- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 2-380-151/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14599-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Ieškovas
- BUAB „VAKOIL“
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieškovo BUAB „VAKOIL“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“ įgaliotam asmeniui Kristinai Survilaitei, atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams Antanui Steponavičiui, Ingai Gulevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „VAKOIL“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“ ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti negaliojančiu 2013-05-07 atliktą 49781,46 Lt nurašymą/pervedimą iš UAB „Vakoil“ sąskaitos; taikant restituciją priteisti iš atsakovo 49781,46 Lt; priteisti iš atsakovo 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-14).
Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2013 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Vakoil" iškelta bankroto byla (bylos Nr. B2-1809-436/2013), kuri įsiteisėjo 2013 m. liepos 25 d. Bankroto administratoriumi paskirta UAB Bankroto administravimo kontora. Bankroto administratorius, patikrinęs BUAB „Vakoil" sandorius, nustatė, kad 2013-05-07 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsiskolinimas buvo sumažintas 49781,46 Lt suma iš UAB „Vakoil" sąskaitos. Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Vakoil" turėjo kreditorių, kurių teisės buvo pažeistos ginčijamu sandoriu, nes VMI buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą. Ginčytino sandorio sudarymo metu UAB „Vakoil" buvo faktiškai nemoki. UAB „Vakoil" neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, kuriuo buvo suteikta pirmenybė VMI ir taip buvo pažeistos kitų UAB „Vakoil" kreditorių teisės ir interesai. Sudarant ginčijamą sandorį, sandorio šalys nebuvo sąžiningos LR CK 6.66 str. prasme. UAB „Vakoil" nesąžiningumą patvirtina tai, kad remiantis 2012 m. įmonės balansu UAB „Vakoil" buvo nemoki ir neturėjo finansinių galimybių padengti savo įsiskolinimų kreditoriams, bet išskyrė iš kitų kreditorių VMI tokiu būdu suteikdama šiai pirmenybę prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą. VMI nesąžiningumą patvirtina keletas aplinkybių. VMI sudarydama ginčijamą sandorį, žinojo apie UAB „Vakoil" sunkią finansinę padėtį, nes 2013 m. vasario 14 d. Centrinė hipotekos įstaiga įregistravo turto areštą UAB „Vakoil" turtui. Įsiskolinimas buvo sumažintas po to, kai Kauno apygardos teisme buvo gautas ieškininis pareiškimas dėl bankroto bylos kėlimo UAB „Vakoil", nes informacija apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vakoil" specialiame interneto tinklalapyje paskelbta 2013 m. balandžio 26 d. 2013 m. gegužės 7 d. įsiskolinimo atsakovui sumažinimas iš UAB „Vakoil" sąskaitos pažeidžia LR CK 6.66 str. nuostatas, kadangi šiais veiksmais UAB „Vakoil" įsiskolinimas VMI aukščiau kitų kreditorių buvo sumažintas 49781,46 Lt suma. 2013 m. balandžio 26 d. viešai specialiame internetiniame tinklalapyje, remiantis ĮBĮ 9 str. 3 d., Kauno apygardos teismas paskelbė apie priimtą pareiškimą iškelti bankroto bylą UAB „Vakoil". ĮBĮ 9 str. 3 d. įtvirtinta, jog teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turtas (lėšos) gali būti areštuojamas, turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Ginčijamas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, tačiau 2013-05-07 atliktas 49781,46 Lt sumos nurašymas iš UAB „Vakoil" sąskaitos negalioja dar ir tuo pagrindu, jog jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes buvo atliktas tuo metu, kai buvo draudžiama realizuoti įmonės turtą ir atsiskaityti su kreditoriais.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b.l. 32-33) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad VMI prie FM nėra pažeidusi jokių ieškovo teisių ar įstatymų saugomų interesų. Atsakovas nenurašė priverstine tvarka iš ieškovo sąskaitos 49781,46 Lt, kaip teigia ieškinyje ieškovas, o ieškovas pats 2013-05-07 sumokėjo į VMI prie FM surenkamąją sąskaitą įmokas deklaruotų mokesčių kodais. VMI prie FM mano, kad ieškovas dėl ginčijamų UAB „Vakoil" atliktų mokėjimų atsakovu turėjo pasirinkti UAB „Vakoil" vadovą, kaip galimai netinkamai vykdžiusį pareigas bei atstovavus minėtą juridinį asmenį. Dėl Ieškovo deklaruotų ir nesumokėtų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, VMI prie FM 2013-04-10 priėmė sprendimą Nr.(23.17-08)-320-24854 išieškoti 49781,46 Lt mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, įmokos kodas 8230. Šio faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nepažeidė jokių ieškovo teisių bei įstatymų saugomų interesų, o vykdė Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 1 d. 8 p. įtvirtintą pareigą - priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Priverstinis išieškojimas iš ieškovo sąskaitos buvo pradėtas dar prieš ieškovui pateikiant pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą. Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vakoil" Kauno apygardos teisme buvo gautas 2013-04-24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d. viešai informacija apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos kėlimo UAB „Vakoil" specialiame interneto tinklapyje buvo paskelbta 2013-04-26. Minėtas VMI prie FM Sprendimas priverstine tvarka nebuvo įvykdytas. VMI prie FM vadovaudamasis MAĮ 106 str., 2013-06-11 sprendimu Nr.(23.17-08)-320-43169 nusprendė pripažinti netekusiu galios 2013-04-10 sprendimą Nr.(23.17-08)-320-24854. Faktą, kad UAB „Vakoil" pati padarė keturis pavedimus į VMI prie FM surenkamąją sąskaitą patvirtino ir ieškovas, prie ieškinio pridėdamas SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame atsispindi, kad už pavedimus į kitą banką, SEB bankas paskaičiavo komisinius mokesčius 4 x 4,00 Lt, viso 16,00 Lt. Tuo tarpu 2013-04-10 VMI prie FM pateiktas SEB bankui Sprendimas į UAB „Vakoil" sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) nebuvo įvykdytas, kuris vėliau buvo atšauktas dėl įmonei iškeltos bankroto bylos. UAB „Vakoil" pati sumokėjo mokesčių įmokas į VMI prie FM surenkamąją sąskaitą, o ne atsakovas priverstine tvarka išieškojo ginčo sumą iš ieškovo, atsakovas iš ieškovo sąskaitos nenuskaitė ginčijamos sumos priverstine tvarka. Kauno apygardos teismas 2013-05-24 nutartimi iškėlė, nutartis įsiteisėjo 2013-07-25, UAB „Vakoil" bankroto bylą. VMI prie FM kreditorinis reikalavimas 244054,83 Lt sumoje yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2013-09-30 nutartimi. Minėto VMI prie FM kreditorinio reikalavimo administratorius neginčijo, Kauno apygardos teismo 2013-09-30 nutartis įsiteisėjusi. Atsakovas nėra pažeidęs jokių ieškovo teisių ar įstatymų saugomų interesų, ieškovas pasirinko netinkamą gynybą bei netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, kadangi pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant LR CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetui, kurių atsakovo manymu nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas prašo pripažinti 2013-05-07 pinigų atliktą 49.781,46 Lt nurašymą pervedimą iš UAB „Vakoil“ ir taikyti restituciją priteisti iš atsakovo 49.781,46 Lt, priteisti iš atsakovo 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai bei bylinėjimosi išlaidas.
20123 02 13 UAB „Lukoil Baltija“ prašymu UAB „Vakoil“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės 1.038.59,79 Lt, kurios 2013 02 14 buvo išviešintos turto areštų aktų registre (b. l. 23, 24).
2013 m. gegužės 07 d. UAB „Vakoil“ direktorius Viktoras Česlovas pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pervedė 49.781,46 Lt įvairių mokesčių (b.l. 20).
2013 04 24 Kauno apygardos teismas gavo prašymą iškelti bankroto bylą UAB „Vakoil“, viešai apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo paskelbta specialiame informaciniame tinklalapyje 2013 04 26 (b.l. 25).
2013 05 24 nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė UAB „Vakoil“ bankroto bylą (b.l. 15,167), kuri buvo apskųsta ir 2013 07 25 Lietuvos apeliacinio teismo buvo palikta galioti (b.l. 17-19). Bankroto iškėlimas UAB „Vakoil“ įsigaliojo 2013 07 25.
2013 09 30 nutartimi buvo patvirtintas 16.648.581,41 Lt kreditorinis reikalavimas (b.l. 21, 22).
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (LAT 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010; 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-105/2009; 2009-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36112009; 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008 ir kt.).
Teismas analizuodamas actio Pauliana taikymo sąlygas pasisako dėl kiekvienos sąlygos:
Pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus nustatytina, kad 2013 05 07 į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 49.781,46 Lt, nors jau 2013 04 24 įmonės vadovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bendrovei bankrotą nurodydamas, kad kreditoriniai įmonės įsiskolinimai yra 20.303.908 Lt, o balansinė turto vertė yra tik 6.490.826 Lt, vien per 2012 metus įmonė patyrė 398.456 Lt nuostolių. Pradelstos skolos sudarė 19.882.871,69 Lt. Taigi nustatytina, kad pinigų pervedimo sandorio sudarymo metu UAB „Vakoil“ turėjo pradelstus milijoninius įsiskolinimus, todėl kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.Ginčijamas sandoris nepažeidė kreditoriaus teisių, nes bendrovė nors ir būdama nemoki, galima teigti suteikė pirmenybę atsakovui prieš pat bankroto bylos iškėlimą, ir sumažino turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau tai buvo privaloma prievolė mokėti mokesčius valstybei, kurią įmonės vadovas pervesdamas pinigus ir atliko. Ieškovas į teismą kreipėsi nepažeisdamas vienerių metų senaties termino. Ieškovo bankroto administratorius teigia, kad įmonės dokumentai buvo perduoti 2013 08 06, o ieškinys teismui yra išsiųstas 2014 08 05, nors tokie įrodymai teismui nepateikti, tačiau tikėtina, kad dokumentai galėjo būti ieškovui perduoti jų nurodytu terminu. Nustatytina, kad administratorius buvo paskirtas 2013 07 25 apeliacinio teismo nutartimi, kuri iš karto įsiteisėjo. Administratorius į teismą kreipėsi 2014 08 05, taigi nustatytina, kad senaties termino nepraleido.Pagrindinis ginčas kilo dėl UAB „Vakoil“ pareigos sumokėti mokesčius privalomumo. Teismo nuomone UAB „Vakoil“ teisinę imperatyvinę prievolę sudaryti sandorį turėjo (LAT nutartis Nr. 3K-3-17/2006). UAB „Vakoil“ turėjo prievolę mokėti mokesčius ir tai reiškia privalomumą atsiskaityti valstybei, todėl tai nelaikytina pagal CK 6.66 straipsnio kontekstą, kad buvo suteikta atsakovui pirmenybė, pažeidžiant kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 str. 1d. numato, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, taigi ši prievolė yra imperatyvi ir privaloma, todėl nustatytina, kad nei įmonės vadovas pervesdamas pinigus, nei atsakovas juos priimdamas ir apskaitydamas nepažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. G. B., E. B., bylos Nr. 3K-3-425/2000). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010.Neįrodžius ketvirtosios sąlygos negalima teigti, kad egzistuoja ir 5 ir 6 sąlygos, t.y. šalių nesąžiningumas, nes mokesčių sumokėjimas valstybei yra privalomas, todėl negali būti ši prievolė laikoma nesąžininga.
Ieškovas praleido vienerių metų senaties terminą ir reikalavimo nepagrindė actio Pauliana taikymo sąlygų ginčijamo sandorio pripažinimui negaliojančiu, todėl ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas (CK 178, 185 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.