Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., vertėjai S. M., išnagrinėjusi A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2015-04-09, apie 9.00 val., Savanorių pr. 247, Vilniuje, vairuodamas automobilį „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį „Š. O.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. B. paaiškino, kad 2015-04-09, apie 9.00 val., Savanorių pr. 247, vairuodamas savo automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį. Išlipęs apžiūrėjo automobilius, nieko nepastebėjo ir nuvažiavo. Buvo susinervinęs, važiavo iš ligoninės, serga vėžiu, šeimoje vairuoja vienas ir automobilis labai reikalingas, prašo atsižvelgti į aplinkybes. Dėl įvykio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

A. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, įrodoma administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-31971576-15, kaltę taip pat įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulio A. P. 2015-04-10 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2015-04-10, apie 18.00 val., kreipėsi pil. J. Ž., kuri nurodė, kad 2015-04-09 apie 9.00 val. Savanorių pr. 247, Vilniuje, jos stovintį automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. J. Ž. paaiškino, kad iš karto į policiją nesikreipė, nes nebuvo aiškus kaltininkas, peržiūrėjus MAXIMA parduotuvės pateiktą vaizdo įrašą, apsaugos darbuotojai nustatė kaltininką, t.y. A. B.. Eismo įvykis užfiksuotas vaizdo kameromis. A. B. kaltę įrodo prie bylos pridėtos foto lentelės, prekybos centro „Maxima“, apsaugos vadovo V. V. pranešimas, kiti bylos rašytiniai įrodymai.

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. B. vairuodamas automobilį, nesilaikė saugaus atstumo, važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį ir abu automobilius apgadinęs pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį. Neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Kelių eismo taisyklėse eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte įtvirtintas analogiškas eismo įvykio apibrėžimas.

A. B. skirtina administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies nutrauktina.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, kad A. B. yra inkriminuojami du administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusi kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, duotų teismo posėdžio metu, jis nurodė, kad važiuodamas atbulas kliudė nukentėjusiosios automobilį, apžiūrėjęs nieko nepastebėjo, buvo labai susijaudinęs, kadangi važiavo iš ligoninės, dėl įvykio labai apgailestauja. Minėti parodymai rodo, jog A. B. iš esmės neneigia, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Jo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, jog A. B. inkriminuojamas ir administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

ATPK 9 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, A. B. atžvilgiu nutrauktina. Teismo posėdyje apklaustas A. B. nurodė, kad važiuodamas atbulas pajuto kontaktą su kitu automobiliu, išlipęs ir apžiūrėjęs automobilius, nieko nepastebėjo, buvo labai susijaudinęs, nes važiavo iš gydytojo su blogomis žiniomis, serga vėžiu, šeimoje vienas vairuoja automobilį, todėl vairavimo teisės labai reikalingos, važiuoti pas gydytojus, tvarkyti šeimyninius reikalus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, jog A. B. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių A. B. kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo A. B. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).

A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį: padarytas 1 Kelių eismo taisyklių pažeidimas, eismo įvykio metu nežymiai apgadinti automobiliai, į pažeidėjo A. B. asmenybę - 76 metų amžiaus, dirbantis, į tai, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, duomenų apie teistumą nepateikta, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, jog A. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina maksimali minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) baudą.

A. B. administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.