Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Z. M. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarimo, kuriuo Z. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1d. ir už nelegaliai dirbančią A. G. nubaustas 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) bauda; už nelegaliai dirbančią R. G. nubaustas 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VMI OKS vyr. specialistas Z. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. jam priklausančiose žemės sklypuose, esančiose (duomenys neskelbtini) Molėtų raj., leido atlikti medelių sodinimo ir apsaugos nuo žvėrių darbus dviem fiziniams asmenims, prieš tai nesudaręs darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Du asmenys vykdė Z. M. darbinius pavedimus. Su jais Z. M. buvo aptaręs būtinas darbo sutarties sąlygas: fiziniai asmenys atliks medelių sodinimo ir apsaugos nuo žvėrių darbus, Z. M. mokės 30 Lt per dieną darbo užmokestį kiekvienam. Darbo įrankius medelių sodinimui suteikdavo Z. M., į darbo vietą fizinius asmenis nuveždavo ir iš darbo vietos parveždavo Z. M. nurodytas asmuo. Fiziniai asmenys dirbo nuo 8 val. iki 17 val. su pietų pertrauka nuo 12 val. iki 13 val. Šiais veiksmais Z. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. reikalavimus ir jo veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Apeliantas pažymi, jog jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas buvo surašytas abstrakčiai, lakoniškai, iš protokole nurodytų pažeidimo aplinkybių, nėra aišku, kokius asmenis jis yra kaltinamas įdarbinęs, kada įdarbinęs, kur buvo atliekamas darbas, kiek laiko trūko darbo santykiai, t. y. neaiškūs pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai – padarymo laikas, vieta, kitos esminės aplinkybės. Apeliantas nesupranta, kaip galima pažeisti Lietuvos Respublikos DK 98 str., jei jis yra aprašomojo pobūdžio, nenustatantis asmenims pareigų. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas nedetalizuotas, taip pažeidžiant ATPK 260 str. reikalavimus bei sudarant jam, atsakomybėn traukiamam asmeniui, kliūtis tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą, tai, apelianto manymu, laikytina esminiu administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumu, sukliudžiusiu jam tinkamai realizuoti teisę į gynybą bei apylinkės teismui tinkamai ir teisingai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog jam administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad jis leido atlikti medelių sodinimo ir apsaugos nuo žvėrių darbus dviem fiziniams asmenims, kurie protokole yra neidentifikuoti ir kurių tapatybės nėra nurodytos, prieš tai nesudaręs su jais darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiamu nutarimu apeliantą nubaudė už skirtingas esmines faktines aplinkybes, o būtent, kad jis leido atlikti darbus A. G. ir R. G.. Apeliantas pažymi, kad konkretūs nelegaliai įdarbintų asmenų identifikavimas yra būtinas ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementas ir konkretus tokių asmenų įvardijimas yra esminės pažeidimo aplinkybės. Atkreipia dėmesį, jog jis apie tai, jog yra kaltinamas neva neįdarbinęs A. G. ir R. G., sužinojo tik iš skundžiamo nutarimo, nes apie tai niekas jo neįspėjo.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. vasario 23 d., 14 val., buvo surengtas teismo posėdis, tačiau protokolas šiam posėdžiui nėra surašytas, taigi Molėtų rajono apylinkės teismas pažeidė reikalavimą dėl teismo posėdžio protokolo surašymo, dėl ko nėra galimybės tinkamai įvertinti proceso eigą, o tai yra pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą. Teigia, jog jis neprašė iškviesti A. G. ir R. G., nes nežinojo, kuo jos susijusios su jam surašytu protokolu.

Taip pat skunde nurodoma, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstant kriminalinei bausmei, administracinėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje, taip pat ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. garantuojama teisė apklausti kaltinančius parodymus duodančius liudytojus (LVAT nutartis Nr. N-444-1944/2010). Pažymima, jog ATPK 41³ str. 1 d. numatytos sankcijos dydis bei nutarimu paskirta nuobauda šimtą kartų viršija kriminalinės bausmės minimalų baudos dydį, todėl yra prilygstanti kriminalinei bausmei. BPK 320 str., 324 str. nustato, kad apeliaciniai skundai baudžiamosiose bylose yra nagrinėjami žodinio proceso metu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka rašomas teismo posėdžio protokolas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantas mano, jog apeliacinė byla dėl apylinkės teismo nutarimo turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Z. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., įrodytas byloje surinkta medžiaga.

Z. M. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta nelegaliai dirbančių darbuotojų A. G., R. G. rašytiniais paaiškinimais, jų parodymais, kad dirbo pas Z. M., (duomenys neskelbtini) sodino medelius, dirbo kitus darbus, joms davė darbo įrankius, dirbo nuo 8 val. iki 17 val. su pietų pertrauka nuo 12 val. iki 13 val., už dieną mokėjo 30 litų, mokėdavo penktadieniais, liko skolingas joms 90 Lt už tris dienas, dirbo nuo 2011 metų spalio iki lapkričio mėnesio (b. l. 19, 20, 37, 38); Panevėžio AVMI darbuotojų G. K., R. L. paaiškinimais apie tai, jog gavo anoniminį telefoninį skambutį, moteris skundėsi, kad dirba, bet neįdarbinta darbdavio, jie susisiekė su pranešėja A. G., nuvykę pas ją paėmė paaiškinimus, apžiūrėjo laukus, kur moterys dirbo, į laukus buvo nuvykę du kartus: vieną kartą lapkričio 18 d. (b. l. 36, 37); taip pat kita VMI patikrinimo medžiaga.

Pažymima, kad Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, minėtas straipsnis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, numato draudimą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui leisti asmenims dirbti, nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, t.y. numato darbdavio ar jo įgalioto asmens pareigą neleisti dirbti nelegalaus darbo. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįstas apelianto teiginys, jog Lietuvos Respublikos DK 98 str. yra tik aprašomojo pobūdžio, nenustatantis asmenims pareigų.

Kaip teisingai konstatuota skundžiamame nutarime, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog Z. M. bei A. G., R. G. susitarė dėl darbo sodinant medelius ir juos apsaugant nuo žvėrių, sutarė dirbti kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 17 val. su pietų pertrauka nuo 12 val. iki 13 val., mokant į dieną po 30 Lt kiekvienai, mokėjimus atliekant kiekvienos darbo savaitės penktadieniais, Z. M. pateikė darbuotojoms darbo įrankius ir medžių sodinukus. Iš byloje esančios pažymos matyti, jog apie tai, kad A. G. ir R. G. buvo priimtos į darbą Z. M. nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (b. l. 21). Taigi, bylos medžiaga nustatyta, jog A. G. ir R. G. realiai dirbo Z. M. laukuose, prieš tai jiems susitarus dėl atliekamo darbo pobūdžio, mokėjimo už darbą, Z. M. pasirūpino A. G. ir R. G. darbo įrankiais, bet nesudarė darbo sutarties su jomis ir nepranešė teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Z. M. parodymais, kad medelius nurodytuose sklypuose sodino pats su šeima ir jokių pašalinių asmenų nesamdė, medeliai buvo sodinami pavasarį ir rugpjūčio mėnesį. Nubausto asmens parodymai paneigti aukščiau aptartais bylos duomenimis. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Z. M. parodymai dėl tam tikrų aplinkybių nėra nuoseklūs. 2012 m. sausio 16 d. paaiškinime Z. M. nurodė, jog jam medelius padėjo sodinti šeima: Klaudija, Paula, Giedrė, tuo tarpu teisme iš pradžių teigė, jog sodino vienas, vėliau nurodė, kad jam padėjo brolis, atvažiuodavo dukra Klaudija. Be to, Z. M. nurodė, jog spalio mėnesį buvo Vilniuje, medelius sodino pavasarį ir rugpjūčio mėnesį, tuo tarpu Panevėžio AVMI darbuotojai, nuvykę į įvykio vietą lapkričio mėnesį matė šviežiai suartus laukus, kad viename lauke dar nebuvo kuoliukų, tinklelių, o atvažiavus antrą kartą jau buvo sukalti kuoliukai, uždėti tinkliukai.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Z. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra aiškiai apibrėžtas nelegalaus darbo atlikimo laikotarpis (nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d.), bei tiksliai nurodyta darbo atlikimo vieta (apeliantui priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Molėtų raj., nurodant tikslius jų kadastrinius numerius). Kita vertus, apeliantas teisingai nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nėra identifikuoti nelegaliai dirbę asmenys. Visgi šis protokolo trūkumas, kai nelegaliai dirbusius asmenis galima nustatyti iš kitos bylos medžiagos, nelaikytinas esminiu, pažeidžiančiu ATPK 260 str. reikalavimus, dėl kurio pažeista apelianto teisė į gynybą ir dėl kurio būtų pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą. ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę. Tai, jog protokole nebuvo nurodyta, jog nelegaliai dirbo A. G. ir R. G., o teismas Z. M. nubaudė būtent už šių asmenų nelegalų darbą, nelaikytina, kad teismas nubaudė Z. M. už skirtingas faktines aplinkybes nei tos, kurios numatytos protokole. Pažymima, kad Z. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2012 m. sausio 16 d., tuo tarpu A. G. bei R. G. paaiškinimai surašyti 2011 m. lapkričio 18 d. (b. l. 5-8, 19, 20). Taip pat pabrėžtina, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti ir tai, jog Z. M. buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, o viena iš traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisių yra teisė susipažinti su bylos medžiaga, tačiau šia teise apeliantas nepasinaudojo, tokio pobūdžio prašymo pastarasis nepareiškė ir teisme. Be to, teismo posėdyje, kuriame buvo apklausiamos A. G. bei R. G. dalyvavo pats Z. M.. Esant šioms aplinkybėms, apelianto skundo teiginys, kad apie tai, jog jis yra kaltinamas leidęs nelegaliai dirbti A. G. ir R. G., sužinojo tik iš skundžiamo nutarimo, yra nepagrįstas.

Apeliantas skunde nurodo, kad 2012 m. vasario 23 d., 14 val., buvo surengtas teismo posėdis, tačiau protokolas šiam posėdžiui nėra surašytas. Iš tiesų, kaip matyti iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, šioje byloje posėdis buvo ir 2012 m. vasario 23 d. Minėtas posėdis buvo atidėtas, nes Z. M. norėjo pasisamdyti advokatą bei prašė į posėdį iškviesti apklausai A. G., R. G., Panevėžio AVMI pareigūnus G. K., R. L. (b. l. 25). Nors byloje nėra 2012 m. vasario 23 d. teismo posėdžio protokolo, bet tai nelaikytina pagrindu naikinti skundžiamą nutarimą, juolab, kad šios dienos proceso eiga atsispindi 2012 m. vasario 23 d. nutartyje (b. l. 25). Taip pat pažymima, jog ATPK nenumato, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas apylinkės teismuose, privalomai rašomas teismo posėdžio protokolas. Z. M. teigia, jog jis neprašė iškviesti į kitą posėdį A. G. ir R. G., nes nežinojo, kuo jos susijusios su jam surašytu protokolu, visgi skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti 2012 m. vasario 23 d. nutarties turiniu, kur nurodyta, jog minėtus asmenis prašė iškviesti būtent apeliantas. Be to, tai, jog apylinkės teismas neapklausė asmenų, kuriuos savo parodymuose minėjo R. G. ir A. G., nėra pagrindas manyti, jog teismas pažeidė ATPK 284 str. 1 d. ir neišsamiai išnagrinėjo bylą, pažymint ir tai, jog Z. M. buvo nubaustas būtent už nelegaliai dirbusias R. G. ir A. G., o teisme apeliantas neprašė kviesti į posėdį apklausai R. G. ir A. G. minimų asmenų.

Pagal ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalies nuostatas bylos apygardos teisme dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Šiuo atveju skunde nurodytos aplinkybės dėl paskirtos nuobaudos dydžio, skundą nagrinėjančio teismo manymu, nesudaro pagrindo bylą pagal apelianto skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad Z. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti, administracinės nuobaudos paskirtos, nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, apylinkės teismas nepažeidė skunde nurodytas teisės aktų nuostatas, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Z. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.