- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-12
- Bylos Nr.
- A-146-1560-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- O. I. M., J. V. M., J. Š., Z.T. Š., E., J. M., L. Š., E. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- B. Š., V. M.
- Advokatai
- Aivaras Raišutis, Dovilė Armalytė
- Kategorijos
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. I. M., J. M., L. Š., J. Š., Z. T. Š., E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. I. M., J. M., L. Š., J. Š., Z. T. Š., E. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys B. Š., B. Š., V. M.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjai patikslintu skundu (1 t., b.l.5-14) kreipėsi į teismą, prašydami:
1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 20-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo" įformintą Vilniaus apskrities viršininko sprendimą patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudarytos komisijos 2007 m. kovo 6 d. protokolo Nr. 1 4 dalyje įformintą sprendimą, kad Buchta V rėžinio kaimo teritorijos aplinkinės ribos yra kartografuotos teisingai ir nėra pagrindo jas keisti;
2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudarytos komisijos 2007 m. kovo 6 d. protokolo Nr. 1 4 dalyje įformintą sprendimą, kad Buchta V rėžinio kaimo teritorijos aplinkinės ribos yra kartografuotos teisingai ir nėra pagrindo jas keisti (t. 1, b. l. 5-14);
3) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją išnagrinėti Buchta V rėžinio kaimo ribų bei ploto nustatymo klausimą iš naujo.
Pareiškėjai paaiškino, kad su Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudarytos komisijos (toliau - Komisija) 2007 m. kovo 6 d. protokolu Nr. 1 įformintu sprendimu nesutinką, nes jis nemotyvuotas, priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei žodinius paaiškinimus, todėl laikytinas neteisėtu ir naikintinas. Dėl bendro buvusio rėžinio kaimo Buchta V ploto pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo 2004 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 51-9344-(36) konstatuota, kad pagal Centrinio archyvo duomenis „Buchta V kaimo plotas - 10 ha, kita žemės dalis (plytinė) iki nacionalizacijos priklausė D. M.", todėl D. M. sklypas nebuvo Buchta V kaime, buvo tik šio kaimo riba. Pareiškėjai teigė, kad iš 2003 m. spalio 14 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/04/15-248, matyti, jog nei pirminiame jo variante (kuriame bendras kaimo plotas nurodomas 26,0091 ha), nei vėliau patikslinus jį du kartus, sklypo ribų grafoje įrašai nesikeitė - „Sklypo ribos: Buchta VI (pr.p), Upė Neris (pv.p), Buchta IV (v.p)„. Pareiškėjų teigimu, pagal archyvinę medžiaga, kuria rėmėsi ir kurią kartu su 2007 m. sausio 9 d. aktu Nr. R17-92 pateikė Žemėtvarkos skyriaus specialistės, 2007 m. sausio 9 d. akto patikslinimu nustatytas iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Buchta V kaimo bendras plotas privalo būti padidintas D. M. priklausiusios žemės dalimi. Tai, kad plytinės sklypas yra įsiterpęs tarp dviejų Buchta V kaimo dalių, pareiškėjų teigimu, taip pat patvirtina, kad šią D. M. priklausiusią teritoriją nepagrįstai atsisakyta įtraukti į bendrą kaimo plotą. Dėl to 2007 m. sausio 9 d. kartografija ir kaip jos pasekmė suformuluotos išvados yra neteisingos, nepagrįstos ir naikintinos.
Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės 2006 m. lapkričio 27 d. pažymoje Nr. 4D-2005/03-1443 konstatuota, jog ginčijama teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) (plytinė), yra užstatyta administraciniais, pramonės ir sandėliavimo statiniais, sklypas 37 metų laikotarpiui išnuomotas Lietuvos-Vokietijos įmonei AB „Brtfuer", todėl į šiame sklype esančią žemę natūra nuosavybės teisės negali būti atkuriamos. Pareiškėjai pažymėjo, kad fakto, jog plytinės teritorija yra sudėtinė Buchta V kaimo dalis, nustatymas tiesiogiai susijęs su jų interesais - teisingai nustačius Buchta V rėžinio kaimo teritorijos ribas, pareiškėjai įgytų galimybę susigrąžinti žemę natūra (to jie negali padaryti, esant skundžiamiems sprendimams, kadangi praktiškai visa šiuo metu Vilniaus apskrities viršininko administracijos pažymėta Buchta V kaimo teritorija yra užstatyta). Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 1 d. rašte Nr. A63-3756-(4.4-PD-4.) nurodyta, kad „net ir tuo atveju, jei ginčo teritorija dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini) būtų rėžinio kaimo ribose, neturėtume teisinio pagrindo joje formuoti natūra grąžintiną žemės sklypą", pareiškėjų manymu, ta aplinkybė, ar buvusios plytinės teritorija priklausė rėžiniam kaimui Buchta V, svarbi ne vien žemės grąžinimo natūra aspektu, ji reikšminga nustatant tikslias kaimo ribas ir bendrą plotą. Pareiškėjai pažymėjo, jog prie Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. balandžio 5 d. pareiškėjams pateikto rašto Nr. 20-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo" pridėtas paskutinysis Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/04/15-248 patikslinimas (2007 m. sausio 9 d.) savo turiniu ir forma skiriasi nuo to, kurio kopija gauta iš Lietuvos Respublikos Seimo priimamojo kanceliarijos. 2007 m. sausio 9 d. patikslinimas yra jau bene penktasis ir chronologiškai buvusio rėžinio kaimo Buchta V ribos bei bendras plotas kito taip: 2003 m. spalio 14 d. aktu Nr. 31/04/15-248 nustatyta, kad apytikslis sklypo plotas yra 26,0091 ha; 2005 m. gegužės 19 d. patikslinimu - 11,69 ha; 2005 m. spalio 14 d. patikslinimu - 16,10 ha, o 2007 m. sausio 9 d. aktu Nr. R17-92 (2005 m. spalio 14 d. patikslinimo patikslinimu) - 12,4266 ha. Pareiškėjai paaiškino, jog Buchta V kaimo apžiūrėjimo akto Vilniaus apskrities viršininko administracija nepateikė. Ribų nustatymo aktas Nr. R17-92 surašytas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus patalpose, Buchta V rėžinio kaimo vieta nebuvo apžiūrima, tuo pažeidžiant taisykles, turėjusias garantuoti objektyvų sprendimo priėmimą. Toks iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio rėžinio kaimo Buchta V ploto ir ribų keitimas bei procedūriniai pažeidimai, padaryti duomenis tikslinant, pareiškėjų teigimu, leidžia daryti prielaidas, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimas ir žemės grąžinimo teisėtiems savininkams procesas yra sąmoningai vilkinamas, taip pažeidžiant teisėtus suinteresuotų asmenų interesus. Tokios išvados padarytos ir Seimo kontrolierės 2006 m. lapkričio 27 d. pažymoje, konstatuojant, kad pareiškėjų skundas dėl priežasčių, nurodytų pažymos 13 ir 14 punktuose, pripažintinas pagrįstu.
Atsiliepimas
Atsakovas - Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b.l. 97-99). Atsakovas paaiškino, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. spalio 14 d. atliko iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Buchta V rėžinio kaimo kartografiją, o 2004 m. kovo 30 d. raštu Nr. 31/04/17-1044 kartografinę medžiagą perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir paprašė įstatymų nustatyta tvarka kartografuotoje teritorijoje suformuoti natūra grąžintinus žemės sklypus. Vilniaus miesto savivaldybės meras, atsakydamas į paklausimą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių informavo, kad parengtos Buchta V kaimo ribos ir plotas neatitinka jų turimų išlikusių archyvinių dokumentų, kuriuose Buchta V kaimo plotas - 10 ha, o kita žemės dalis (plytinė) iki nacionalizacijos priklausė D. M. Atsižvelgiant į tai bei remiantis išlikusiais archyviniais planais, Buchta V rėžinio kaimo kartografija buvo tikslinama. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės V. P. 2006 m. lapkričio 27 d. pažymoje Nr. 4D-2005/03-1443 išdėstytas rekomendacijas, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai 2006 m. gruodžio 27 d. vyko pakartotinai kartografuoti iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Buchta V rėžinio kaimo ribų. Pakviesti liudininkai nurodė buvusio Buchta V kaimo ribas, kurios visiškai neatitiko išlikusių archyvinių planų. Pagal liudytojų nurodytas ribas vakarinėje pusėje Buchta V kaimas dengiasi su iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Buchta IV kaimo ribomis, į nurodytas ribas patenka ir buvusio savininko D. M. žemės sklypas. Atsižvelgus į tai, kad liudininkų pasakojimai prieštarauja išlikusiai archyviniai medžiagai, bei į tai, kad nėra jokių įrodymų, kad D. M. būtų perdavęs savo nuosavybės teise valdytą žemės sklypą Buchta V rėžinio kaimo žemių savininkams, Vilniaus apskrities viršininko administracijoje nuspręsta kartografuoti buvusio Buchta V rėžinio kaimo ribas, neįtraukiant D. M. turėto žemės sklypo. Pakartotinai visi minėti duomenys bei faktai buvo išnagrinėti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudarytoje komisijoje, kurioje dalyvavo ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. Specialiai tam sudarytoje komisijoje buvo apsvarstyti visi išlikę archyviniai dokumentai ir priimtas sprendimas, kad buvusio Buchta V rėžinio kaimo aplinkinės ribos kartografuotos teisingai, nėra pagrindo jas keisti. Atsižvelgiant į tai, kad pagal išlikusius archyvinius dokumentus (t. y. archyvinius planus LCVA F. 130 Ap.l B. 14481 L. 15 bei LCVA F. 130 Apt 1 B. 7278 L. 27) 1927 m. žemės sklypas, nurodytas plane, priklauso D. M. bei į tai, kad nėra jokių duomenų, jog minėtas savininkas savo nuosavybės teise valdytą žemės sklypą būtų perdavęs kitiems asmenims, komisija priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Todėl pareiškėjų reikalavimai yra nepagrįsti. Atsakovo teigimu, pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad D. M. priklausiusio žemės sklypo teritorija vakarinėje pusėje ribojasi su V. M. turėta žemėvalda (t. 1, b.l. 10). Atsakovas paaiškina, jog V. M. yra vienas iš pretendentų atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Buchta V rėžinio kaimo žemę, atskira minėto savininko žemėvalda nėra kartografuota, nuosavybės teisės į šio savininko turėtą žemę nėra atkurtos, todėl pareiškime išdėstyti faktai, kad V. M. yra atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemės sklypą, besiribojantį su D. M. turėtu žemės sklypu, yra klaidingi ir nepagrįsti. Atsakovo manymu, Vilniaus apskrities viršininko administracija, įvertinusi išlikusius archyvinius dokumentus, priėmė teisingą sprendimą, o pareiškėjai nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad D. M. savo nuosavybės teise turėtą žemės sklypą būtų perdavęs Buchta V kaimui, todėl pripažinti šiuo klausimu priimtus administracinius aktus negaliojančiais nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta specialistė Inga Sukovaitė paaiškino, kad pareiškėjų pateikti buvusių kaimų planai yra sudaryti 1869 metais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau - Tvarka) 12 punktu, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra valstybinių archyvų pažymėjimai, tokiems pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ar kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo ir kiti žemės nuosavybę patvirtinantys planai. Pagal minėtos Tvarkos 13 punktą, jeigu yra pateikti keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Nustatant iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Buchta V rėžinio kaimo ribas, specialistės paaiškinimu, atsižvelgta į Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomus išlikusius 1907 m. ir 1927 m. archyvinius planus (pagrindas - LCVA F. 130 Ap.l B.14481 L. 15 bei LCVA L. 130 Ap. 1 B. 7278 L. 27). Vadovaujantis Tvarkos nuostatomis, pareiškėjų argumentas, kad iš jų pateiktų 1869 metais sudarytų planų galima spręsti apie iki 1940 m. buvusio Buchta V kaimo ribas, specialistės teigimu, yra nepagrįstas. Specialistė pažymėjo, kad buvusio Buchta V kaimo ribos nuo 1869 m. iki 1940 m. nacionalizacijos keitėsi, tai patvirtina ir 1927 m. archyvinis planas, kuriame nurodytas žemės sklypas priklauso D. M., o ne, kaip teigia pareiškėjai, Buchta V rėžiniam kaimui (t. 2., b.l. 3-5).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimu skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. spalio 14 d. atliko iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Buchta V rėžinio kaimo kartografiją (t. 1, b.l. 119-123), o 2004 m. kovo 30 d. raštu Nr. 31/04/17-1044 kartografinę medžiagą perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, prašydamas įstatymų nustatyta tvarka kartografuotoje teritorijoje suformuoti natūra grąžintinus žemės sklypus (t. 1, b.l. 61-62). Vilniaus miesto savivaldybės meras, atsakydamas į paklausimą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių informavo, kad parengtos Buchta V kaimo ribos ir plotas neatitinka jų turimų išlikusių archyvinių dokumentų, kuriuose Buchta V kaimo plotas - 10 ha, o kita žemės dalis (plytinė) iki nacionalizacijos priklausė D. M. (t. 1, b.l. 59). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai 2006 m. gruodžio 27 d. pakartotinai kartografavo iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Buchta V rėžinio kaimo aplinkines ribas (t. 1, b.l. 115). Liudytojų nurodytos buvusio Buchta V kaimo ribos visiškai neatitiko išlikusių archyvinių planų. Pagal liudytojų nurodytas ribas vakarinėje pusėje Buchta V kaimas dengiasi su iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Buchta IV kaimo ribomis, į nurodytas ribas patenka ir buvusio savininko D. M. žemės sklypas. Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsižvelgdama į tai, kad liudytojų parodymai prieštarauja išlikusiai archyvinei medžiagai, bei į tai, kad nėra jokių įrodymų, kad D. M. būtų perdavęs savo nuosavybės teise valdytą žemės sklypą Buchta V rėžinio kaimo žemių savininkams, nusprendė kartografuoti buvusio Buchta V rėžinio kaimo ribas, neįtraukiant D. M. turėto žemės sklypo (t.1, b.l. 114). Pakartotinai minėti duomenys bei faktai buvo nagrinėti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudarytoje komisijoje, kurioje dalyvavo ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai (t. 1, b.l. 105). Specialistai sudarytoje komisijoje išnagrinėjo archyvinius dokumentus ir 2007 m. kovo 6 d. priėmė protokolinį sprendimą (4 punktas), kad buvusio Buchta V rėžinio kaimo aplinkinės ribos kartografuotos teisingai ir nėra pagrindo jas keisti (t. 1, b.l. 108). Apie tai pareiškėjai buvo informuoti skundžiamu Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 20-297 (t. 1, b.l. 103-104).
Teismas konstatavo, jog ginčas byloje yra kilęs dėl rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 106 punkto nuostatas savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Tais atvejais, kai piliečiai nesusitaria dėl natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių, apskrities viršininkas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą.
Teismas nustatė, jog pareiškėjai pateikė teismui buvusių Buchta IV, Buchta V ir Buchla VI kaimų planus, kurie sudaryti 1869 metais. Pažymėjo, kad vadovaujantis Tvarkos 12 punktu, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra valstybinių archyvų pažymėjimai, tokiems pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ar kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo ir kiti žemės nuosavybę patvirtinantys planai. Pagal Tvarkos 13 punktą, jeigu yra pateikti keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Pagal bylos medžiagą teismas vertino, kad nustatant iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Buchta V rėžimo kaimo ribas buvo atsižvelgta į Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomus išlikusius 1907 m. ir 1927 m. archyvinius planus (pagrindas - LCVA F. 130 Ap.l B. 14481 L. 15 bei LCVA L. 130 Ap. 1 B. 7278 L. 27) (t.1, b.l. 121-123, 194). Pagal šiuos archyvinius planus 1927 m. žemės sklypas (t. 1, b.l. 194), plane pažymėtas skaičiais 1-6, priklauso D. M.. Atsižvelgęs į tai, jog nėra jokių duomenų, kad minėtas savininkas savo nuosavybės teise valdytą žemės sklypą būtų perdavęs kitiems asmenims, teismas konstatavo, jog komisija priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, pareiškėjų reikalavimai yra nepagrįsti.
Pareiškėjų argumentą, kad iš jų pateiktų 1869 metais sudarytų planų galima spręsti apie iki 1940 m. buvusio Buchta V kaimo ribas, teismas įvertinto kaip nepagrįstas. Teismas nurodė, jog buvusio Buchta V kaimo ribos nuo 1869 metų iki 1940 m. nacionalizacijos keitėsi. Tai patvirtina minėtas 1927 m. archyvinis planas, kuriame nurodytas žemės sklypas priklauso D. M., bei kiti planai (LCVA F. 130 Ap.l B.14481 L. 15 bei LCVA L. 130 Ap. 1 B. 7278 L. 27) (t. 1, b.l. 121-123, 192-194). Nuspręsta, jog pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad D. M. priklausiusio žemės sklypo teritorija vakarinėje pusėje ribojasi su V. M. turėta žemėvalda (V. M. yra vienas iš pretendentų atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Buchta V rėžinio kaimo žemę, tačiau atskira minėto savininko žemėvalda nėra kartografuota, nuosavybės teisės į šio savininko turėtą žemę nėra atkurtos). Teismas nusprendė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija, įvertinusi minėtus išlikusius archyvinius dokumentus, priėmė teisingą sprendimą, o pareiškėjai nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti, kad D. M. savo nuosavybės teise turėtą žemės sklypą būtų perdavęs Buchta V kaimui, todėl pripažinti šiuo klausimu priimtus administracinius aktus negaliojančiais nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjai O. I. M., J. M., L. Š., J. Š., Z. T. Š., E. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliantų teigimu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, teismo motyvus paneigia administracinės bylos medžiaga, teismo sprendimas grindžiamas tik neįrodytais atsakovo teiginiais.
Apeliantų manymu, jų pateikti 1869 m. archyviniai Buchta IV, Buchta V ir Buchta VI rėžinių kaimų planai įrodo buvusio Buchta V rėžinio kaimo ribas, kurios nekito (atsakovas nepateikė kito pilno Buchta V rėžinio kaimo plano). Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi ištraukomis iš Buchta V rėžinio kaimo plano - 1907 m. ir 1927 m. archyviniais planais, kuriuose išskirtas tik V. S. (1907 m.), o vėliau tik D. M. (1927 m.) turėtas žemės sklypas, esantis Buchta V kaime, o ne Buchta V rėžinis kaimas kaip toks. Šią išvadą patvirtina tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija ant 1927 m. archyvinio D. M. turėto žemės sklypo plano „nupiešė" vieną iš trūkstamų Buchta V rėžinio kaimo dalių ir ji atitinka 1869 m. archyviniame plane esančias Buchta V kaimo ribas. Teismo išvada, kad Buchta V rėžinio kaimo ribas įrodo vėlesni Vilniaus apskrities viršininko administracijos nagrinėti 1907 m. ir 1927 m. archyviniai planai, apeliantų manymu, yra nepagrįsta. Apeliantai teigia, jog teismas privalėjo remtis jų pateiktu 1869 m. archyviniu išsamiu Buchta V rėžinio kaimo planu ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją išnagrinėti Buchta V rėžinio kaimo ribų bei ploto nustatymo klausimą iš naujo, kadangi nėra jokio vėlesnio už pareiškėjų pateiktą 1869 m. išsamaus Buchta V rėžinio kaimo plano (šiame plane nurodytas kaimo plotas yra 16,75 dešimtinių, tai atitinka Buchta V rėžinio kaimo 1924 metų žemės mokesčio mokėtojų bendrą turimos žemės plotą - 17 dešimtinių (LVCA F.55, ap.9, b.71, L.22). Apeliantai nurodo, jog 1924 metų Buchta V kaimo žemės mokesčio mokėtojų sąraše išvardinti Š. J. (3 deš.), Š. K. (3 deš.), Š. M. (3 deš.) ir D. M. (8 deš.), iš viso kaimo plotas - 17 dešimtinių. Šį sąrašą pripažįsta ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, kadangi remiantis juo, atstatytos nuosavybės teisės H. Š. (K. Š. sūnui) į 3,27 ha žemės (tai apytiksliai atitinka 3 dešimtines). Apeliantų teigimu, šis žemės mokesčio mokėtojų sąrašas išliko aktualus iki 1940 metų, kadangi pagal pažymas apie turėtą žemę iš Vilniaus apskrities archyvo, remiantis Šeškinės apylinkės 1948-1949 m. žemės apskaitos žiniaraščių duomenimis (F.810, ap.l, b.43, L.11) Š. K., s.J., Š. J., s.J., ir Š. H., d.K., susumavus trijų pažymų duomenis pagal ariamą, sodybinę, ganyklų ir skardžių, žvyrynų ir kt. žemę, bendrai valdė 9,91 ha žemės, tai atitinka 9 dešimtines, nurodytas 1924 metų žemės mokesčio mokėtojų sąraše. Apeliantai nurodo, jog 1948-1949 m. žemės apskaitos žiniaraščiuose dar yra duomenys apie išvardintiems savininkams priklausiusį mišką (iš viso 3, 3 ha), kurių nėra 1924 metų sąraše. Tai, kad tikslinga naudoti 1947-1948 metų žemės apskaitos žiniaraščius, nurodyta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr.634 patvirtintų „Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos" (toliau - Metodiniai nurodymai) 3.6.1. punkte. Apeliantų teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ir neobjektyviai juos ištyrė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 str.), netinkamai pritaikė Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 13 punktą, nes nėra kelių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, todėl nėra ir vėlesnio, kuriuo būtų galima remtis atkuriant nuosavybės teises. Apeliantai pažymi, jog rėžiniame kaime atkuriant nuosavybės teises, nėra reikšminga konkreti savininkų rėžiniame kaime turėtos žemės vieta -formuojant grąžintinus natūra žemės sklypus ir nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, neatsižvelgiama į turėtų žemės rėžių vietą ir ribas.
Aplinkybė, kad administracinėje byloje nėra įrodymų, jog D. M. perleido Buchta V kaimui jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pažymėtą 1927 m. archyviniame plane, apeliantų manymu, nėra pagrindas atmesti jų skundą, nes D. M. turėtas žemės sklypas buvo Buchta V rėžinio kaimo dalis ir privalo būti įtrauktas į kartografuotiną Buchta V rėžinį kaimą, jo ribas, be to, jokių pretendentų į D. M. turėtą žemės sklypą nėra. Apeliantai pažymi, jog pagrindo, kuriuo remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo teisę, kartografuodama Buchta V rėžinio kaimo ribas, savo nuožiūra neįtraukti šio kaimo dalių, t.y. D. M. turėto žemės sklypo, nei Vilniaus apskrities viršininko administracija, nei teismas nenurodė, tokios teisės normos nėra. D. M. turėto žemės sklypo neįtraukimas į Buchta V rėžinio kaimo ribas, apeliantų teigimu, turi įtakos jų realiai galimybei atgauti jiems grąžintiną žemę natūra Buchta V rėžinio kaimo ribose (D. M. turėtas žemės sklypas, kurį šiuo metu nuomoja UAB „Broner", nėra užstatytas, jis yra atlaisvintas nuo buvusių pastatų, išvalytas, jokia veikla sklype nevykdoma, todėl yra sąlygos šį žemės sklypą įtraukti į laisvos žemės fondą ir jo dalį grąžinti pareiškėjams natūra; pareiškėjų žiniomis, jame planuojama daugiaaukštė gyvenamųjų namų statyba). Apeliantai pažymi, jog ši žemė nėra užimta ar priskirtina pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingiems žemės sklypams, todėl nepriskiriama valstybės išperkamai ir natūra negrąžinamai. Apeliantų manymu, UAB „Broner" nepagrįstai neįtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nors jos interesus teismo sprendimas gali įtakoti. Apeliantams nesuprantama, kuo remiantis atsakovas padarė išvadą, kad D. M. turėtas sklypas nebebuvo Buchta V rėžinio kaimo dalis, nors šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nėra (jų atsakovas nepateikė), nėra kuo pateisinti sprendimą dalį D. M. turėto sklypo priskirti Buchta IV rėžiniam kaimui, o likusią jo dalį palikti UAB „Broner" planuojamoms statyboms, nepriskiriant Buchta V rėžiniam kaimui ir atsiradusių laisvų žemės plotų natūra negrąžinant pareiškėjams. Apeliantų teigimu, Buchta V rėžinis kaimas kartografuotas dvigubai didesniu masteliu, kad vizualiai neatrodytų toks mažas, lyginant su gretimai esančiais Buchta IV ir Buchta VI rėžiniais kaimais.
Šalies argumentai
Apeliantai nurodo prašę teismą išreikalauti iš Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus V. M. bylos Nr. 158 medžiagą, kurioje yra tikslūs duomenys apie jam grąžintinos žemės Buchta V rėžiniame kaime vietą ir plotą. Kadangi atsakovas šios medžiagos nepateikė, apeliantų manymu, teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad V. M. žemėvalda nėra kartografuota, padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjų skundo teiginys, kad V. M. žemėvalda ribojasi su D. M. turėtu žemės sklypu, yra klaidingas ir nepagrįstas. Apeliantai pažymi, jog Metodiniuose nurodymuose rekomenduojama dokumentus rengti iš karto visam kaimui (2.4 p.), be to, V. M. žemėvalda turėjo tapti atskaitos tašku kartografavimui, kadangi ją lengviausia kartografuoti, nereikia archyvinės medžiagos (buvęs namas (duomenys neskelbtini), nukeltas 1980-1983 metais, gyventojai gali parodyti namo pamatus). Apeliantų teigimu, Vilniaus apskrities viršininko administracija, vietoj to, kad kartografuotų visą kaimą, kartografuoja kaimo fragmentą, priklausiusį Š. šeimos nariams, o V. M. suteikia 2% suformuotų grąžinimui sklypų. Apeliantai pažymi, jog D. M. ir Š. priklausiusios žemės vieta žinoma, V. M. namo pamatai išlikę, todėl teiginys jog jie nežino, kur buvo V. M. namų valda, yra nepagrįstas.
Apeliantai nurodo, jog teismas neįvertino skunde nurodytų procedūrinių Buchta V rėžinio kaimo ribų nustatymo pažeidimų, todėl šioje dalyje teismo sprendimas yra be motyvų, bei to, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija priėmė skundžiamus sprendimus, neįvertinusi pareiškėjų pateiktų išsamių archyvinių 1869 m. Buchta IV, Buchta V ir Buchta VI rėžinių kaimų planų. Apeliantų manymu, esant ginčui dėl kaimo ribų, raštu turėjo būti kviečiami visi pretendentai, pageidaujantys gauti žemę šiame kaime (Metodinių nurodymų 5 p.).
Apeliantai teigia, jog pareiškėjų atstovavimo sutartyje nurodyta advokato padėjėja D.A. neturėjo teisės atstovauti juos teismo posėdžio metu, nes neturėjo savo praktikos vadovo (advokato R. A.) leidimo (jis buvo būtinas pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnį) bei atstovavimo teismuose praktikos (tik 2007 m. spalio 2 d. suėjo vieneri advokato padėjėjo praktikos metai, dėl to praktikos vadovo leidimas ir nebuvo duotas). Nagrinėjamu atveju advokato padėjėjos funkcija buvo išimtinai pagalbinė - techninė, t.y. pirminės bylos medžiagos paruošimas, informacijos rinkimas ir dokumentų iš teismo paėmimas, pristatymas. Todėl teismo sprendimas nagrinėti bylą be pareiškėjų atstovo advokato Aivaro Raišučio, kuris teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl rimtos stuburo traumos, apeliantų manymu, buvo nepagrįstas. Pažymima, jog advokato padėjėja Dovilė Armalytė teisėjo padėjėjai telefoninio pokalbio metu dar prieš teismo posėdį paaiškino neturinti teisės atstovauti pareiškėjus teisme. Tokiu būdu, teismas pažeidė pareiškėjų, kurie neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamai teisinių žinių, teisę būti išklausytiems teisme ir teisę būti atstovaujamiems teisme atstovo pagal pavedimą - advokato. Dėl šios priežasties, apeliantų teigimu, nebuvo atskleista bylos esmė, teismo posėdyje nebuvo išsiaiškintos visos svarbios bylai teisingai išspręsti aplinkybės, buvo išklausyta tik viena bylos šalis - atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo manymu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pritaikė ir išaiškino materialines ir procesines teisės normas. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad jų pateikti 1869 m. archyviniai planai įrodo buvusio Buchta V kaimo ribas bei tai, kad jos nuo minėto plano sudarymo, t.y. nuo 1869 m., nekito. Atsakovas pažymi, kad nustatant iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Buchta V rėžinio kaimo ribas, buvo atsižvelgta į Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomus išlikusius 1907 m. ir 1927 m. archyvinius planus, teismas pagrįstai konstatavo, kad, sprendžiant iš į bylą pateiktos archyvinės medžiagos, buvusio Buchta V kaimo ribos nuo 1869 m. iki 1940 m. nacionalizacijos keitėsi, pateiktas 1927 m archyvinis planas patvirtina, kad dalis pagal 1869 m. planą buvusio Buchta V kaimo teritorijos 1927 m. priklausė D. M.. Teismo posėdžio metu (2007 m. lapkričio 19 d.) Vilniaus apskrities viršininko administracija pažymi pateikusi 1937 m. Buchta V kaimo planą (pagrindas f. 139, ap. 2, b. 2216, 1.1, 30), kuris yra vėliausias išlikęs archyvinis šaltinis, patvirtinantis Buchta V kaimo ribas ir plotą. Atsakovas pažymi, kad išlikusi planinė medžiaga vertinama sistemiškai, pasitelkiant ir skaitmenines planų versijas, aplinkinės žemės sklypo ribos nustatomos atsižvelgiant ir į išlikusias šalia esančių (besiribojančių) žemėvaldų ribas. Apeliantų argumentas dėl V. M. žemėvaldos ribų, atsakovo teigimu, taip pat nepagrįstas. Atsakovas nurodo, jog medžiaga dėl V. M. žemėvaldos kartografijos negalėjo būti pateikta, kadangi tokia žemėvalda nėra kartografuota.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo j a:
IV.
Apeliantai savo argumentuose dėl skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo nurodė aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (M. J. ir UAB „Broner“) teisių ir pareigų, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą šis procesinės teisės normos pažeidimas apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 81 straipsnio reikalavimus nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Viena iš sąlygų visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui yra ginčo (administracinės bylos) ir bylos proceso šalių (ABTĮ 48 straipsnio 1 ir 2 dalys) tinkamumo ir apimties klausimo išsprendimas. Pagal šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalies nuostatas, skundo (prašymo) priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškėjas nurodė atsakovą ir trečiuosius suinteresuotus asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas susijęs, ar tai atliko teisingai. Jei pagal skunde pakankamai aiškiai suformuluotą ginčo dalyką ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismas nustato, kad pareiškėjas atsakovą ir/ar trečiąjį suinteresuotą asmenį nurodė neteisingai, skundo priėmimo stadijoje nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus, t.y. nutartyje dėl skundo priėmimo nurodo, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje, nes teismas pakeisti atsakovą gali tik pareiškėjo sutikimu (ABTĮ 54 straipsnis). Jei skunde (prašyme) ginčo dalykas ir administravimo subjektas, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, suformuluotas neaiškiai ir pagal jį teismas negali nustatyti koks administravimo subjektas galėtų būti atsakovu ir su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas susijęs, nustato pareiškėjui terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 3,4,5 punktai). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48, 81 straipsnių nuostatas, jei teismui priėmus pareiškėjo skundą (prašymą) iš ginčo šalių pateiktos į bylą medžiagos paaiškėja, kad ginčas yra susijęs su teisėmis ar pareigomis asmenų, kurių pareiškėjas savo skundu (prašymu) į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis neįtraukė, tokius asmenis nutartimi įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis turi teismas savo iniciatyva.
Patikrinus bylą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nebuvo reikiamai aktyvus, kaip tai numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis, bylą išnagrinėjo neišsprendęs dėl pareiškėjų skunde nenurodytų asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nors bylos medžiaga suteikia pagrindą manyti, kad teismas turėjo išspręsti dėl M. J. ir UAB „Broner“ įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
Kolegija pripažįsta pagrįstu apeliantų argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Broner“, išsprendė bylą dėl šio neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 1 d. pažymos Nr.A63-3756-(4.4-PD-4) ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2006 m. lapkričio 27 d. pažymos Nr.4D-2005/03-1443 matyti, kad teritorijoje, kuri pasak pareiškėjų nepagrįstai neįtraukta į buvusio Buchta V rėžinio kaimo ribas, UAB „Broner“ nuomoja žemės sklypą ir šioje teritorijoje yra jai nuosavybės teise priklausantys statiniai (1 t., b.l.65-66,72-76). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. kovo 21 d. sprendimu Nr.1-1558 yra patvirtinusi UAB „Broner“ nuomojamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas minėtos bendrovės nebuvo įtraukęs į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nors iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad ginčas yra susijęs su jos teisėmis ir pareigomis. Todėl UAB „Broner“ įtraukimas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo privalomas, o to nepadaręs pirmos instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, todėl teismo priimtas sprendimas turi būti naikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte pagrindu.
Pagal pareiškėjų kartu su skundu pateiktą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. kovo 30 d. sąrašą, į buvusių Buchta V rėžinio kaimo keturių žemės savininkų ( E. Š., K. Š., J. Š., V. M.) turėtą žemę pretenduojantys 6 asmenys pagal jiems tenkančias dalis pretenduoja susigrąžinti iš viso 9,1816 ha žemės (1 t., b.l.63). Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija kartu su atsiliepimu į pareiškėjų skundą teismui pateikė buvusio Buchta V kaimo žemės savininkų sąrašą, sudarytą pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylų duomenis (sąrašas be datos, taip pat be jį sudariusio tarnautojo pavardės ir parašo), tačiau jame yra pateikti duomenys, kad į tų pačių keturių savininkų turėtą žemę pretenduoja 7 asmenys, tarp jų apeliantų nurodytas asmuo – M. J.), o jų prašomos grąžinti žemės plotas yra 12,4266 ha. Pagal minėtą sąrašą M. J., kaip ir pareiškėjai Z. T. Š. bei J. Š. (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr.5352) yra pretendentė į buvusio savininko J. Š. turėtą žemę (1 t., b.l.110). Kadangi pirmosios instancijos teismas bylą pagal pareiškėjų skundą išnagrinėjo ir apeliantų skundžiamą sprendimą priėmė nesiremdamas ginčui aktualiomis nuosavybės teisių atkūrimo į žemę bylomis (teismas nebuvo įpareigojęs atsakovo šias bylas pateikti, o atsakovas savo iniciatyva jų nepateikė), o atsakovo pateiktas sąrašas be pirmiau minėtų rekvizitų negali būti laikomas patikimu dokumentu, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantų nurodytos M. J. neturi galimybės įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas išsprendė bylą dėl šio neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, tačiau pažymi, kad pripažinti nepagrįstu šį apeliantų argumentą taip pat nėra pagrindo. Šiai aplinkybei išaiškinti būtina surinkti naujus įrodymus (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuriuos renkant būtina prijungti ginčui aktualią (aktualias) nuosavybės teisių atkūrimo bylą (bylas).
Patikrinusi bylą kolegija nustatė, kad be pirmiau minėtų yra ir kiti Administracinių bylų teisenos įstatymo 141,142 straipsniuose nustatyti apeliaciniu skundu skundžiamo teismo sprendimo naikinimo ir bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio, nustatančio teismo sprendimo turinio reikalavimus, 4 dalyje nurodyta, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Kolegija konstatuoja, kad sprendimo dalis dėl pareiškėjų skundo 1-ojo ir 2-ojo reikalavimų (panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 5 d. raštą Nr. 20-297 ir 2007 m. kovo 6 d. protokolinio sprendimo 4 dalį) yra be motyvų. Teismas šių aktų turinio nevertino ir nepasisakė, ar jie atitinka viešojo administravimo subjektų priimamiems aktams keliamus esminius turinio reikalavimus (ABTĮ 2 straipsnio 14,15 d., Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus). Kaip matyti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. balandžio 5 d. rašto Nr. 20-297 turinio ir nuorodos į pridedamą medžiagą, šis raštas pagrįstas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-404 sudarytos komisijos 2007 m. kovo 6 d. protokolinio nutarimo 4 dalimi, tačiau iš šio nutarimo apskritai nėra aišku kokią medžiagą ir dokumentus komisija nagrinėjo (apibendrintai paminėta, kad buvo nagrinėjami archyviniai planai ir Buchta V rėžinio kaimo byloje esantys nuosavybės teises įrodantys dokumentai) ir kuriuos duomenis (nenurodyta kartografavimo data, nustatytas plotas) bei kokiais argumentais rėmėsi pripažindama juos teisingais (1 t., b.l.46-48). Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-404 antruoju punktu Komisija buvo įpareigota pateikti išvadas dėl atliktų kartografijų pagrįstumo. Ši įsakymo formuluotė leidžia daryti išvadą, kad Komisijai buvo pavesta pateikti išvadą dėl visų Buchta V kaimo kartografijų. Šios aplinkybės teismo nebuvo ištirtos ir sprendime dėl jų nepateiktas joks vertinimas. Teismas, atmesdamas pareiškėjų skundo 1-ąjį ir 2-ąjį reikalavimus nenurodant su šių reikalavimų išsprendimu susijusių motyvų, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalį. Dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Remdamasi šiais argumentais, kolegija Vilniaus apygardos administracinio 2007 m. lapkričio 29 d. teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjų skundo 1-ąją ir 2-ąjį reikalavimus, panaikina ir perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalimi bei 2 dalies 5 punktas).
Kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad dėl pareiškėjų skundo 3-ojo reikalavimo (atsakovo įpareigojimo išnagrinėti Buchta V rėžinio kaimo ribų bei ploto nustatymo klausimą iš naujo) teismas nepilnai ištyrė bylos aplinkybes. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas taip pat negali būti pripažintas pagrįstu. Šio pareiškėjų reikalavimo išsprendimui būtina surinkti naujus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 2 punktas).
Nors teritorija, kurios ribas ir plotą pareiškėjai prašo nustatyti iš naujo, bylos dokumentuose vadinama nevienodai (Buchta V rėžinis kaimas, Buchta V), tačiau iš bylos dokumentų galima spręsti, kad tai tas pats kaimas tik kai kuriuose dokumentuose vartojant sąvoką „rėžinis“ akcentuojama tai, kad šiame kaime iki 1940 metų buvo rėžių sistema.
Kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, Buchta V kaimas buvo kartografuotas kelis kartus ir gauti skirtingi duomenys, o pagal paskutinę kartografiją (2007 m. sausio 9 d.) nustatytas šio kaimo plotas yra mažiausias (12,4266 ha), nagrinėdamas bylą teismas turėjo išsiaiškinti kokiais objektyviais duomenimis apie padėtį ginčo vietoje iki 1940 metų (planais, nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, kt.) remiantis kiekvienu konkrečiu atveju buvo nustatomos kitokios šio kaimo ribos ir plotas. Pareiškėjų reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo spręsti Buchta V kaimo ribų ir ploto nustatymo klausimą iš naujo galėtų būti tenkinamas tuo atveju, jei remiantis įrodymų visuma būtų visiškai argumentuotai nustatyta, jog nustatyti duomenys yra akivaizdžiai nepagrįsti (nesiremta atitinkamais dokumentais, jais remiantis padarytos nepagrįstos išvados, kt.) ir neteisingi (tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad kurioje nors iš atliktų kartografiją Buchta V rėžinio kaimo riba nustatyta pagrįstai ir teisingai, įpareigojimas kartografuoti teritoriją iš naujo būtų beprasmis).
Pagal į bylą pateiktus dokumentus Buchta V kaimas pirmą kartą kartografuotas 2003 m. spalio 14 d. remiantis liudytojų parodymais (aktas Nr.31/04/15-248) ir nustatyta, kad šio rėžių sistemos kaimo (gretimybės Buchta VI ir Buchta IV kaimai) sklypo apytikslis plotas - 26,0091 ha. Duomenų apie tai, kad atliekant šią kartografiją buvo remtasi kokiais nors archyviniais dokumentais akte nėra (1 t., b.l. 119-121). Šis aktas patikslintas su kartus: 2005 m. gegužės 19 d. įrašyta pastaba, kad remiantis archyviniais planais sklypo plotas – 11,69 ha; 2006 m. spalio 14 d. nurodyta, kad pagal archyvinius planus sklypo plotas – 16,10 ha, tačiau iš 2003 m. spalio 14 d. akto Nr.31/04/15-248 patikslinimų nėra aišku kokiais archyviniais planais buvo remiamasi tikslinant Buchta V sklypo plotą ir ribas. Iš 2006 m. gruodžio 27 d. ribų nustatymo akto Nr.R17-91N(1 t., b.l.115-116) matyti, kad šį kartą Buchta V kaimas buvo kartografuotas pagal kitų nei 2003 m. spalio 14 d. liudytojų parodymus ir nustatyta, kad apytikslis šio kaimo plotas -22,3142 ha. Šiame akte duomenų apie tai, kad buvo remtasi archyviniais dokumentais taip pat nėra. Pagal 2007 m. sausio 9 d. Buchta V kaimo ribų nustatymo aktą Nr.17-92 šio sklypo apytikslis plotas - 12,4266 ha (b.l.109-114). Akte nurodyta, kad nustatant sklypo plotą remtasi Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1907 m. archyviniu planu (LCVA F.130 Ap.1 B.7278 L.27) ir 1927 m. archyviniu planu (LCVA F.130 Ap.1 B.14481 L.15). Šie planai į bylą pateikti (1 t., b.l. 31-33,111-112) ir juose yra duomenys apie 8,37 dešimtinių žemės sklypą. Pagal šiuos planus galima spręsti, kad tai tas pats žemės sklypas, tačiau keitėsi jo savininkai (1907 m. planas sudarytas dėl V. S. priklausiusio žemės sklypo, antrasis – dėl D. M.). Apeliantai nesutinka su atsakovu, kad planas dėl D. M. priklausiusio žemės sklypo (LCVA F.130 Ap.1 B.14481 L.15) yra 1927 metų. Apeliantų nuomone, pagal ant šio plano viršutiniame kairiajame kampe esantį įrašą, jog šis planas yra leidimo verstis komercine veikla Nr.VII 539 priedas, minėtas planas yra 1922 metų. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantų akcentuojama data ant archyvinio plano (LCVA F.130 Ap.1 B.14481 L.15) kopijos nėra visiškai aiški (galimi variantas, kad tai ne 1922, o 1932 metai ir ši aplinkybė turėtų būti tikslinama renkant naujus įrodymus). Apeliantų teigimu, paskutinis dokumentas, sudarytas iki 1940 metų, iš kurio galima spręsti apie Buchta V kaimo žemės savininkus, o tuo pačiu ir kaimo ribas bei plotą, yra 1924 metų žemės mokesčio mokėtojų sąrašas, pagal kurį savininko D. M. žemė priklausė Buchta V kaimui ir, apeliantų nuomone, atsakovas nepagrįstai šio žemės savininko turėto žemės sklypo neįjungė (2007 m. sausio 9 d. kartografija) į Buchta V kaimo ribas ir plotą. Byloje nėra duomenų , kurie leistų pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog Buchta V kaimo ribos nuo 1869 m. iki 1940 m. nacionalizacijos keitėsi ir sklypo iki 1940 m. nacionalizacijos plotas yra toks kaip nustatyta atlikus paskutinę (2007 m. sausio 9 d.) kartografiją, nes teismas rėmėsi tik dviem atsakovo nurodytais planais (1907 m. ir galimai 1927 m. arba 1922/1932 m.), kuriuose yra duomenys apie vieno savininko žemę (V. S., vėliau - D. M.), taip pat atsakovo pagal D. M. žemės sklypo planą ir 2007 m. sausio 9 d. kartografiją sudarytais grafiniais duomenimis, pagal kuriuos D. M. žemės sklypas yra Buchta V kaimo gretimybė (1 t., b.l.194). Kolegijos vertinimu remdamasis šiais duomenimis teismas neturėjo pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad Buchta V rėžinio kaimo plotas ir ribos nustatytos teisingai. Nors teismas prijungė bylos šalių pateiktus 1869 metų Buchta IV, Buchta V, Buchta VI kaimų planus (1 t., b.l.161-177) bei 1937 metų Buchta V kaimo žemių planą, tačiau priimdamas sprendimą 1869 metų planus be jokių konkrečių argumentų paminėjo kaip nepagrindžiančius pareiškėjų pozicijos, jog šie planai yra reikšmingi nustatant Buchta V kaimo iki 1940 metų ribas, o 1937 metų planu iš viso nesirėmė. Neišreikalavęs iš žemėtvarkos skyriaus nuosavybės teisių atkūrimo į žemę trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. bylos, nepatikrinęs pareiškėjų argumentų, jog nustatant Buchta V kaimo ribas yra reikšminga trečiojo suinteresuoto asmens V. M. žemėvaldos, kurią atsakovas priskyrė Buchta V kaimui, vieta, teismas šiuos pareiškėjų argumentus pripažino nepagrįstais. Ši aplinkybė turėtų būti patikrinta. Teismas netyrė, ar D. M. žemės sklypas iki 1940 metų nebuvo išskirtas į viensėdį. Į teismo posėdį specialistu pakviestas asmuo buvo atsakovo darbuotojas, kuris dėl byloje esančių planų ir kitų reikšmingų dokumentų visumos vertinimo nepateikė.
Kolegijos nuomone, byloje esančių planų (įskaitant Buchta V kaimo gretimybes) ir kitų su jais susijusių dokumentų, taip pat visų kartografinių medžiagų įvertinimui reikia specialių žinių. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų spręsti klausimą dėl kompetentingo specialisto, kuris nėra atsakovo darbuotojas, pakvietimo. Tikslinga, kad specialistas išvadą dėl Buchta V kaimo iki 1940 metų ribų ir ploto pateiktų ir grafiniu būdu (išdėstant Buchta V kaimo ribas bei jų gretimybes iki 1940 metų ). Tik atlikus visus pirmiau minėtus veiksmus būtų galima įvertinti, ar yra pagrįstas pareiškėjų reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo išnagrinėti Buchta V rėžinio kaimo ribų bei ploto nustatymo klausimą iš naujo.
Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m.lapkričio 29 d. sprendimas naikinamas perduodant bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pareiškėjų O. I. M., J. M., L. Š., J. Š., Z. T. Š., E. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti perduodant šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.