Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-423-348/2012

Teisėja Jūratė Jakubonienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00606-2010-3

2012 m. birželio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, nuteistajam K. Š., jog gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiajam R. G., jo atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą dėl 2012 m. kovo 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas K. Š. atidėtas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 70 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš K. Š. priteista R. G. 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 1741,33 Lt už R. G. gydymą bei 770 litų dydžio proceso išlaidos valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š. nuteistas už tai, jog 2010-05-15 apie 17.20 val., viešoje vietoje, prie neveikiančių prekybos kioskų, esančių prie (duomenys neskelbtini) sankirtos, K., būdamas neblaivus, dėl menkavertės dingsties užpuldamas jam nepažįstamą nukentėjusįjį R. G., išplūsdamas jį necenzūriniais žodžiais bei savo įžūliu elgesiu, t.y. suduodamas vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam R. G. į veidą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis nuteistas ir už tai, jog 2010-05-15 apie 17.20 val., prie neveikiančių prekybos kioskų, esančių prie (duomenys neskelbtini) sankirtos, K., tyčia, dėl chuliganiškų paskatų – be jokios realios dingsties, paniekindamas aiškias moralės ir elgesio normas, demonstruodamas niekinamąjį požiūrį į žmogų, smogė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam R. G. į veidą ir padarė jam poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, muštinę paviršinę žaizdelę dešiniajame skruoste, dešinio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kompleksinį lūžimą, kas sukėlė nukentėjusiajam R. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Skundo autoriaus nuomone, teismas nepagrįstai nevertino jo parodymų, kad 2010-05-15 įvykius. Nors tą dieną buvo išgėręs, tačiau sąmoningas, alkoholį vartojo leistinoje vietoje. Anot apelianto, teismas nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tačiau jo yra prieštaringi. Jis niekada nerūkė, todėl negalėjo prašyti nukentėjusiojo cigarečių. Taip pat apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi ir liudytojo Ž. S. parodymais, nes jo parodymai apie įvykio dieną taip pat nėra nuoseklūs ir yra prieštaringi. Negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nukentėjusysis Všį (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nurodė, kad traumą patyrė buityje.

Taip pat skunde nurodoma, jog nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų dirbęs, mokėjęs mokesčius. R. G. parodo, kad dirbdamas pagal verslo liudijimą nutraukęs darbą, kad nemokėti mokesčių, dirba draudimo srityje, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Nors teismas rėmėsi ir liudytojų R. S. ir Č. S. J. parodymais, tačiau akivaizdu, jog jų parodymai apie tuos pačius įvykius yra prieštaringi. Apelianto teigimu, jo atžvilgiu atlikta krata buvo padaryta pažeidžiant BPK reikalavimus, neaišku, kur buvo dingę turėti jo raktai, dėl kokių priežasčių buvo atlikta papildoma krata.

Liudytoja L. K. parodė, jog jis 2010-05-17 VPK areštinėje neturėjo akinių, todėl pasirašė ant protokolo pasitikėdamas ja. Sulaikymo metu jis pageidavo turėti gynėją, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jis tam jis neturi teisės, visa tai patvirtina, kad buvo pažeistos jo teisės, numatytos LR BPK 50 str. 1 d.,3 d. Taip pat sulaikymo protokolas surašytas pažeidžiant BPK reikalavimus, neteisingai nurodyta, kad apie jo sulaikymą buvo pranešta E. Š.. Taip pat buvo pažeisti LR BPK 36 str. reikalavimai, nes pažymoje apie asmens baustumą yra tik pusė asmens kodo, nėra vardo, nei pavardės.

Taip pat skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai nevertino liudytojo D. Ž. parodymų, kad jam švenčiant su K. Š. pastarojo gimtadienį, niekas neįvyko, ir jis nežino, už ką K. Š. buvo sulaikytas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog R. G. buvo surinkęs anketinius duomenis apie jį. Nors R. G. teigė, kad patrulių nepažįsta, tačiau tarnybinio patikrinimo metu buvo pasakyta, kad R. G. gerai žinomas patruliams. Be to, R. G. 2010-04-26 teismo posėdžio metu darė poveikį liudytojui Ž. S., nurodė ką kalbėti, todėl buvo pažeistas LR BPK 259 str. 2 d.

Skundo autoriaus teigimu, kaltinamajame akte nuslėptos specialistų išvados, liudytojo Č. S. J. parodymai akivaizdžiai panaudojami rašant kito liudytojo R. S. parodymus. Dėl to, buvo pažeista LR BPK 219 str. 4 d. Bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų Č. S. J. ir R. S. parodymai laikomi kaip įrodymai, tačiau kaltinamajame akte yra tiktai vieno Č. S. J. parodymai. Taip pat nėra protokolo 2010-05-16 VPK dėl atlikto jo fotografavimo, filmavimo, matavimo rankų antspaudų, kas pažeidžia LR BPK 156 str. 1 d. Jo genetinių duomenų valdytojas yra policija, tačiau byloje nėra jokio protokolo kieno nurodymu tai buvo padaryta. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis buvo sumuštas kaltinime nurodytą dieną. Apelianto nuomone, vertinant įrodymus buvo pažeisti LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyti reikalavimai. Teismo nurodyti įrodymai visiškai neįrodo, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Teismo nuosprendyje nėra motyvuotai ir logiškai paaiškinta, kodėl, esant įrodymų prieštaravimams, teismas vienas aplinkybes, t.y. parodymus laiko įrodymais, o kitus, ne. Teismo nuosprendis nėra pagrįstas nešališkais bei teisingai įvertintais įrodymais, nėra įtikinamas ir kelia abejones dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. Š. ir jo gynėja advokatė I. Maldeikienė prašė nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė, nukentėjusysis R. G. ir jo atstovas advokatas E. Senovaitis prašė nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad padarė LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. numatytas nusikalstamas veikas, akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šis apelianto skundo argumentas atmestinas, nes apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kaip reikalaujama LR BPK 301 str. 1 d., yra tinkamai motyvuotas, argumentuotas. Įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi teismas savo išvadas grindė įrodymais įvertintais LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusios teisėjos vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kolegija nemato. Nėra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teismo šališkumą, buvo laikomasi ir reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus nustatytus LR BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. Priešingai nei teigia nuteistasis K. Š., buvo išanalizuoti ne tik jį kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pakankamai motyvuotai pasisakyta.

Nors K. Š. neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y. sužalojęs nukentėjusįjį R. G. bei sutrikdžius viešąją tvarką, tačiau jo tokius teiginius paneigia iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo R. G., liudytojų Č.S. J. ir R. S. parodymai bei kiti baudžiamosios bylos duomenys. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojo D. Ž. parodymų įvertinimo, nes apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į minto liudytojo parodytas aplinkybes, jog jis su K. Š. nebuvo visą laiką, nes buvo nuėjęs į namus atsinešti vinių, o kitą kartą ėjo atsinešti gėrimo. Šie liudytojo D. Ž. parodymai nepaneigia apylinkės teismo nustatytų nusikaltimų padarymo aplinkybių.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis R. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kategoriškai parodė, jog be jokios aiškios priežasties prie jo pristojo K. Š., kuris jam sudavė smūgį, dėl ko ir buvo sužalotas. Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino akistatos su K. Š.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. G. parodymai. Nustatyta, jog iki įvykio nukentėjusysis R. G. nepažinojo K. Š., todėl nėra pagrindo išvadai, jog nukentėjusysis apklaba kaltinamąjį. Be to, nukentėjusiojo R. G. parodymus patvirtina ir liudytojo Ž. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo netikėti ir liudytojų policijos pareigūnų Č.S. J. ir R. S. prarodymais, nes jų parodymai yra nuoseklūs ir atitinka kitus objektyvius duomenis. Šių liudytojų parodymais nustatyta, jog 2010-05-15 jiems patruliuojant Šilainių mikrorajone prie jų priėjo žmogus sumuštu veidu ir pasakė, jog jis buvo sumuštas. Nuvykus į nukentėjusiojo nurodytą vietą, nukentėjusysis nedvejodamas parodė asmenį kuris jį sumušė. Nukentėjusysis nurodė, kad tai padarė K. Š., kuris buvo nelaibus, dar buvo kartu ir draugas, dėl to abu asmenys buvo pristatyti į Santakos PK.

Tai, jog nukentėjusysis R. G. buvo sužalotas patvirtina ir specialisto išvada, kurioje R. G. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, muštinė paviršinė žaizdelė dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikiant dešinės akies – skruosto sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2010-05-15 laiku bei vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimuisi ar griuvimui. Šią išvadą, teisiamojo posėdžio metu patirtino specialistė S. M.. Tai, jog nukentėjusysis R. G. buvo sužalotas būtent 2010-05-15 patvirtina VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje kortelė Nr. T10-11554. Iš kurios matyti, jog R. G. į medikus kreipėsi būtent 2010-05-15 18:41 val., po apžiūros buvo išduotas siuntimas į KMUK Veido chirurgijos skyrių, kur 2010-05-20 buvo atlikta operacija. Nors specialisto išvadoje yra nurodyti duomenys iš KMUK medicininių dokumentų, jog R. G. buvo sužalotas 2010-05-16, tačiau tai kolegijos nuomone yra rašymo apsirikimas, kuris įtakos apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumui neturi.

Nors ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde K. Š. nurodė, jog jo sulaikymo metu bei atliekant ikiteisminį tyrimą buvo padaryta eilė jo teisų pažeidimų, kurie sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tačiau su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog apylinkės teismas liudytojais apklausė ikiteisminį tyrimą pradėjusius ir atlikusius pareigūnus. Liudytojai L. K., L. K., V. S. – P. bei R. K. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant Baudžiamo proceso kodekso nuostatų. Minėtų liudytojų parodymais nustatyta, jog K. Š. buvo išaiškintos viso jo procesinės teisės. Dalį protokolų pasirašyti jis atsisakė, tada protokole buvo nurodoma, jog asmuo atsisako prasirašyti. Nors apeliantas tvirtina, jog jo laikino sulaikymo metu buvo pažeista teisė į gynybą ir neužtikrintas gynėjo dalyvavimas, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog jam buvo išaiškinto jo teisės turėti gynėją ir tai patvirtinta jo paties parašu. Pažymima, jog ir po paleidimo iš laikino sulaikymo K. Š. savo ranka rašytu įrašu patvirtino, jog jam gynėjas nereikalingas. Dėl to, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisti LR BPK 51 str. numatyti reikalavimai. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeisti asmens kratos atlikimo ir jos metu paimtų daiktų gražinimo reikalavimai. Nors skunde tvirtinama, jog esant K. Š. laikinai sulaikytam galėjo būti pasinaudota jo buto raktais, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Iš byloje esančio pakvitavimo matyti, jog K. Š. yra gražintas mobilaus ryšio telefonas, baterija ir SIM kortelė bei 90 Lt. Tai jis patvirtino savo parašu, tačiau minėtame pakvitavime jis nenurodė jokių pretenzijų dėl kitų daiktu. Duomenų, jog būtų atlikta antra K. Š. asmens krata byloje nėra, o 2010-05-18 buvo atlikta ne asmens krata, o asmens apžiūra ir dėl to buvo surašytas protokolas. Nors apeliantas tvirtina, jog gerai atsimena įvykį ir vežamas policijos pareigūnų bei būdamas policijos įstaigoje gerai orientavosi aplinkoje, tačiau tokie K. Š. tvirtinimai kelia abejones, nes iš medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti matyti, jog praėjus nemažam laiko tarpui po įvykio, t.y. 0.55 val. K. Š. buvo nustatytas 2,28 ‰ girtumas. Skundo argumentai susiję su nukentėjusiojo R. G. darbine veikla paliekami nenagrinėti, nes jie nėra susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl K. Š. kaltumo padarius LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytus nusikaltimus išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 str., 6.282 str. neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teismas pakankamai motyvavo, kodėl priteisė iš nuteistojo K. Š. būtent 10000 Lt dydžio neturtinę žalą. Kolegija su apylinkės teismo motyvais sutinka, nes jie atitinka įstatymų reikalavimus, todėl nuosprendį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo R. G. atstovas advokatas E. Senovaitis pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, jog valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą apeliaciniame procese sudaro 100 litų. Nurodyta suma yra pagrįsta, todėl vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. nuostatomis turi būti priteista iš K. Š..

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo K. Š. priteisti 100 (vieną šimtą) litų proceso išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.