- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-28
- Bylos Nr.
- 1S-62-1083/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31786-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Advokatai
- Vytautas Sketeris
- Kategorijos
- 2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys, jų galiojimas (BPK 442 str.)
dalyvaujant asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė E. S. gynėjui advokatui Vytautui Sketeriui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė E. S. gynėjo advokato Vytauto Sketerio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. gegužės 5 d. nutarties
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo nutarta E. S., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būnant nepakaltinamu, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
2. (duomenys neskelbtini) 2026 m. balandžio 3 d. teikimu kreipėsi į žemesnįjį teismą prašydama stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pratęsti. Skundžiama nutartimi žemesnysis teismas šį teikimą tenkino ir pratęsė E. S. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – taikymą.
3. Skunde gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir E. S. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Gynėjas cituoja skundžiamą nutartį, dėsto apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Nurodo, kad E. S. sveikatos būklės pasikeitimas pažymėtas gydytojų komisijos išvadoje. Teismo posėdžio metu gydytoja patvirtino, kad E. S. sveikatos būklė gerėja. E. S. teigimu jo sveikatos būklė yra pagerėjusi ir jis gali gydytis ambulatoriškai, pripažįsta, kad gydymas jam reikalingas. Jis gydymui niekada neprieštaravo, gyventų kartu su seserimi J. S.. Pastaroji nedirba, augina neįgalius mažamečius vaikus ir visąlaik būna namuose, todėl E. S. visąlaik būtų jos matomas, prižiūrimas ir pasiekiamas. E. S. sesuo įsipareigoja rūpintis E. S. ir užtikrinti jo ambulatorinį gydymą. Gydydamasis ambulatoriškai E. S. ieškotųsi darbo ir registruotųsi Užimtumo tarnyboje, norėtų pradėti mokytis profesinėje mokykloje, įgyti vidurinį išsilavinimą ir mechaniko profesiją. Pragyvenimui pinigų E. S. turėtų, nes gauna (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Kartu gynėjas teigia, kad E. S. nuo visuomenės izoliuotas jau apie 1,5 metų (ligoninėje gydomas jau metus, 4 mėnesius buvo suimtas ir ekspertizės metu visą mėnesį buvo (duomenys neskelbtini), kur jam buvo teikiamas gydymas). Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes gynėjas mano, kad E. S. sveikata yra pagerėjusi ir jo pavojingumas yra sumažėjęs, todėl jau galima E. S. taikyti ambulatorinį gydymą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti.
5. Skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos sveikatos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Sprendimą dėl taikomos priemonės rūšies teismas priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichikos sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
7. Žemesniojo teismo posėdžio dalyvių paaiškinimai teisme ir byloje esantys duomenys rodo, jog E. S. diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. gydymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) – gydytas daugiau kaip 10 kartų. Gydymo metu ambulatoriškai vaistus vartojo nereguliariai, gydymo metu pavartodavo (duomenys neskelbtini). Stebimuoju laikotarpiu E. S. psichikos sveikatos būklė kiek pagerėjo ir stabilizavosi, agresijos aplinkiniams ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nefiksuota. Tačiau E. S. psichikos sveikatos būklė išlieka nepakankamai stabili, nes pusmečio pradžioje buvo stebėtas ūmus jo psichikos sveikatos būklės pablogėjimas. Dominuoja (duomenys neskelbtini), išlieka (duomenys neskelbtini), valingos veiklos sutrikimai, disforiškos nuotaikos epizodai, mąstymas paralogiškas, nenuoseklus ir žemo produktyvumo. Bendravimui su personalu E. S. iniciatyvos nerodo, jo bendravimas yra minimalus ir į užduotus klausimus jis atsako tik formaliai. Užimtumo veiklose E. S. dalyvauja tik raginamas, verbalinė elgesio korekcija trumpalaikė. Jo ateities planai permainingi, stokoja konkretumo bei savarankiškumo. E. S. gydymas kelis kartus buvo koreguotas ir išlieka poreikis jį dar koreguoti. Be to, E. S. kritika psichikos susirgimui bei gydymuisi tik dalinė ir nepakankama, kritika baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai ir alkoholio vartojimui labai formali ir paviršutiniška. Šios aplinkybės rodo, kad šiuo metu E. S. dar nėra pajėgus savarankiškai gydytis ambulatoriškai.
8. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės rodo, kad šiuo konkrečiu atveju įvertinęs E. S. psichikos sveikatos būklę bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, žemesnysis teismas pagrįstai ir motyvuotai pratęsė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Aukštesniajam teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2026 m. kovo 26 d. išvados pagrįstumą, todėl nėra jokio pagrindo abejoti ne tik šia išvada, komisijos kompetencija ir objektyvumu, tačiau kartu ir skundžiama nutartimi.
9. Apibendrindamas byloje esančius duomenis apie E. S. psichikos sveikatos būklę ir jo socialinį pavojingumą aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šiuo metu E. S. psichikos sveikata yra gerėjanti, tačiau nepakankamai gera ir stabili, todėl jo gydymas švelnesnėmis sąlygomis nebūtų pakankamai efektyvus ir keltų pavojų tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams. E. S. pavojingumas tiek jam pačiam, tiek visuomenei nėra sumažėjęs tiek, kad būtų galima sušvelninti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo metu, siekiant efektyvaus E. S. gydymo, būtinas tolesnis gydymo įstaigos darbuotojų teikiamas profesionalus gydymas, stebėjimas bei kontrolė gydymo įstaigos stacionare, o gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti kitaip. Todėl skundžiama žemesniojo teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, teismo išvadų, su kuriomis sutinka aukštesnysis teismas, gynėjo skundo argumentai nepaneigia. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė E. S. gynėjo advokato Vytauto Sketerio skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. gegužės 5 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.