Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. S. ieškinį atsakovams J. V., M. G., G. G. su trečiuoju asmeniu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriumi dėl leidimo rengti statinių projektą be bendraturčių sutikimo bei ieškovo R. J. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 504/1647 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai: 7/24 pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7/24 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 29–31). Ieškovas prie savo gyvenamojo namo įsirengė dušą ir prailgino koridorių. 2010-12-23 surašyti savavališkos statybos aktai (b. l. 8–15). 2011-01-12 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius (b. l. 16–21). Ieškovas kreipėsi į bendraturčius dėl sutikimo pastatų rekonstrukcijai ir statybos projektų rengimui. Bendraturčiai J. V. ir M. G. sutikimo ieškovui nedavė, todėl jis prašo leisti rengti techninį projektą be atsakovų sutikimo, taip pat prašo pripažinti galiojančiu G. G. duotą sutikimą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas savo teises ir teisėtus interesus gina LR CK 4.75 str. pagrindu. Šios teisės normos 1 d. nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kiekvieno bendraturčio pareiga – visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-08. nutartis, civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006-10-13 nutartis, civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006-11-06 nutartis, civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2012-04-10 nutartis, civilinėje byloje V.G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012). Pažymėtina, kad kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (LR CK 4.77 str.), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių.

Pagal LR statybos įstatymo 2 str. 13 p. statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naują arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Tam, kad gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to – ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti ir žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas ir rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams (LR statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2, 3 p., 23 str. 6 d. 2 p.). Siekdamas statinį padidinti, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kitų bendraturčių sutikimų nedavimas siekiančiam pastatą padidinti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Darytina išvada, kad tais atvejais, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, minėta, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir kt. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą dėl daikto statybos darbų teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas siekia gauti bendraturčių sutikimus dėl gyvenamojo namo, priskiriamo neypatingų statinių kategorijai, rekonstrukcijos, dėl pagalbinio pastato, priskiriamo I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, statybos, dėl medinių konstrukcijų sandėlio, priskiriamo I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, rekonstrukcijos, dėl medinių konstrukcijų pagalbinio pastato, priskiriamo I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, statybos. Šie prašymai dėl sutikimo yra konkretūs, juo labiau, kad statybos darbai jau atlikti, todėl galima realiai įvertinti, ar šie statybos darbai pažeidė bendraturčių interesus, ir jei taip, tai kokia apimtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo suformuotą įrodinėjimo paskirstymo taisyklę įrodyti, kad ieškovo atlikti statybos darbai pažeidžia bendraturčių teises ir interesus ir kaip juos pažeidžia, turi įrodyti tie bendrataučiai, šiuo atveju atsakovai, kurie atsisako duoti sutikimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš viso netyrė ir nevertino, kaip ieškovo atlikti statybos, rekonstrukcijos darbai, kuriuos siekia įteisinti, pažeidžia ar gali pažeisti atsakovų teises ir teisėtus interesus, ar atsakovų atsisakymas duoti sutikimą yra proporcingas ir pagrįstas ir neriboja ieškovo teisių labiau nei būtina. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aptartų aplinkybių, t. y. netyrė, ar atsisakymas duoti sutikimą dėl nurodytų statybos ir rekonstrukcijos darbų yra pagrįstas, teisėtas, proporcingas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CK 1.5 str.).

Be to, ieškovas prašo pripažinti galiojančiu atsakovo G. G. sutikimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad asmens sutikimas yra vienašalis sandoris (LR CK1.63 str.), o civilinėje teisėje įtvirtinta sudaryto sandorio galiojimo prezumpcija. Esant šioms aplinkybėms ieškovas galėtų konkretinti savo reiškiamus reikalavimus ir nurodyti pirmosios instancijos teismui, ar prašo duoti leidimą be atsakovo G. G. sutikimo, ar pripažinti galiojančiu duotą sutikimą. Pastaruoju atveju turi teikti įrodymus, kodėl atsakovo G. G. sutikimas yra galiojantis ir teisėtas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, taigi neatskleidė bylos esmės (LR CPK 329 str. 1 d.), o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą apeliacine tvarka, šių aplinkybių nustatyti negali, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pakartotinai nagrinėdamas bylą turi nustatyti, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą dėl ieškovo atliktų darbų yra pagrįstas ir teisėtas, ir neriboti ieškovo teisių labiau nei būtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012-10-18 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.