- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-1903-153/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- V.
procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 110.1.
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 18 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4256-652/2010 pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. T. pateikusi ieškinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo A. T. priteisti dukros A. T., gim. 2008-02-09, laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kol bus išnagrinėta byla.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. T. dukters A. T. išlaikymui kas mėnesį po 350 Lt nuo ieškinio į teismą padavimo dienos, t. y. nuo 2010-09-02, iki teismo sprendimo priėmimo, nustatant, kad ieškovė V. T. išlaikymui skirtais pinigais disponuos uzufrukto teise. Kitą prašymo dalį atmetė.
Teismas konstatavo, kad laikinas išlaikymas iš atsakovo turi būti priteistas siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko turtinius interesus iki teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir pajamas, į minimalius vaiko poreikius (CPK 3.65 str. 5 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. T. prašė peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nutartį. Skunde nurodė, kad šiuo metu jo pajamos yra sumažėjusios, jis teikia ¼ pajamų dydžio išlaikymą sūnui G. T., gim. 1996-01-13, iš pirmosios santuokos. Jo 2010 m. liepos mėn. pajamos atskaičius išlaikymą sūnui yra 576,08 Lt. Apelianto nuomone, būtina atsižvelgti į jo dabartines pajamas bei abiejų vaikų interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. T. atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį. Atsiliepime nurodė, kad išlaikymas priteistas teisingai, kadangi atsakovas dukters neišlaiko, ja nesidomi. Iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad iš atsakovo sūnaus išlaikymui gegužės ir birželio mėn. buvo išskaičiuota 311 Lt, todėl teismas dukrai priteisdamas 350 Lt išlaikymą lygybės principo nepažeidė. Apie tai, kad atsakovui yra sumažintas darbo krūvis ar pasikeitė darbo sąlygos, byloje įrodymų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Pažymėtina, kad vienu tokių įstatymų laikytinas CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Nors šis straipsnis yra CK skirsnyje, reglamentuojančiame santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti ir nepilnamečių vaikų interesus sprendžiant su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus. Taigi CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis).
CK 3.65 straipsnyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurią ir prašė taikyti ieškovė V. T. nagrinėjamoje byloje, yra laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikuota 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, numato, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. T. ir A. T. santuokoje 2008-02-09 gimė dukra A. T.. Galiojant įstatymo nuostatoms, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis), o už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis), ieškovės prašymas pirmosios instancijos teismo patenkintas pagrįstai. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis moka išlaikymą sūnui G., gim. 1996 m., nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti atskirojo skundo motyvais. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į vaiko interesus. Apelianto motyvai, kad skundžiama nutartis neteisėta, nes išlaikymo išieškojimas bus vykdomas iš atsakovo darbo pajamų, kurios yra sumažėjusios, dėl to apeliantui lieka pragyvenimui tik 576,08 Lt, nesudaro pagrindo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 7) atmesti. Tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo pasirūpinti vaiko išlaikymu, todėl vien tas faktas, kad apeliantas gauna mažai pajamų, neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti vaikui tinkamo dydžio išlaikymą bei rūpintis auklėjimu. Teismo nutartimi (b. l. 24) nustatytas 350 Lt laikinas išlaikymas nėra neprotingai didelė suma, ji minimaliai užtikrina vaiko poreikius, todėl mažinti šią sumą apelianto nurodytais skunde motyvais nėra pagrindo. Byloje nepaneigtas ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad apeliantas vaiku nesidomi ir visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad teismas, šalių dukrai priteisdamas 350 Lt išlaikymą, lygybės principo nepažeidė, todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad priteistas dukrai išlaikymas pažeidžia sūnaus interesus, nes atsakovas neišgali pasirūpinti dviems vaikais vienodai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pažyma apie priskaičiuota ir išmokėtą atlyginimą nėra reikšminga sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi surašyta 2010-09-08 po skundžiamos nutarties (2010-09-03) priėmimo, todėl gali būti vertinami kartu su kitais įrodymais nagrinėjant civilinę bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme (CPK 178, 179 str.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties nekeisti.