Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, Darbo biržoje paieškai darbui gauti registruota, gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. sunkiai sužalojo žmogų, ? būtent: 2015 m. kovo 29 d., apie 17.10 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu peiliu vieną kartą durdama šeimos nariui sugyventiniui R. P. į pilvo sritį, padarė nukentėjusiajam R. P. kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo sienos žaizdą kairėje su tiesiojo pilvo raumens ir sieninės pilvaplėvės pažeidimu, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė šeimos nario R. P. sveikatą.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. A. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad R. P. yra jos sugyventinis, iki įvykio jie kartu gyveno apie 2 metus ir dabar jie kartu gyvena kaip vyras ir žmona, veda bendrą ūkį.

2015 m. kovo 29 d. su R. P. ji buvo pas kaimynę M. K., ten vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jos ir R. P. kilo žodinis konfliktas, dėl to M. K. liepė jiems išeiti. Namuose konfliktas tęsėsi, R. P. ją kaltino neištikimybe. Konflikto metu R. P. trenkė jai smūgį į galvą, pradėjo ją stumdyti, nustūmė į kambarį. Po to jie abu sugrįžo į virtuvę. Virtuvėje ji pasiėmė peilį, norėjo atsipjauti maisto. Tuo metu prie jos priėjo R. P., jis buvo iškėlęs ranką, todėl ji pamanė, jog sugyventinis jai vėl nori trenkti, ir ji net nepajuto, kaip peiliu įdūrė sugyventiniui, tik pamatė, kaip R. P. susigriebė už pilvo, o iš po sugyventinio drabužių pradėjo lašėti kraujas. Po to R. P. ją išstūmė lauk. Ji nuėjo pas M. K., ten netrukus atėjo ir R. P.. M. K. iškvietė greitąją med. pagalbą.

Kur po dūrio padėjo peilį, neprisimena. Buvo išgėrusi, tačiau girtumas neturėjo įtakos jos veiksmams. Sužaloti R. P. ji nenorėjo ir to nesiekė. Anksčiau su sugyventiniu vienas kito atžvilgiu smurto nevartodavo. Labai gailisi dėl to, ką padarė, su ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad su kaltinamąja D. A. iki įvykio gyveno ir dabar gyvena kaip vyras ir žmona, tik nėra įregistravę santuokos. 2015 m. kovo 29 d. kartu su sugyventine girtavo pas kaimynę M. K.. Vienu metu, gal apie 17 val., tarp jo ir kaltinamosios kilo žodinis konfliktas, ir M. K. liepė jiems abiems išeiti. Namuose jie toliau konfliktavo, pykosi. Dėl girtumo jis nepamena, ar sudavė smūgius D. A., gal ir sudavė. Prisimena, kad būdamas virtuvėje jis pajuto, jog jam iš pilvo bėga kraujas. Pakėlęs megztinį pamatė, kad jam perdurtas pilvas. Po to kaltinamoji išėjo. Jis nuėjo kaltinamajai iš paskos pas M. K., ji ir iškvietė greitąją med. pagalbą.

Jis kaltinamajai dėl sužalojimo jokių pretenzijų neturi, pastaroji labai išgyvena dėl to įvykio, jie susitaikė, prašo nebausti laisvės atėmimo bausme.

Liudytoja M. K. parodė, kad 2015 m. kovo 29 d. savo namuose kartu su kaimynais sugyventiniais D. A. ir R. P. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 15 val. 30 min kaimynai pradėjo konfliktuoti, todėl ji paprašė pastarųjų išeiti, ir jie išėjo. Maždaug po 15 minučių pas ją atbėgo išsigandusi kaltinamoji, skundėsi, kad muša R. P., tačiau ant kaltinamosios veido jokių sužalojimų ji nepastebėjo. Netrukus pas ją atėjo ir R. P., kuris parodė perdurtą pilvą, iš pilvo bėgo kraujas. Tuomet ji iškvietė greitąją med. pagalbą.

Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis buvo girti ir, jos nuomone, tai turėjo įtakos kaltinamosios veiksmams. Būdama blaivi kaltinamoji yra rami, paslaugi moteris.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), praėjime tarp kambario ir virtuvės ant grindų keliose vietose matyti raudonos spalvos, galbūt kraujo, dėmės. Virtuvėje ant šaldytuvo rastas ir paimtas peilis plastikine rankena, kambaryje ant sekcijos rastas ir paimtas peilis medine rankena (13–20 b. l.).

Daiktų apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu kambaryje ant spintos rastas peilis Nr. 1 yra medine rankena, balto metalo ašmenimis, kurių ilgis 11,3 cm, plotis vidurinėje dalyje – 2,6 cm, storis iki 0,1 cm. Nusikalstamos veikos pėdsakų ant peilio nestebima. Peilis Nr. 2 (surastas virtuvėje ant šaldytuvo) yra plastikine rankena, balto metalo ašmenimis, kurių ilgis 9,5 cm, plotis vidurinėje dalyje – 2,4 cm, storis iki 0,2 cm. Nusikalstamos veikos pėdsakų ant peilio nestebima (37 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. P. nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo sienos žaizda kairėje su tiesiojo pilvo raumens ir sieninės pilvaplėvės pažeidimu. Sužalojimas padarytas paveikus R. P. pilvo kairiąją pusę aštriu duriančiai-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu. Įrašai pateiktuose medicininiuose dokumentuose leidžia teigti, kad R. P. pilvo sužalojimą patyrė 2015 m. kovo 29 d. iki 17.13 val. R. P. kūne konstatuojama viena trauminio poveikio vieta – pilvo kairė pusė. Dėl kiauryminio durtinio-pjautinio pilvaplėvės ertmės sužalojimo R. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (54–55 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. A. nustatytas galvos sumušimas (išorinių traumos požymių nenustatyta). Nustatytą galvos sumušimą D. A. galėjo patirti nuo bukos traumos 2015 m. kovo 29 d. D. A. sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (45 b. l.).

Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, kad 2015 m. kovo 29 d. 22.51 val. D. A. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas (56 b. l.).

Spręsdamas kaltinamosios D. A. kaltės klausimą ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas remiasi kaltinamosios D. A. visišku savo kaltės pripažinimu, nukentėjusiojo R. P. iš esmės analogiškais kaip ir kaltinamosios parodymais, liudytojos M. K. parodymais. Kaltinamosios D. A. ir nukentėjusiojo R. P. nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės, apibūdinančios nukentėjusiojo R. P. sužalojimo mechanizmą, pobūdį ir sužalojimo laiką, sutampa su teismo medicinos specialisto išvadomis, kad R. P. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo sienos žaizda kairėje, sužalojimas padarytas 2015 m. kovo 29 d. iki 17.13 val. paveikus R. P. pilvo kairiąją pusę aštriu duriančiai-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymus apie nukentėjusiojo R. P. sužalojimo vietą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiais bylos duomenimis, neturinčiais esminių prieštaravimų, nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog R. P. galėjo sunkiai sužaloti kitas asmuo ar jis galėjo būti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą durdama peiliu padarė būtent kaltinamoji D. A. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė. Taigi, byloje nustatyta, jog tarp kaltinamosios D. A. veikos ir R. P. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Neneigdama savo kaltės dėl R. P. sužalojimo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kaltinamoji D. A. teigia, jog ji nenorėjo sunkiai sužaloti R. P. ir konflikto metu net nepajuto, kaip įdūrė nukentėjusiajam. Duomenų, paneigiančių šias kaltinamosios nurodytas aplinkybes ir rodančias jos siekimą sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, byloje nėra. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – smūgis stipriai žalojančiu įrankiu – peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą (pilvą), rodo, kad kaltinamoji neabejotinai suprato kelianti pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė sveikatos sutrikdymo galimybę ir, nors to ir nenorėjo, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Taigi šioje situacijoje atsiradę padariniai yra dėsningi, ir normalaus protinio išsivystymo, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį (52 metai) turintis žmogus, kaltinamoji negalėjo nesuvokti, jog suduodama smūgį peiliu kitam žmogui į pilvą daro veiką, ne tik sukeliančią fizinį skausmą, bet ir keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai. Visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamoji D. A. sužalojo R. P. veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Išanalizavęs bylos duomenų visumą, teismas mano, kad kaltinamosios D. A. padarytos nusikalstamos veikos – sunkaus sveikatos sutrikdymo – paskatos buvo dėl konflikto su nukentėjusiuoju R. P. kilęs jos pyktis.

Kaltinamosios aiškinimu, konflikto metu R. P. sudavė jai smūgį į galvą, stumdė. Iš tokių kaltinamosios parodymų reiktų suprasti, jog pats nukentėjusysis išprovokavo kaltinamąją taip elgtis (durti peiliu). Nukentėjusiojo R. P. teigimu, dėl buvusio girtumo jis negali nurodyti, ar sudavė smūgius sugyventinei. Kaltinamosios D. A. nurodytas nukentėjusiojo elgesys, teismo nuomone, neduoda pagrindo daryti išvados, kad kaltinamoji dėl R. P. veiksmų įvykio metu buvo fiziologinio afekto būsenos. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo prasidėjo dar jiems būnant M. K. namuose. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad įvykio metu kaltinamosios nurodytas R. P. elgesys kaltinamajai buvo netikėtas. Nagrinėjamos bylos kontekste kilęs konfliktas nebuvo tokio lygio ir pobūdžio, kad sukeltų kaltinamajai didelio susijaudinimo būseną. Teismo nuomone, kaltinamąją nusikalsti paskatino pyktis dėl nukentėjusiojo veiksmų, o ne didelis susijaudinimas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamoji sudavė smūgį peiliu nukentėjusiajam sąmoningai, suvokdama pavojingą tokių veiksmų pobūdį, todėl daryti išvadą, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė labai susijaudinusi dėl neteisėtų nukentėjusiojo asmens veiksmų ir kvalifikuoti jos veiką pagal BK 136 str. (Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus) nėra pagrindo. Tačiau, atsižvelgęs į byloje nustatytas nagrinėjamos veikos padarymo aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo R. P. elgesys, pasireiškęs agresija, smurtiniais veiksmais prieš kaltinamąją, tai patvirtina ir specialisto išvada apie D. A. nustatytą galvos sumušimą, įvykio metu buvo provokuojantis ir turėjo įtakos – paskatino kaltinamąją nusikalsti prieš nukentėjusįjį. Todėl yra pagrindas šią aplinkybę pripažinti kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. BK 248 str. 2 d. išaiškinta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.

Kaip matyti iš bylos duomenų – kaltinamosios D. A., nukentėjusiojo R. P. ir liudytojos M. K. parodymų, kaltinamoji D. A. ir nukentėjusysis R. P., nors ir nėra įregistravę santuokos, bet daugiau kaip dvejus metus gyvena faktinėje santuokoje ir bendrai tvarko namų ūkį, tai leidžia daryti išvadą, jog juos sieja sugyventinių santykiai, kurių turinys atitinka šeimos teisinius santykius, taigi jie yra vienos šeimos nariai. Todėl kaltinamosios D. A. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. kaip sunkus savo šeimos nario sužalojimas.

Kaltinamoji D. A. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino sužalojusi savo sugyventinį R. P., atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šią aplinkybę teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaip jau aptarta anksčiau, nukentėjusiojo R. P. elgesys betarpiškai prieš jo sužalojimą buvo prieštaraujantis moralės normoms, todėl teismas pripažįsta kaltinamosios D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad kaltinamosios veikai padaryti turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaltinamosios D. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tokią išvadą teismas daro remdamasis asmens blaivumo testo rezultatais, kad 2015 m. kovo 29 d. 22.51 val. D. A. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Be to, teismo nuomone, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad alkoholio vartojimas susilpnino D. A. savikontrolę, turėjo įtakos adekvačiam situacijos vertinimui.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį už padarytą nusikalstamą veiką teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji D. A. veikdama netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 str. 6 d.), tačiau anksčiau neteista (59 b. l.), administracine tvarka nebausta (60 b. l.), Psichikos sveikatos centro registre įrašyta dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (61 b. l.), nedirbanti, tačiau registruota Darbo biržoje (65 b. l.), tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dėl kaltinamosios elgesio kaimynai nusiskundimų neturi, be to, byloje nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Šios bylos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamosios D. A. antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios, kad ji nusikalto atsitiktinai.

Kaltinamajai inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 3 p., sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.

Teisingumo ir teisinės valstybės siekis yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, kartu įstatymu nustato ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Taigi, BK 41 str., reglamentuojančiame bausmės paskirtį, greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskirtas bausmės teisingumo principas, kuris yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. Skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga, įvertinus visas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, vertindamas anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo R. P. poziciją dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo – jis kaltinamajai D. A. atleido, civilinio ieškinio nepareiškė, jokių pretenzijų jai neturi, po nusikaltimo padarymo su sugyventine susitaikė, toliau gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Tokią poziciją nukentėjusysis išreiškė viso baudžiamosios bylos proceso metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamoji D. A. nėra tiek pavojinga, kad bausmės tikslai jos atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jai realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamosios atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jos nuo visuomenės, jos resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Todėl, nesant byloje nustatytų BK 62 str., reglamentuojančiame švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, privalomų sąlygų, kaltinamosios D. A. atžvilgiu taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir jai skirtina švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas vienerių metų terminui (BK 48 str. 2 d.) su įpareigojimais tam tikru laiku būti namuose ir per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p.). Teismo vertinimu, D. A. paskirti BK 48 str. numatyti įpareigojimai, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, ribojančios kaltinamosios elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, bus pakankamai efektyvios, ir tokiu būdu kaltinamoji bus pakankamai nubausta.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (29–32 b. l.) yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai (BPK 115 str.), kadangi R. P., nukentėjusio nuo kaltinamosios D. A. padaryto tyčinio nusikaltimo, suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje kainavo 1855,41 Eur.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – du peiliai, kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, perduoti saugoti į Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (38–39 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. A. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., paskirti jai laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p., 5 p., įpareigoti D. A. bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. vakaro iki 5 val. ryto būti namuose ir per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į laisvės apribojimo bausmės laiką D. A. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. kovo 29 d. iki 2015 m. kovo 31 d., dvi sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. A. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš D. A. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1855,41 Eur už R. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – du peilius, saugomus Telšių apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.