Kauno apygardos teismo nutartis

2023-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-48-397/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-23
Bylos Nr.
1S-48-397/2023
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00039-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
E. P.
Advokatai
Dainius Gudas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-48-397/2022
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00039-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlana Jurgaitienė, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. P. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą 81/04-1294 taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. P., Jungtinės Karalystės Lutono Karūnos Teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu Nr. T20177206 nuteistas už sąmokslą įvykdyti sukčiavimą, pateikiant klaidingą informaciją, pagal Jungtinės Karalystės 1977 m. Baudžiamosios teisės įstatymo 1(1) straipsnį; susitarimo sudarymą (10 veikų), pagal Jungtinės Karalystės 2002 m. Nusikalstamu būdu įgytų pajamų įstatymo 328 straipsnį; turto įsigijimą nusikalstamu būdu pagal Jungtinės Karalystės 2002 m. Nusikalstamu būdu įgytų pajamų įstatymo 329(1) straipsnį; nusikalstamo turto išvežimą iš Anglijos ir Velso pagal 2002 m. Nusikalstamu būdu įgyto pajamų įstatymo 327(1)(e) straipsnį; daikto laikymą siekiant panaudoti vykdant sukčiavimą pagal 2006 m. Sukčiavimo įstatymo 6(1) straipsnį. Šiuo nuosprendžiu E. P. skirta 11 metų 9 mėnesių (iš viso 4298 dienų) laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Jungtinės Karalystės Lutono Karūnos Teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendis, priimtas dėl E. P., pripažintas bei perduotas vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Minta nutartimi nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (11 veikų), 189 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskiriant subendrintą galutinę 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę Marijampolės pataisos namuose atlieka nuo 2021 m. liepos 16 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 11 mėnesių 25 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2022 m. lapkričio 24 d. priimtu nutarimu Nr. 81/04-1294 nutarta taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo vertinimu, paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Teismas padarė išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistojo E. P. gynėjas advokatas Dainius Gudas prašo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nesutinkama su skundžiama teismo nutartimi, kadangi ji yra formali, joje išvardinti teiginiai daugiau abstrauktaus pobūdžio. Atkreipiamas dėmesys, jog geriausiai nuteistąjį gali charakterizuoti lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisija, kuri jau ne pirmą kartą sprendė lygtinio paleidimo klausimą ir priėmė teigiamą sprendimą nuteistojo atžvilgiu. Pažymima ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro statiniai ir dinaminiai balai, kurie pastoviai mažėja, liko praktiškai vien tik statiniai, kurie ir nebegali sumažėti.

4.2. Skunde prašoma teismo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis 4 kartus skatintas, darbinė motyvacija teigiama, dalyvavo visoje eilėje PĮ socialinės reabilitacijos programų. Tai rodo akivaizdžią pažangą, apie kurią savo nutarime kalba Komisija, tačiau apylinkės teismas kažkodėl to nevertino. Nuteistasis pilnai atliko viską, kas jam numatyta individualios socialinės reabilitacijos plane, Komisija jokių priekaištų nuteistajam neturi. Nuteistasis supranta, kad jo praeitis teismui gali kelti abejonių, tačiau savo praeities klaidas jis pilnai suprato, padarė išvadas, pasižada daugiau nenusikalsti.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundas atmetamas

6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal BVK straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

7. BVK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tuo tarpu teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam E. P. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo E. P. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais E. P. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose mokosi, užsiima individualia veikla, aktyviai dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose bei veiklose, lankė programos alkoholio vartojimo modulį, atlikdamas bausmę 4 kartus skatintas, motyvuotas pozityviems asmenybės pokyčiams, jam nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, yra užsitikrinęs gyvenamąją ir darbo vietą, palaiko su šeimos nariais. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Vien tai, kad aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką E. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.

11. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog E. P. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, po paskutinio vertinimo, priskiriama vidutinei rizikos grupei (74 balai), tuo tarpu BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam vienas iš keliamų reikalavimų – žemas nusikalstamos elgesio rizikos laipsnis. Ir nors tiek Komisijos, tiek E. P. gynėjo manymu, nuteistasis yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, motyvuotas pozityviems asmenybės pokyčiams, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Vien tai, kad E. P. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, teigiama darbinė motyvacija, mokymasis, gauti paskatinimai bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama.

12. Tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis pirmumą teikia veiksmui, yra naudojęs fizinę agresiją nukreiptą į kitą asmenį, savo nusikaltimo priežasčių negeba paaiškinti, kaltę pripažįsta nepilnai, siekia save pateikti iš teigiamos pusės, vertindamas priežasties - pasekmės ryšį, stokoja adekvataus požiūrio, ateitį planuoja abstrakčiai, mąstymas kategoriškas. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, tiek statiniai, tiek dinaminiai, kriminogeniniai veiksniai, net 6, t. y. nusikalstamo elgesio istorija, vestas netinkamas gyvenimo būdams, agresyvus elgesys esant neblaiviam, savikritiškumo, empatijos stoka, elgesio pasekmių minimizavimas, savikontrolės trūkumas. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus E. P. gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors nuteistajam vertinimo metu taip pat yra nustatyti ir pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai (gyvenimo sąlygos, galimybė dirbti, lėšų tvarkymas, daromi piniginiai pervedimai ieškinio mokėjimui ir vaiko išlaikymui, socialiniai ryšiai), tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nustatyti nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, negali būti suabsoliutinami ir pripažįstami pakankamu pagrindu spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek šiuo metu, tiek ir viso bausmės atlikimo metu, E. P. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis E. P. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už 14 nusikalstamų veikų padarymą. Teismui pateikta medžiaga taip pat patvirtina, jog nuteistasis praeityje buvo teistas - šešis kartus Lietuvos Respublikoje bei užsienyje, šios aplinkybės patvirtina, kad anksčiau skirtos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jo nusikalstamas elgesys tapo ženkliai pavojingesnis, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą ir nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus E. P. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. P. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas