- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-08-27
- Bylos Nr.
- 1-848-900/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40793-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Aušros (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1-2 dalis 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai visuomenės labui išdirbti po 20 valandų viešųjų darbų, yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. 2015 m. liepos 21 d. apie 17⁰⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo šeimos nariui - sutuoktinei I. G. vieną kartą spyrė į kairę koją ir metė į ją plastikinį puodelį, kuris pataikė sutuoktinei į kairę ranką, sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) R. G. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (53-56 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2015 m. liepos 21 d. apie 17⁰⁰ val. jis grįžo į namus. Grįžus tarp jo ir sutuoktinės kilo konfliktas, konflikto priežasties pasakyti negali. Pradėjo daužyti daiktus, puodelį metė į televizorių, išmėtė kitus namų apyvokos daiktus. Detaliai įvykio aplinkybių dėl girtumo neprisimena. Neprisimena, ar sutuoktinei spyrė, ar metė į ją plastikinį puodelį, bet neneigia, kad taip galėjo būti. Prisimena, kad išdaužė stiklą. Gailisi dėl tokio savo poelgio.
Nukentėjusiosios I. G. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (27, 30-33 b. l.), kuriuose teigiama, kad 2015 m. liepos 21 d. apie 17⁰⁰ val. į namus grįžo sutuoktinis R. G.. Pamačiusi, kad jis neblaivus ir agresyvus, norėdama apsaugoti vaikus, pasakė jam eiti į lauką, išnešė į kiemą pavalgyti. Pamatęs maistą, R. pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais ir metė maistą į ją. Bijodama, kad sutuoktinis nesumuštų, įbėgo į kambarį, o sutuoktinis - iš paskos. Kambaryje buvo du jų mažamečiai vaikai. Ji puolė saugoti vaikus, kad tėvas jiems nieko blogo nepadarytų. Sutuoktinis ėmė mėtyti daiktus, iš šaldytuvo ištraukęs mėtė įvairius maisto produktus, paėmęs plastikinį puodelį metė į ją, pataikė jai į kairę ranką. Po to į ją metė šaldiklio stalčių, tačiau nepataikė; priėjęs spyrė jai į koją. Ji su vaikais išbėgo į kitą kambarį ir, pradariusi langą, pakvietė kaimynę A. Š.. Norėjo iškelti vaikus pro langą. Virtuvėje likęs sutuoktinis toliau siautėjo, mėtė daiktus, išdaužė langą, nuvertė televizorių. Pamatęs ateinančią kaimynę sutuoktinis išėjo. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus. Nenori, kad vaikai matytų tokius tėvo išpuolius, todėl planuoja su juo skirtis, sutuoktiniui neatleidžia. Civilinio ieškinio nereiškia. Į medikus po įvykio nesikreipė.
Liudytojos A. J. Š. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (36-38 b. l.), kuriame pažymėta, kad 2015 m. liepos 21 d. ji atvyko į sodą. Kaimynystėje gyvena R. G. ir I. G. Apie 17⁰⁰ val. išgirdo kaimynės klyksmą, ji prašė ateiti ir padėti iškelti vaikus. Girdėjo ir vaikų šauksmą. Priėjusi prie kaimynų namo sutiko R. G.. Šis buvo labai girtas, rinkosi daiktus ir išėjo. I. minėjo, kad sutuoktinis smurtavo nebe pirmą kartą, dažnai išgeria, o tada konfliktuoja.
Taip pat nukentėjusiosios I. G. 2015 m. liepos 21 d. protokolu – pareiškimu (6 b. 1.); įvykio vietos apžiūros protokolu (9-14 b. 1.), kuriame užfiksuota name išmėtyti namų apyvokos daiktai: šaldytuvo stalčiai, dėžutės su sušaldytomis uogomis, išdaužtas langas, sugadinta rozetė; tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (15-18 b. 1.), kuriame nurodyta, jog 2015 m. liepos 21 d. apie 17²³ val. gautas pranešimas dėl didelio triukšmo, moters šauksmo adresu (duomenys neskelbtini); įvykio vietoje I. G. paaiškino, kad į namus grįžęs neblaivus sutuoktinis daužo daiktus, baldus, išdaužė langą, ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, spyrė į koją; specialisto išvada Nr. G 1052/15(04), kurioje pažymėta, kad I. G. kūne sužalojimų nėra (42 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.
Už fizinio skausmo sukėlimą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 20 parų arešto.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu. Prašo, esant galimybei, skirti atlikti arešto bausmę poilsio dienomis (90-92 b. l.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos darant veiką (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) (80 b. l.). Į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registrą neįtrauktas (88 b. l.). Įrašytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės ligonių pacientų registrą; 2006 m. birželio 3-5 d. ir 2007 m. balandžio 1 d. diagnozuota F103 (87 b. l.). Įtrauktas į VšĮ Dainų PSPC Psichikos sveikatos centro pacientų registrą, 2013 m. lapkričio 15 d. nustatyta F10.3 diagnozė (89 b. l.). Net 14 kartų baustas administracine tvarka už įvairius – smulkesnius ir itin šiukščius - KET ir viešosios tvarkos pažeidimus, turi vieną galiojančią nuobaudą, du kartus surašyti administraciniai nurodymai, kas baustumo neužtraukia (70-80 b. l.). Kartą teistas už dvi analogiškas nusikalstamas veikas prieš sutuoktinę I. G. (62-69 b. l.), bausmę atliko (85 b. l.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kaltinamasis nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus (BK 46 str. 1 d.), todėl ši bausmės rūšis net negali būti svarstoma. Teismas mano, kad laisvės atėmimo bausmė aptariamu atveju būtų per griežta bausmė. Įvertinus inkriminuotos nusikalstamos veikos padarinius, priežastis, emocinę kaltinamojo būklę, kaltinamajam skiriama prokuroro siūloma vidutinio griežtumo bausmės rūšis – areštas, kurio trukmė nustatoma mažesnė nei sankcijos vidurkis (BK 49 str. 3 d.).
Kadangi kaltinamasis dirba, todėl arešto bausmę skiriama atlikti poilsio dienomis (BK 49 str. 5 d.). Išaiškinti kaltinamajam, kad ne vėliau kaip per 7 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jis turi susitarti su Kalėjimų departamentu prie LR TM dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko (BVK 59 str. 2 d.). Pažeidus arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, teismas ją gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 str. 5 d.).
Laikantis BK 64¹ straipsnio reikalavimų, paskirta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (57-60 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinis diskas su skaitmenine garso įrašo, Januševičiui skambinant į BPC, kopija, kuris prisegtas prie bylos viršelio, paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 str. 1 d.) (26 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir iki 20 (dvidešimt) parų arešto.
Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje poilsio dienomis.
R. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinį diską su skaitmenine garso įrašo kopija, kuris prisegtas prie bylos viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti R. G., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.