Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-02-13 · Byla Nr. 2KT-12/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-13
Bylos Nr.
2KT-12/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Kategorijos
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-12/2012Procesinio sprendimo kategorija 94.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Almos Urbanavičienės 2012 m. vasario 7 d. raštu, kuriuo Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti Vilniaus apygardos teismui pareikštas nušalinimas nuo civilinės bylos Nr. 2S-551-232/2012 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismui perduota nagrinėti civilinė byla Nr. 2S-551-232/2012 su L. B. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal L. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškėja L. B. pareiškė nušalinimą Vilniaus apygardos teismui. Nušalinimą grindžia aplinkybe, kad Vilniaus apygardos teisme teisėju dirba A. P. – notarės A. P., tvirtinusios sandorius, sutuoktinis. Nurodo, kad notarė neteisėtai išdavė pažymą apie atsiskaitymą. Taip pat nurodo, kad iš straipsnio interneto svetainėje www.delfi.lt komentaro, kurį galimai parašė kaimynė M. P. (ji yra ieškovo A. L. draugė ir A. M. sesuo), sužinojo, kada bus teismo posėdis ir koks bus teismo sprendimas, todėl jai kyla abejonių dėl teismo nešališkumo. Mano, kad teismas neskaito bylos medžiagos, yra visiškai abejingas pareiškėjos bei jos sūnaus A. B. atžvilgiu ir prašo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui (CPK 34 str. 5 d.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. B. reiškia nušalinimą Vilniaus apygardos teismui remdamasi savo subjektyvia nuomone ir prielaidomis. Nušalinimo pareiškimas yra nemotyvuotas, nenurodyti konkretūs faktai, nepateikti įrodymai, patvirtinantys visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumą. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjos keliama abejonė dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi.

Civilinę bylą perduoti bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui taikant CPK 34 straipsnio 5 dalį taip pat nėra pagrindo, kadangi notarė A. P. nėra byloje dalyvaujantis asmuo ir byloje nėra reikalavimo dėl notarės veiksmų ar patvirtintų sandorių neteisėtumo. Be to, dar pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai teismui nepateikė priešieškinio dėl pvz. sutarties sąlygų pakeitimo, pripažinimo negaliojančiomis ar prieštaraujančiomis imperatyvioms teisės normoms.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog Vilniaus apygardos teisme yra teisėjų, galinčių nešališkai išnagrinėti šią civilinę bylą. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad pagal CPK 68 straipsnio 4 dalį nušalinimas gali būti pareiškiamas konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui ar konkretiems teisėjams.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, L. B. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-551-232/2012 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą kitam tos pačios pakopos teismui netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

nutaria:

Atmesti L. B. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-551-232/2012 nagrinėjimo ir prašymą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Teismo pirmininkas Egidijus Žironas