Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. O. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 21 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. O. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Švedijos Karalystės Jonkopingo miesto apylinkės teismo 2008-07-07 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 3 skyriaus 1 straipsnį (nužudymas) laisvės atėmimu 10 metų. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-09-29 nutartimi suderinta Švedijos Karalystės Jonkopingo miesto apylinkės teismo 2008-07-07 nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės Baudžiamojo kodeksą paskirta bausmė su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 1 dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.

Bausmės pradžia – 2007-11-18, bausmės pabaiga – 2017-11-18. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai 2 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-07-16).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-08-21 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo T. O. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad atlikdamas bausmę elgėsi gerai, taip pat kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistajam T. O. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Teismo nutartyje nurodomos tik neigiamos jo savybės, t. y. šališkai konstatuojami faktai turint tikslą paneigti Lygtinio paleidimo komisijos patvirtintą nutarimą. Tai jau antras kartas, kai Komisija sutinka su nuteistojo elgesiu ir tarpininkauja jį lygtinai paleidžiant. Nutartyje nėra nurodomos jokios esamos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios savybės, todėl yra pažeidžiamas rungimosi principas. Visa nuteistąjį T. O. charakterizuojanti medžiaga yra laikoma nuteistojo asmens byloje, su kuria turėjo susipažinti pirmosios instancijos teismas ir individualizuoti savo sprendimą. Teismo prerogatyva yra spręsti apie nuteistojo bausmės atlikimo etapą, kaip jis laikėsi nustatytų taisyklių, vertinti charakterio pagerėjimus, jo korekciją teigiama linkme, atkreipti dėmesį, kad Komisijos, kurios darbas prižiūrėti ir paruošti visuomenei, vertinti nuteistojo būdą po paskirtos bausmės atlikimo, yra vertinamas kaip tinkamas gyvenimui visuomenėje. Teismas akcentuoja lygtinio paleidimo taisyklių nesilaikymo ir bausmės skyrimo pagrindus bei tikslus, tačiau į tai teismai atsižvelgia skirdami bausmę, bet ne taikydami lygtinį paleidimą. Be to, teismas turi vertinti ne tik atskirus bausmės atlikimo etapus, o visą bausmės atlikimo laikotarpį, o tai reiškia, ir tą dalį, kai nuteistasis atliko bausmę Švedijos Karalystėje. Teismas nevertino, kad nuteistasis atliko beveik tris ketvirtąsias paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuo 2013 m. sausio 23 d. nuteistasis nebuvo nė karto baustas už režimo reikalavimų pažeidimą. Europos Taryba ne kartą atkreipė valstybių narių dėmesį kuo plačiau taikyti lygtini paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę, mažinančią įkalinimo trukmę, kuri padėtų nusikaltusiems asmenims grįžti į visuomenę. Atkreipia dėmesį, kad kai Komisija jau net tris kartus pritarė nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui, teismas nurodo, kad Komisija netinkamai vertina nuteistojo elgesį ir jos darbas traktuojamas kaip netinkamas. Galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismai Lygtinio paleidimo komisijos darbą vertina ne pagal nuteistojo elgesio individualizavimo ir darbo su juo požymius, o pagal dvi konkrečias lygtinio paleidimo taikymo ir netaikymo aplinkybes - geras Komisijos darbas yra tada, kai netaikomas lygtinis paleidimas, o netinkamas Komisijos darbas yra tada, kai pritariama nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Skunde sutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog teisingumas įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieka tokią nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti, todėl Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jame padarytos išvados atitinka teisinį reguliavimą bei teisinę sąmonę. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos kalinimo sąlygos, aplinka bei režimas neužtikrina asmens socialinės reabilitacijos, neužkerta kelio žalingiems veiksmams bei oriam bausmės atlikimui, o tai lėmė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Taip pat pažymi, jog drausminės nuobaudos nėra galiojančios, nuo paskutinės skirtos nuobaudos yra praėję daugiau nei dveji metai, ir tai nebūtinai turi būti siejama su formaliomis Komisijos rekomendacijomis (nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų). Neteisinga būtų vertinti šį faktą, neatsižvelgiant į kitus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius faktus, numatytus Komisijos nutarime.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. O. skundas atmestinas.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jis nuteistas pagal Švedijos Karalystės nustatytas taisykles, todėl ir lygtinio paleidimo taisyklės turi būti taikomos tos šalies, kurioje jis buvo nuteistas, ir nepablogina nuteistojo padėties. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog visiems bausmes Lietuvos Respublikoje atliekantiems asmenims taikomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai, todėl nuteistojo argumentas yra nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kaip skunde nurodo ir pats nuteistasis, 2008-11-27 Tarybos pamatinio sprendimo Nr. 2008/947/TVR 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal 1 dalį, priimtiems sprendimams ir visiems tolesniems su teismo sprendimu susijusiems veiksmams, atitinkamais atvejais įskaitant laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės vykdymą ir prireikus adaptavimą, taikomi vykdančiosios valstybės teisės aktai.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis priimta 2015-08-21. Šios nutarties priėmimo metu LR BVK 157 straipsnio 1 dalis numatė, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Konstatuojama, kad apylinkės teismas, priimdamas 2015-08-21 nutartį, tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad nuo 2015-09-01 įsigaliojo naujoji LR BK 157 straipsnio redakcija. Šiuo metu galiojanti LR BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2015-09-01). Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų nei pagal senąją, nei pagal naująją, nuo 2015-09-01 galiojančią, LR BVK 157 straipsnio redakciją.

Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam LR BVK 157 str. 2 ar 3 d. numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.

Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo metu taikyti nuteistajam T. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų efektyvu. Nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jo elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti, sušvelninus jos atlikimo sąlygas.

Išanalizavus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad šiuo metu T. O. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, tačiau už vieną labai sunkų nusikaltimą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu nuo 2011-10-03 iki 2012-05-03 jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis atliko drausmės grupės sąlygomis, kas akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu elgėsi nedrausmingai. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat konstatuota, kad T. O. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, t. y. 45 balai pagal OASys metodiką. Pagrindą abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija taip pat suteikia nustatyti kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (greitą veikimą vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį); mąstymas ir elgesys (siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą); emocinė gerovė; nuostatos (turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą). Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką net dešimt kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos taisyklių bei elgesio reikalavimus, ir nors nuobaudos negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį nesistengė elgtis nepriekaištingai, o tai pagal naująją LR BVK 157 straipsnio 1 dalies redakciją nesuteikia pagrindo išvadai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad nors nuteistasis vieną kartą buvo skatintas, tačiau prieš daugiau nei trejus metus, o po gauto paskatinimo vėl buvo keturis kartus baustas. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad nėra pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi nuteistojo elgesys negerėja.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti. Akivaizdu, kad T. O. neatlikta bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai 2 dienos, kuomet paskirta laisvės atėmimo bausmė yra 10 metų, nėra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra pakankama, jog leistų adekvačiai įvertinti jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

Tai, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-21 nutartis buvo priimta vadovaujantis iki 2015-09-01 galiojusia LR BVK 157 str., LR BPK 360 str. redakcija, savaime nedaro šios nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Skundžiamoje nutartyje faktinės aplinkybės, reikšmingos lygtinio paleidimo taikymui, buvo įvertintos tinkamai, ir priešingai, nei mano nuteistasis, teismo išvados dėl lygtinio paleidimo netaikymo motyvuotos ir pagrįstos. Procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą padaryta nebuvo.

Įvertinus visas šias aplinkybes tenkinti nuteistojo skundą ir panaikinti apylinkės teismo nutartį jokio pagrindo nėra, todėl nuteistojo T. O. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-21 nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo T. O. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.