosios (B. A. važiavimo kryptimi) kelio krašto linijos. Iš įvykio vietos schemos taip pat matyti, kad susidūrimo vietoje kelio plotis yra 7 metrai. Įvykio vietoje eismo juostos kelio ženklais ar ženklinimu nėra nustatytos, tad, vadovaujantis KET 144 punktu, priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis. Taigi, išvedus menamąją išilginę važiuojamosios dalies ašį įvykio vietoje, priešingų krypčių eismo juostos yra po 3,5 metrus pločio. Atsižvelgus į šią aplinkybę spręstina, kad susidūrimas įvyko B. A. eismo juostoje. Todėl, įvertinus minėtų byloje esančių įrodymų visumą spręstina, kad R. S. kaltė dėl kilusio autoįvykio konstatuota pagrįstai ir teisėtai.
Apelianto pateiktos įvykio vietos nuotraukos (b. l. 38, 39) su jo paaiškinimais jo kaltę patvirtinančių įrodymų pagrindu nustatytų aplinkybių nepaneigia. Pažymėtina, kad nuotraukose esančiose pastabose jis nurodė, kad jo mašina slysdama visais užblokuotais ratais negalėjo atsidurti schemoje nurodytoje vietoje, tačiau pirmosios instancijos teismui R. S. šio įvykio vietos schemos jo teigimu esančio netikslumo nenurodė. R. S. nuotraukose taip pat pažymėjo, kad buvo stabdyta ne dėl priešprieša važiavusios mašinos, o dėl būtino posūkio į kiemą prie Nr. 33, taip iškeldamas dar vieną savo veiksmų įvykio metu versiją. Todėl šios R. S. pateiktos nuotraukos su pastabomis tik patvirtina jo paaiškinimų nenuoseklumą ir prieštaringumą.
ATPK 277 straipsnyje nustatyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Nagrinėjamu atveju byloje yra surinkta pakankamai R. S. kaltinančių įrodymų, kurių vertinimui minėtame straipsnyje minimų specialių žinių nereikia, todėl pagrindo skirti ekspertizę nėra.
Apeliacinio skundo teiginys dėl kaltinimo atsitrenkus į stovintį automobilį naujumo nepagrįstas. Būtent toks kaltinimas ir yra suformuluotas R. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole.
Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.