Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Viešosios tvarkos skyrius) vyriausiasis specialistas 2013 m. rugpjūčio 6 d. surašė L. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 6 d. apie 7.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nustačius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 42⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą nepateikė asmens dokumento ir žodžiu atsisakė pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui reikalingus asmens duomenis bei kitais aktyviais veiksmais siekė išvengti protokolo surašymo. L. S. veika kvalifikuota pagal ATPK 188¹⁶ straipsnio 1 dalį.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą L. S. nurodė, kad asmens dokumento nepateikė ir atsisakė bendrauti su atvykusiais asmenimis, nes jie neprisistatė ir nepateikė savo darbo pažymėjimų kaip įrodymo, kad jie yra pareigūnai.

Teismo posėdžio metu L. S. nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d. turėjo laisvą dieną, anksti ryte kažkas paskambino į domofoną, paklausė „kas?“, sako „policija, pas jus“, paklausus, kokiu tikslu, neatsakė, antrą kartą paklausus, kas tokie ir ko reikia, niekas neatsakė. Pamanęs, kad reklamų išnešiotojai, neįleido. Paskui jie kažkaip įėjo į laiptinę ir paskambino į duris. Atidarius duris, vyras (liudytojas E. U.) paprašė pateikti asmens dokumentą, paklausus „kas tu toks?“ jis vėl liepė pateikti asmens dokumentą. Taip kelis kartus vienas kito paklausinėjus uždarė duris. Paskui jie vėl paskambino į duris, atidarius vėl prašė asmens dokumento. Tada L. S. paprašė jų pateikti savo tarnybinius pažymėjimus, jie pradėjo knistis kišenėse, su savimi neturėjo. Vyras pasakė, kad jis pažymėjimo neturi, o kolegės pažymėjimas liko automobilyje, dėl to jis (L. S.) vėl uždarė duris. Vėliau jie atėjo su policininku, pateikė savo tarnybinius pažymėjimus, tada juos įsileido į butą ir jie surašė protokolą, sakė, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. pas jį lojo šuo, dėl to pasiskundė kaimynai. Tai jis (L. S.) pripažįsta, tačiau tikrai nesiekė aktyviais veiksmais išvengti baudos. Žino, kad turi teisę reikalauti parodyti tarnybinius pažymėjimus, ir mano, kad labai nemandagu neprisistačius veržtis į butą ir reikalauti asmens dokumento.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. U. nurodė, kad dirba Viešosios tvarkos skyriuje. 2013 m. rugpjūčio 1 d. gavo skundą dėl šuns keliamo triukšmo, važiavo pas jį kelis kartus, tačiau tik 2013 m. rugpjūčio 6 d. rado namuose. Atvykęs su kolege E. J. paskambino į domofoną, prisistatė, bet durų niekas neatidarė. Kaimynas ėjo pro duris ir juos įleido. L. S. atidarius duris prisistatė ir paprašė pateikti asmens dokumentą. L. S. prašė pateikti pažymėjimus, kolegė parodė pažymėjimą, o savo pažymėjimą jis buvo palikęs automobilyje, L. S. pasakė, kad jie yra niekas ir kad ateitų su pareigūnu, ir uždarė duris. Jie skambino dar kokius tris – keturis kartus, tačiau L. S. atidarydavo duris ir liepdavo netrukdyti. Tada jie paprašė policijos pareigūno pagalbos, atvykus pareigūnui L. S. juos įsileido. Liudytojo nuomone, nebendravimas ir durų uždarymas prieš nosį yra aktyvūs veiksmai siekiant išvengti baudos sumokėjimo.

Analogiškos aplinkybės nurodytos ir E. U. 2013 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniame pranešime.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. J. nurodė, kad dirba Viešosios tvarkos skyriuje. Kolega turėjo užduotį dėl šuns keliamo triukšmo, tą dieną, kai L. S. rado namie, jis jų neįsileido. Į namą įleido kaimynai. L. S. atidarius buto duris jie prisistatė, paprašė pateikti asmens dokumentą, bet jis atsisakė pateikti. Jam paprašius pateikti tarnybinius pažymėjimus, savąjį iškėlusi parodė, tačiau gali būti, kad L. S. nematė pažymėjimo, nes laiptinėje ji stovėjo laipteliu žemiau nei kolega, į rankas L. S. pažymėjimo nedavė, buvo apsirengusi vasarine uniforma su antsiuvais. L. S. su jais kalbėjo nemandagiai, vartojo keiksmažodžius, atsisakė bendrauti. Kai jie atsivežė policijos pareigūną, jis elgėsi ramiau, įsileido į vidų, tada jie galėjo surašyti protokolus.

Ištyrus ir įvertinus teismo posėdžio metu apklaustų asmenų paaiškinimus, taip pat rašytinę bylos medžiagą spręstina, kad jų visuma nepatvirtino L. S. pareikštų kaltinimų. Kaip matyti iš minėtų paaiškinimų, L. S. Viešosios tvarkos skyriaus specialistams savo asmens dokumentą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti pateikė tik tuomet, kai atvyko policijos pareigūnas ir abu specialistai pateikė savo tarnybinius pažymėjimus. Iki atvykstant policijos pareigūnui jis Viešosios tvarkos skyriaus specialistams savo asmens dokumento nepateikė, nes jie neprisistatė ir neparodė savo tarnybinių pažymėjimų. Liudytojas E. U. patvirtino, kad savo pažymėjimą buvo palikęs automobilyje, todėl pažymėjimą L. S. parodė tik jo kolegė E. J.. Apklausta liudytoja E. J. nurodė, kad buvo iškėlusi parodyti savo pažymėjimą, tačiau L. S. galėjo nematyti pažymėjimo, kadangi laiptinėje ji stovėjo laipteliu žemiau nei kolega E. U., o į rankas L. S. pažymėjimo ji nepadavė. Vertinant šiuos liudytojų parodymus darytina išvada, kad L. S. pagrįstai atsisakė pateikti savo asmens dokumentą dviem ankstų rytą į jo namų duris pasibeldusiems nepažįstamiems asmenims. Pažymėtina, kad atvykus policijos pareigūnui ir abiem specialistams pateikus savo tarnybinius pažymėjimus L. S. juos įsileido į namus ir pateikė prašomą asmens dokumentą. Taigi toks L. S. elgesys, teismo vertinimu, nelaikytinas kliudymu savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgaliotiems pareigūnams atlikti pavestas pareigas arba šių pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymu ATPK 188¹⁶ straipsnio prasme. Pastebėtina, kad Viešosios tvarkos skyriaus specialistai patys nesielgė tinkamai, L. S. pareikalavus prisistatyti ir parodyti savo tarnybinius pažymėjimus jie privalėjo tai padaryti, tačiau to nedarė. Priešingai, Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas E. U., žinodamas, kad pažymėjimas yra paliktas automobilyje, dar tris – keturis kartus skambino į duris ir reikalavo L. S. asmens dokumento taip ir neketindamas rodyti savojo pažymėjimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.2, 2.3 ir 2.5 punktuose nustatyta, kad valstybės tarnautojas vadovaudamasis pagarbos žmogui ir valstybei principu privalo elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų; vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į visuomenės interesus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešosios tvarkos skyriaus specialistai buvo su specialia uniforma, tačiau ji, asmeniui kilus abejonių dėl jos autentiškumo, negali būti laikoma pakankamu įrodymu, kad į duris beldžiasi ir dokumentų reikalauja administracinius įgaliojimus turintys valstybės tarnautojai. Tam ir yra reikalingas tarnautojo pažymėjimas, kurį tarnybos metu privalu turėti su savimi ir tinkamai prisistatyti.

Pastebėtina ir tai, kad Vilniaus miesto tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintose Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėse (2013 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1090 redakcija), kurių pažeidimas buvo nustatytas Viešosios tvarkos skyriaus specialistams atvykus pas L. S., numatytas tik vienintelis atvejis, kada Vilniaus miesto savivaldybės administracija pradeda administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 188¹⁶ straipsnį, t. y. kai triukšmo šaltinio valdytojas nevykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymo laikinai apriboti stacionaraus triukšmo šaltinio veiklą ar taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones. Šiuo atveju L. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis nepateikė asmens dokumento protokolui surašyti. Apskritai, iš bylos medžiagos matyti, jog pranešimas apie triukšmą – šuns lojimą, buvo užfiksuotas 2013 m. rugpjūčio 1 d., todėl 2013 m. rugpjūčio 6 d. triukšmo nebuvo ir nebuvo pagrindo reikalauti apriboti stacionaraus triukšmo šaltinio veiklą.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Išanalizavus bylos duomenis darytina išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių, neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog L. S. suvokė padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą, todėl laikytina, kad jo kaltė dėl ATPK 188¹⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta ir nėra pagrindo kvalifikuoti jo padarytą veiką pagal minimą straipsnį, todėl byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

L. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti jo veikoje nesant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.