- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-17
- Bylos Nr.
- e2YT-9531-1101/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04582-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- R. R., J. R., O. R., T. R., J. L., valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys byloje – R. R., J. R., O. R., T. R., J. L. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R. priėmė savo tėvo V. R., mirusio 2001 m. sausio 3 d., palikimą, t. y. butą, (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti.
2. Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo tėvas V. R., būdamas santuokoje su pareiškėjo motina V. R., 1993 m. vasario 5 d. iš žemės ūkio susivienijimo „Nemėžis“ nupirko trijų kambarių butą, kurio bendras plotas 69,37 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini). (dabar dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo tėvas V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo pas pareiškėjas notarą nesikreipė. Nurodytame bute visuomet gyveno, juo naudojosi ir su motina V. R. rūpinosi. Mirus motinai, pareiškėjas su šeima ir toliau liko gyventi bute, kuriame padarė remontą, už kurį moka visus mokesčius. Po motinos mirties 2015 m. spalio 27 d. pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad motina nebuvo priėmusi palikimo po tėvo ir jokio nekilnojamojo turto motinos vardu nėra registruota. Tėvo nupirktas butas iki šiol nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre; tėvo V. R. nuosavybės teisės į nupirktą butą įregistruotos 2020 m. birželio 3 d. Šiuo metu priimti mirusio tėvo palikimą nėra galimybės, nes praleistas įstatymo numatytas palikimo priėmimo terminas. Pareiškėjo teigimu, jis palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys R. R., J. R., O. R., T. R., J. L. nustatytu terminų atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, informuoti tinkamai.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Bylos duomenys patvirtina, kad V. R. mirė 2001 m. sausio 3 d. V. R. turėjo šešis vaikus: pareiškėją V. R. bei suinteresuotus asmenis byloje – R. R., J. R., O. R., T. R., J. L.. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad V. R. priklausė 6937/15008 dalys namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1993 m. vasario 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4 pagrindu.
6. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado 2001 m. sausio 3 d., todėl paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalis). 1964 m. civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).
7. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš 1964 m. CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įsyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Reikalavimas priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, atveju yra taikytinas tuo aspektu, jog asmuo per nustatytą terminą turi atlikti aktyvius veiksmus, patvirtinančius jo siekį įgyti turtą nuosavybėn, teisiniam tokio palikimo priėmimo įforminimui šis terminas netaikytinas, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
8. Pareiškėjo paaiškinimais, po jo tėvo V. R. mirties pareiškėjas su šeima ir jo motina (kuri (duomenys neskelbtini) mirė) liko gyventi tėvui nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (dabar 6937/15008 dalys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)), tuo butu (dalimi namo) rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad po tėvo V. R. mirties jis priėmė jo palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, patvirtina pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius tenkančius butui (dabar 6937/15008 dalys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)). Kiti palikėjo V. R. įpėdiniai, suinteresuoti asmenys byloje – R. R., J. R., O. R., T. R., J. L. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, todėl spręstina, kad jie neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.
9. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. R. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjas V. R. po tėvo V. R. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po tėvo V. R. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip V. R. įpėdinio, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjui V. R. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.