- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- e2S-1640-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03376-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- Ergo Insurance SE
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ergo Insurance SE ieškinį atsakovei G. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovė G. B. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2018-01-16 sprendimą už akių ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsakovei pamiršus sumokėti draudimo įmoką iki 2016-09-11, ieškovas turėjo informuoti atsakovę, kad ji neatliko mokėjimo pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartį, tačiau to nepadarė ir nebendradarbiavo su atsakove.Ieškovė Ergo Insurance SE pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė, sudarydama įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02 – 3906094, nustatė, kad pagal sutartį suteikiamą draudimo apsaugą įmoka bus mokama du kartus per metus: iki 2016-03-11 – 42,38 Eur, iki 2016-09-11 – 42,38 Eur. Tai – individuali sutarties sąlyga. Pasirinkdama tokį draudimo įmokos mokėjimo būdą, atsakovė prisiėmė ir pareigą sekti sudarytos sutarties sumokėjimo terminus, ko pasėkoje atsakovei kyla pareiga užtikrinti, jog draudimo sutarties įmoka iki sutartyje nurodytos datos būtų sumokėta. Atsakovė nesilaikė draudimo sutartimi sutartų įmokos mokėjimo terminų (įmoką turėjo būti sumokėta 2016-09-11, įmoka sumokėta – 2016-10-13, pavėlavo 32 dienas), eismo įvykis įvyko 2016-10-13 11.00 val., įmoka sumokėta – 2016-10-13 12:19 val., t. y. po eismo įvykio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018-02-14 nutartimi atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas pažymėjo, jog atsakovė kartu su pareiškimu nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui ar įrodymų, patvirtinančių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Teismas pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kadangi atsakovė pareiškime nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, keliančių abejonę dėl sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo, pripažintina, kad atsakovė neįrodė, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalies 1-2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių naikinimo pagrindai.Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Esminės aplinkybės, nustatinėtinos šiai normai taikyti, nagrinėjamu atveju yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. Kitokių sąlygų įstatymas nenumato, todėl draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, remiantis minėta nuostata, nustačius šioje teisės normoje numatytas sąlygas, negali būti ribojama. Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi nurodytos normos taikymo sąlygos: draudėja vėlavo įvykdyti savo mokestinę prievolę draudikui pagal draudimo sutartį Nr. 02-3906094 ir per laikotarpį, kurią draudėjas delsė sumokėti, įvyko draudiminis įvykis. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad 2017-12-27 sprendimas už akių būtų neteisingas ar priimtas neteisėtai. Atsakovė nepateikė absoliučiai jokių jos teiginius (kad ieškovo reikalavimai neteisėti, kad atsakovas neturi jokių skolų ieškovui) pagrindžiančių įrodymų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė G. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-02-14 nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog išnagrinėjusi ieškinį ir gautus priedus, nerado jokių duomenų, kad antra įmoka sumokėta po eismo įvykio.Tik sumokėjus įmoką Lentvario g., pajudėjo automobilis. Už draudimo apsaugą buvo sumokėta Lentvario g., o eismo įvykis įvyko kitoje vietoje, t. y. Savanorių pr. Taigi, duomenų apie tai, kad įmoka sumokėta po įvykio, ieškovas nepateikė. Žala buvo padaryta po draudimo įmokos sumokėjimo.Ieškovas nepasiūlė, o teismas neužtikrino atsakovės teisių pareikšti regresinį reikalavimą „kaltam“ eismo įvykio metu vairavusiam automobilį asmeniui. Teismas, eismo įvykio kaltininko neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu ir tokiu būdu pažeidė atsakovės teises.Ieškovė Ergo Insurance SE pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomas aplinkybes. Su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis, kuriame dalyvavo ieškovo apdrausta transporto priemonė įvyko 2016-10-13, 11.00 val., (duomenys neskelbtini), kad 2016-10-13 buvo gauti grynieji pinigai už draudimo sutartį IP – 3906094 ir išduotas grynųjų pinigų priėmimo kvitas, kurio panaudojimo/spausdinimo laikas yra nustatytas IT duomenimis – 2016-10-13 12:19:11 val.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Byloje nustatyta, kad 2016-02-25 tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria laikotarpiui nuo 2016-03-11 iki 2017-03-10 buvo apdrausta atsakovės transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal draudimo sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti draudimo įmoką dalimis per 2 kartus. Atsakovė draudimo sutartimi numatytą sumokėti iki 2016-09-11 draudimo įmoką sumokėjo pavėluotai, t. y. 2016-10-13, o 2016-10-13 Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas atsakovės, apgadino kitą automobilį – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl eismo įvykio kaltu pripažinta atsakovė. Ieškovė dėl šio eismo įvykio išmokėjo 1 372,66 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš atsakovės.Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais nesutinka. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl to, jog priimtas sprendimas už akių galimai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą nepateikta įrodymų, kurie keltų abejones dėl ginčo sprendimo už akių teisėtumo ir/ar pagrįstumo. Nors atsakovė teigia, kad byloje nerado jokių duomenų, kad antra įmoka sumokėta po eismo įvykio, ieškovė kartu su ieškiniu yra pateikusi šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus – eismo įvykio deklaracijos, pinigų priėmimo kvito ERGO Nr. 1203927 ir informacijos apie blanko panaudojimą kopijas. Iš minėtų įrodymų matyti, kad ginčo eismo įvykis įvyko 2016-10-13 11.00 val., o draudimo įmoka sumokėta – 2016-10-13 12:19 val., t. y. po eismo įvykio. Atsakovė nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su nagrinėjamu atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos procesinę poziciją. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog byloje taikytina Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostata reglamentuoja santykius tarp draudiko ir draudėjo, todėl šiuo atveju argumentai dėl faktinio automobilio valdytojo eismo įvykio metu atsakomybės minėtos teisės normos taikymo kontekste teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-02-14 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovės G. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.