- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-08
- Bylos Nr.
- 2-44-445/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00621-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- G. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., M. M., J. V. D., V. D.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis , sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjai G. Ž., suinteresuotiems asmenims L. K., M. M., J. V. D., V. D., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Ž. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo atnaujinti terminą V. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio 1988-04-01 palikimui priimti, kurį sudaro nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas su ūkio statiniais, žemės sklypas 0.87 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodo, kad po senelio V. D. mirties 1988-04-01 palikimą pagal testamentą turėjo tvarkytis jos tėvas V. D., kuris mirė 2006-08-22. Po tėvo mirties ji pradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus, sužinojo, kad nesutvarkyti dokumentai dėl senelio turėto turto, kurį paliko savo vaikams.
Pareiškėja palaikė pareiškimą nurodytais pareiškime pagrindais ir motyvais.
Suinteresuoti asmenys pritarė pareiškėjos pareiškimui.
Atmesti pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
V. D. mirė 1988-04-01 ir buvo sudaręs testamentą, kuriuo teisę paveldėti turėjo V. D.. Taigi palikimo atsiradimo metu – 1988-04-01- V. D. galėjo paveldėti pagal testamentą ( CK 567 str.1 d., 569 str.1 d., 575 str. 1d., 1964 m. įstatymo redakcija). Pareiškėja G. Ž. palikėjo V. D. mirties dieną negalėjo palikimo priimti, nes ji nebuvo pirmos eilės paveldėtoja pagal įstatymą, testamentu jai nebuvo paliktas palikėjo turtas.
Palikimo atsiradimo metu buvo numatytas terminas palikimui priimti galėjo būti prailgintas teismo sprendimu ( CK 508 str.1 d., 1964 m.redakcija).
Pareiškėjai G. Ž. atsirado teisė į senelio V. D. palikimą, mirus jos tėvui V. D. ( 2006 m.), nes palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą ( CK 5.12 str.).
Palikėjo V. D. mirties dieną ( 1988-04-01) palikimą galėjo priimti V. D. pagal testamentą arba kiti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai.
CK 5.58 str.1 d. ( CK 589 str.1 d., 1964 m. redakcija) numato, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą ( CK 5.50 str. 3 d. – 3 mėnesius, CK 589 str.2 d. 2 d. ,1964 m. redakcija - per 6 mėnesius), teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Pagal pareiškėjos aiškinimą jos tėvas V. D. palikimą priėmė, faktiškai valdydamas paveldimą turtą, per nustatytą terminą palikimui priimti, o tai reiškia, kad teisė įpėdiniams nebuvo perleista. Be to, šią mirusio įpėdinio teisę ( po V. D. mirties) jo įpėdiniai galėjo įgyvendinti bendrais pagrindais per tris mėnesius nuo palikimo jiems atsiradimo dienos ( CK 5.58 str.2 d.), bet to nepadarė, nes nepateikė įrodymų, kad priėmė palikimą ir po V. D. mirties.
Pagal pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų aiškinimus, po V. D. mirties palikimą priėmė testamentinis įpėdinis V. D., faktiškai palikimą priėmęs ir juo disponavęs, kaip savo turtu. Kai nebuvo kreiptąsi pas notarą, nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, įpėdinis palikimą priėmė faktiškai jį pradėjęs valdyti per įstatymo nustatytą terminą.
Pirmiausia turėtų būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad įpėdinis ( V. D. ar kitas įpėdinis) priėmė palikimą, kai jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius) - CK 5.51 str.1d.
Pareiškėja G. Ž. turėjo teisę priimti palikimą po tėvo V. D. mirties 2006-08-22 ta apimtimi, koks turtas buvo palikimo atsiradimo dieną.
Byloje nėra pateikta įrodymų, kad G. Ž. po tėvo mirties palikimą priėmė CK 5.50 str. 2 d. nustatyta tvarka ( faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo) ir tokius veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu G. Ž. nesikreipė pas palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, o faktiškai valdė paveldimą turtą, tai turi būti nustatytas atskiras juridinę reikšmę turintis faktas.
Dėl termino atnaujinimo turi būti pateikti įrodymai, kurie pagrįstų, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja tokių priežasčių nuo 1988-04-01 nenurodė ir nepagrindė leistinais įrodymais.
Praleistas įstatymų nustatyta terminas atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o ne dėl to, kad nežinojo ir laiku nesikreipė. Praleidimo terminas turi būti pagrįstas priežastimis, kurios būtų pripažįstamos svarbiomis. Įpėdinio neatidumas, neveikimas siekiant palikimą priimti nustatyta tvarka ir terminais, negali būti pripažįstama, kad jis praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių, pateisinamų priežasčių. Palikimui priimti turi būti atliekami aktyvūs įpėdinio veiksmai įstatymo nustatytu terminu.
Ginčo dėl palikimo priėmimo po V. ir V. D. mirties nėra, todėl pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus, priimant palikimus po senelio ir tėvo mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 576-578 str., teismas
n utar i a:
Atmesti pareiškimą ir G. Ž. neatnaujinti praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, po senelio V. D. mirties 1988-04-01.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per septynias dienas nuo jos priėmimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.