Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-24 · Administracinė byla Nr. A-261-1582-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-24
Bylos Nr.
A-261-1582-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Virgilijus Valančius
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Studijų
Administracinė byla Nr. A-261-1582/2009Procesinio sprendimo kategorija 38; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjui V. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl nutarimų ir įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

V. V. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – Komisija) 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. AK-2008-06, Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir Centras) 2008 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 14-472.

Skunde nurodė, kad Komisija 2008 m. rugsėjo 23 d., išnagrinėjusi jo skundą dėl Centro 2008 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 14-272, priėmė nutarimą skundo netenkinti ir paliko galioti ginčijamą Centro sprendimą. Minėtu sprendimu Centras Baltijos tarptautinės akademijos Pareiškėjui suteiktą teisininko kvalifikaciją įvertino kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (02S1-UP) Centre. Nesutikimą su Komisijos ir Centro priimtais sprendimais V. V. motyvuoja tuo, kad Centras, nustatęs esminį skirtumą tarp pareiškėjo Baltijos rusų institute (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė akademija) įgytos kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų Lietuvos Respublikoje, nesigilino į pareiškėjo pateiktus dokumentus ir padarė klaidingą išvadą, kad dalis pareiškėjo studijų, t. y. nuo 2004 m. vasario mėnesio iki 2005 m. liepos mėnesio, buvo vykdoma nelegaliai, neturint tam leidimo Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2004 m. vasario 6 d. pasirašė sutartis su švietimo įstaiga „Baltijos humanitarinis centras“ Nr. 04/058/1/Kn ir Baltijos rusų institutu Nr. K2-413058. Remiantis minėta sutartimi Nr. 04/058/1/Kn, Baltijos humanitarinis centras pagal LR švietimo ir mokslo ministerijos 2003 m. lapkričio 10 d. leidimą Nr. 001085 turėjo teisę vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje. Šios sutarties 1.1 punktas numatė, kad visam studijų laikotarpiui studentai studijuos pagal Baltijos rusų instituto programą ir tvarką. Pagal minėtos sutarties Nr. K2-413058 2.1.4 punktą, pareiškėjui, lankančiam kursus „Baltijos humanitarinio centro“ mokymo įstaigoje – Baltijos rusų institute, vykdytojas (Baltijos rusų institutas) buvo įsipareigojęs užskaityti studijuotų pagal programą dalykų, kurie atitinka vykdytojo sertifikuotų dėstytojų programoms. Pagal 2004 m. gegužes 6 d. LR švietimo ir mokslo ministerijos įsakymą Nr. ĮSAK 689, atsižvelgus į studijas vykdančio subjekto (Baltijos rusų instituto), pasikeitusio pavadinimą ir buveinės adresą, Tarptautinei Baltijos akademijai buvo išduotas leidimas Nr. 23/926 vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto studijų programas. Šio įsakymo 3.1 punktas nustatė, kad 2003 m. lapkričio 10 d. išduotas LR švietimo ir mokslo ministerijos leidimas Nr. 001085 švietimo įstaigai „Baltijos humanitarinis centras“ vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje neteko galios. Todėl V. V. teigia, kad nuo 2004 m. vasario mėnesio iki 2005 m. liepos mėnesio teisėtai studijavo pagal Baltijos rusų instituto (Tarptautinės Baltijos akademijos) studijų programas Lietuvoje, t. y. lankė paskaitas, konsultacijas bei išlaikė įskaitas, egzaminus, atsiskaitymus už kursinius darbus. Tai įrodo V. V. mokslo atsiskaitymų žiniaraščiai, bei, pažymos – kvietimai į sesijas, kurie buvo pateikti Centrui.

Centro išvados pagrįstumas ir teisėtumas kelia pareiškėjui abejonių, taip pat dėl to, kad Centras vertinęs kitų Baltijos rusų instituto (Tarptautinės Baltijos akademijos) absolventų, kurie studijavo tokiomis pačiomis sąlygomis nuo 2003 metų iki 2006 metų, kvalifikaciją nustatė kaip teisėtą be jokių sąlygų. Kvalifikacijos vertinimo išvadose nurodė turėtą LR Švietimo ir mokslo ministerijos leidimą studijų vykdymui bei konstatavo esminių skirtumų nebuvimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Komisija netyrė ir nieko nepasisakė dėl V. V. apeliacijoje pateiktų argumentų, dėl kurių skundžiamas sprendimas laikytinas neteisėtu. Komisija pažeidė 1997 m. Lisabonos konvencijos nuostatą, kurioje numatyta, kad jeigu nors viena valstybė – Europos Tarybos narė pripažįsta aukštojo mokslo kvalifikaciją, ji pripažintina ir kitose šalyse, kurios yra ratifikavusios minėtą konvenciją. Tarptautinė Baltijos akademija (Baltijos rusų institutas) turi Latvijos Respublikos valstybinę akreditaciją. Todėl dėl minėtų įstatyminių nuostatų pažeidimų Komisijos sprendimas laikytinas neteisėtu (b. t. I, b. l. 3-5).

Atsiliepimas

Atsakovas Centras su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo metu esminis skirtumas tarp V. V. kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje, nustatytas remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis. Išnagrinėjus pareiškėjo ir Baltijos tarptautinės akademijos (ankstesnis pavadinimas – Baltijos rusų institutas) pateiktus dokumentus, nustatyta, kad pareiškėjo studijos nuo 2004 m. vasario iki 2005 m. liepos vyko Lietuvos Respublikoje, kai šias studijas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras (vėlesnis pavadinimas – Tarptautinė Baltijos akademija), turėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė akademija) studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, o Baltijos rusų institutas, neturėjęs minėtos institucijos leidimo tokiai veiklai. Pareiškėjo kvalifikacija buvo įvertinta kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, kad kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą.

Atsakovas išdėstė tokius motyvus dėl neteisėtos Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas – Tarptautinė Baltijos akademija) veiklos Lietuvoje: 1) pareiškėjas V. V. užpildytame klausimyne apie studijų įgyvendinimo vietą (toliau – Klausimynas) nurodė, kad studijos (paskaitos, konsultacijos, egzaminai, įskaitos, atsiskaitymai už kontrolinius ir kursinius darbus) laikotarpiu nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2005 m. kovo mėn. vyko Lietuvos Respublikoje. Tačiau Tarptautinė Baltijos akademija, atsakydama į Centro paklausime Nr. 4-1091 suformuotą klausimą nurodė, kad pareiškėjas visą studijų laikotarpį nuo 2004 m. vasario 20 d. iki 2007 m. vasario 16 d. studijavo Latvijoje (pažyma Nr. 349/V). Aukštoji mokykla nurodė, kad TBA, t. y. Lietuvoje veikęs juridinis asmuo, vykdė ne studijas, o teikė informacines ir metodines konsultacijas. 2) Pagal Centrui pareiškėjo suteiktą informaciją paraiškoje, Klausimyne de facto studijos nuo 2004 m. iki 2005 m. buvo įgyvendintos Lietuvoje. Tokią pačią informaciją V. V. patvirtina ir skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau kvalifikacijos teikėjas, atsiribodamas nuo BHC ir TBA vykdytos veiklos, nurodo, jog per visą pareiškėjo studijų laikotarpį studijas vykdė būtent jis, o ne Lietuvoje teisėtai veikę juridiniai asmenys. Kadangi BRI (dabartinė BTA), kuri save įvardija studijų vykdytoja, niekada neturėjo leidimo įgyvendinti studijų Lietuvoje, darytina išvada, jog aukščiau nurodytu laikotarpiu ji veikė neteisėtu būdu. 3) Neteisėtą BRI (vėlesnis pavadinimas – BTA) veiklą Lietuvoje, Centro nuomone, papildomai patvirtina ir paties pareiškėjo pateiktos studijų sutartys: 2004 m. vasario 4 d. specialisto tikslinio parengimo sutartis su BRI; 2004 m. vasario 4 d. studijų sutartis su BHC; 2005 m. rugsėjo 1 d. sutartis dėl neformaliojo švietimo sąlygų su TBA. Pareiškėjas nurodo (Paraiška ir Klausimynas), kad studijuoti TBA pradėjo 2004 m. kovo mėnesį, tačiau tuo metu TBA dar neturėjo leidimo vykdyti studijų ir su jomis susijusios veiklos – toks leidimas išduotas tik 2004 m. gegužės 6 d. Be to, Pareiškėjo pateikta informacija nesutampa su rašytiniais įrodymais – sutartis su TBA sudaryta ne 2004 m. kovo mėn., o 2005 m. rugsėjo 1 d.

Centras pažymėjo, kad nors ir nebuvo nustatytas esminis skirtumas dėl pareiškėjo studijų, vykdytų laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 2 d. iki 2007 m. vasario 16 d., tačiau Centrui pateikta 2005 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjo sutartis su TBA dėl neformaliojo švietimo sąlygų kelia abejonių dėl studijų įgyvendinimo minėtu laikotarpiu teisėtumo. Centro nuomone, sutartis su TBA gali būti apsimestinis sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 str. 1 d.). Atsižvelgus į metinio mokesčio dydį ir į aplinkybę, kad už 1 200 Lt metinį mokestį neformaliojo švietimo paslaugos (kaip nurodo pats V. V.) neteiktos, tikėtina, jog Sutartis su TBA galėjo būti sudaryta studijų vykdymui Lietuvos Respublikoje (sutarties pasirašymo metu TBA leidimo tokiai veiklai jau nebeturėjo).

Centro nuomone, kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, kuri įgyta dalį studijų vykdžius nelegaliu būdu. Pripažįstant tokią kvalifikaciją valstybės kompetentingos institucijos visuomenei garantuotų, kad tokia aukštojo mokslo kvalifikacija yra tinkamos kokybės ir gali teikti atitinkamas akademines bei profesines teises, t. y., kad tokią aukštojo mokslo kvalifikaciją turintis asmuo galės stoti į atitinkamas studijas bei teikti paslaugas, atitinkančias visuomenės teisėtus interesus ir lūkesčius.

Atsikirsdamas į pareiškėjo argumentą, kad Centras kitų BRI absolventų kvalifikaciją įvertino kaip lygiavertę be jokių sąlygų, atsakovas nurodė, kad tokia informacija neatitinka tikrovės bei pažymėjo, jog kiekviena užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis atitinkama apie ją turima informacija (b. t. I, b. l. 33-41).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. AK-2008-06 (b. t. I., b. l. 96-100), Studijų kokybės vertinimo centro 2008 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 14-472 (b. t. I., b. l. 70) nuspręsta Baltijos tarptautinės akademijos pareiškėjui suteiktą teisininko kvalifikaciją įvertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (02S1-UP) Centre.

Pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo metu tarp pareiškėjo kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje, nustatytas esminis skirtumas remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis: išnagrinėjus pareiškėjo ir Baltijos tarptautinės akademijos (ankstesnis pavadinimas – BRI) pateiktus dokumentus (b. t. I., b. l. 43-45, 48-55, 58-69, 77, 78, 79-80, 101-106, 114-134, 149-170; b. t. II, b. l. 1-180, b. t. III., b. l. 1-97) nustatyta, kad pareiškėjo studijos nuo 2004 m. vasario iki 2005 m. liepos vyko Lietuvos Respublikoje, kai šias studijas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras (vėlesnis pavadinimas – Tarptautinė Baltijos akademija), turėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė akademija) studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje (b. t. I., b. l. 77, 78), o Baltijos rusų institutas, neturėjęs minėtos institucijos leidimo tokiai veiklai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikoje studijų vykdymas nuo 1991 m. yra licencijuojama veikla (Mokslo ir studijų įstatymo 13 straipsnis (galiojo iki 2002 m. spalio 1 d. įsigaliojusios įstatymo naujos redakcijos), Aukštojo mokslo įstatymo 13, 15 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 13 ir 15 straipsnius studijų vykdymui reikia turėti Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimą. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 29 punktą su studijomis susijusia veikla yra laikoma: priėmimo studijuoti skelbimas, sutarčių dėl studijų sudarymas, studijų ar konsultacijų vykdymas, taip pat valstybės pripažįstamų išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar kvalifikacinių laipsnių pažymėjimų (atestatų), diplomų išdavimas.

Centras, vadovaudamasis Nuostatų 11 punktu, tarp pareiškėjo studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje, nustatė esminį skirtumą, nes studijų dalis įgyvendinta nelegaliu būdu. Licencijos (leidimo vykdyti studijas) nebuvimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti esminį skirtumą ir pareiškėjo kvalifikacijos besąlygiškai nepripažinti taip pat dėl šių argumentų.

V. V. užpildytame klausimyne apie studijų įgyvendinimo vietą nurodė, kad studijos (paskaitos, konsultacijos, egzaminai, įskaitos, atsiskaitymai už kontrolinius ir kursinius darbus) laikotarpiu nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2005 m. kovo mėn. vyko Lietuvos Respublikoje (b. t. I., b. l. 44). Tačiau BTA, atsakydama į Centro paklausime Nr. 4-1091 suformuotą klausimą nurodė, kad pareiškėjas visą studijų laikotarpį nuo 2004 m. vasario 20 d. iki 2007 m. vasario 16 d. studijavo Latvijoje (b. t. I., b. l. 68 – pažyma Nr. 349/V, toliau – ir Pažyma). Aukštoji mokykla nurodė, kad TBA, t. y. Lietuvoje veikęs juridinis asmuo, vykdė ne studijas, o teikė informacines ir metodines konsultacijas.

Pagal Centrui pareiškėjo suteiktą informaciją Paraiškoje, Klausimyne de facto studijos nuo 2004 m. iki 2005 m. buvo įgyvendintos Lietuvoje. Tokią pačią informaciją V. V. patvirtina ir skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Tačiau kvalifikacijos teikėjas nurodo, jog per visą pareiškėjo studijų laikotarpį studijas vykdė būtent jis. Pažymoje kvalifikacijos teikėjas nurodė, kad jokie mokomieji dalykai, studijuojami Baltijos humanitariniame centre (TBA), nebuvo įskaitomi nei vienu iš Centro nurodytų laikotarpių. Teismas padarė išvadą, kad aukštoji mokykla atsiribojo nuo BHC ir TBA vykdytos veiklos, tokiu būdu patvirtindama, kad per visą pareiškėjo studijų laikotarpį studijų vykdytoja buvo ji, o ne Lietuvoje teisėtai veikę juridiniai asmenys (b. t. I., b. l. 68).

Kadangi BRI (dabartinė BTA), kuri save įvardija studijų vykdytoja, niekada neturėjo leidimo įgyvendinti studijų Lietuvos Respublikoje, teismas konstatavo, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog aukščiau nurodytu laikotarpiu ji veikė neteisėtu būdu.

Neteisėtą BRI (vėlesnis pavadinimas – BTA) veiklą Lietuvoje, patvirtina pareiškėjo pateiktos studijų sutartys: 2004 m. vasario 4 d. specialisto tikslinio parengimo sutartis su BRI (toliau - Sutartis su BRI); 2004 m. vasario 4 d. studijų sutartis su BHC (toliau – Sutartis su BHC); 2005 m. rugsėjo 1 d. sutartis dėl neformaliojo švietimo sąlygų su TBA (toliau – Sutartis su TBA) (b. t. I., b. l. 63, 64).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo (Paraiška ir Klausimynas) (b. t. I., b. l. 43-44), kad studijuoti TBA pradėjo 2004 m. kovo mėnesį. Tačiau, tuo metu, TBA dar neturėjo leidimo vykdyti studijų ir su jomis susijusios veiklos – toks leidimas išduotas tik 2004 m. gegužės 6 d. (b. t. I., b. l. 78). Be to, pareiškėjo pateikta informacija nesutampa su rašytiniais įrodymais – sutartis su TBA sudaryta ne 2004 m. kovo mėn., o 2005 m. rugsėjo 1 d. (b. t. I., b. l. 63, 64).

Sutartis su BRI buvo pasirašyta 2004 m. vasario 4 d. Vadovaujantis šios sutarties 1.1 punktu, BRI įsipareigojo parengti pareiškėją pagal aukštojo mokslo programą ir išduoti jam valstybinio pavyzdžio diplomą, t. y. įsipareigojo būti V. V. studijų vykdytoja (b. t. I., b. l. 60-62). Vadinasi, sutarties pasirašymo laikotarpiu, taip pat pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, kai studijos vyko Lietuvoje, vykdytoju buvo BRI (vėlesnis pavadinimas – BTA), kuri neturėjo leidimo vykdyti studijų Lietuvoje. Aplinkybę, jog studijas de facto vykdė BRI, patvirtina ir sutarties su šia aukštąja mokykla 2.1.1. punktas – pagal jį kvalifikacijos teikėjas įsipareigojo parengti specialistą neakivaizdine – nuotoline mokymo forma (b. t. I., b. l. 60). Pagal susiklosčiusią praktiką nuotolinės studijų formos gali būti naudojamos, kai aukštoji mokykla savo veiklą vykdo kitoje valstybėje. Tai patvirtina aplinkybę, jog studijas Lietuvoje vykdė BRI. Tai patvirtina ir Sutarties su BRI 4.3 punktas, pagal kurį klausytoją pašalinus iš mokslo įstaigos „Baltijos humanitarinis centras“, jis automatiškai išbraukiamas iš BRI studentų sąrašų (b. t. I., b. l. 61). Ši sutarties nuostata akivaizdžiai parodo, kad studentai, mokydamiesi Lietuvoje, iš tikrųjų buvo BRI studentai. Tokios susitarimo sąlygos patvirtina, kad tikruoju studijų vykdytoju buvo Latvijos Respublikos aukštoji mokykla BRI.

Kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės buvo pakankamas faktinis pagrindas nustatyti esminį skirtumą tarp pareiškėjo kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje pagal Nuostatų 14 punkto 2 papunktį ir pareiškėjo kvalifikaciją įvertinti kaip lygiavertę su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde pareiškėjas teigia, kad Centras kitų BRI absolventų – E. R., O. A., J. R. ir kt., kvalifikaciją įvertino kaip lygiavertę be jokių sąlygų (b. t. I., b. l. 4). Teismas pabrėžė, kad skundžiamas pareiškėjo aktas yra individualus administracinis aktas ir kitų asmenų vertinimas nėra šios bylos ginčo dalykas, be to, kiekviena užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis atitinkama apie ją turima informacija.

Teismas nurodė, kad Europos Tarybos ir UNESCO Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos (toliau – ir Konvencija) VI.1 straipsnis nustato, kad atsižvelgiant į tai, jog pripažinimo sprendimas grindžiamas aukštojo mokslo kvalifikacija, liudijančia žinias ir įgūdžius, kiekviena šalis pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylas dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo yra pažymėjęs, kad „kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kiek valandų tam tikri dalykai buvo dėstomi ir kokių dalykų egzaminai ir įskaitos išlaikyti, bet ir mokymo proceso organizavimas“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12 – 802/2003). Administracinėje byloje Nr. A11-1002/2004 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog „sprendžiant kvalifikacijų palyginamojo įvertinimo klausimą, reikšminga yra nustatyti, kokios (pagal apimtį, turinį ir mokymo proceso organizavimo būdą) yra šalių aukštojo lavinimo programos“. Pagal teismų formuojamą praktiką vertinant užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir teikiamą Lietuvoje pripažįstama, jog tarp jų yra esminiai skirtumai, jeigu galima nurodyti skirtumus pagal šiuos kriterijus: studijų programų apimtį (dalykų kreditų – valandų skaičius), programų turinį (išlaikyti dalykų egzaminai/įskaitos), mokymo proceso organizavimą. Taip pat esminių skirtumų nustatymo kriterijai apibrėžiami ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintuose Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatuose. Minėtų nuostatų 11 punktas numato, jog centras išnagrinėja pateiktus dokumentus ir nustato esminius skirtumus tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje.

Teismas konstatavo, kad atsakovas atsižvelgė į tai, kad dalį mokymo proceso organizavo institucija neturinti licenzijos nors ir gali turėti įtakos asmens kvalifikacijos kokybei, tačiau nėra besąlyginis pagrindas užsienyje įgytą kvalifikaciją vertinti kaip nelygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, ir nusprendė pareiškėjo užsienyje įgytą kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, jeigu jis įvykdys papildomus reikalavimus – išlaikys kvalifikacinį egzaminą. Taigi, pareiškėjui yra suteikta galimybė toliau siekti įgytos kvalifikacijos pripažinimo, ir įvykdžius nustatytas sąlygas jo įgyta kvalifikacija bus pripažinta lygiaverte, teikiamai Lietuvos Respublikoje.

Teismas pabrėžė, kad atsakovo sprendimas pareiškėjo įgytą Maskvos naujojo teisės instituto aukštojo mokslo kvalifikaciją pripažinti su sąlyga, jei jis išlaikys kvalifikacinį egzaminą, yra atitinkantis Konvencijos III skyriaus 1 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl kvalifikacijų vertinimo pagal įgytų žinių ir įgūdžių lygį bei kokybę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintų Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų 14.2 punkto reikalavimus.

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, teismas netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III.

Pareiškėjas V. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas priėmė savo sprendimą remdamasis tik Studijų kokybės vertinimo centro pateiktomis išvadomis.

2. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad nuo 2003 m. lapkričio 10 d. LR švietimo ir mokslo ministerija, pagal LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1167 išdavė leidimą Nr. 001085 švietimo įstaigai „Baltijos humanitarinis centras“ vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje pagal Baltijos rusų instituto studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla. Tai patvirtiną leidimas Nr. 001085, bei Baltijos rusų instituto įgaliojimo kopija Nr. 2-927, suteikianti teisę vykdyti ir realizuoti BRI programas Tarptautinei Baltijos akademijai (BHC) nuo 2003 m. rugsėjo iki 2013 m. rugpjūčio. Tą taip pat patvirtina papildomai teismui pateikta 2008 m. gruodžio 17 d. Baltijos tarptautinės akademijos pažyma Nr. 1-312, kuria teismas nesirėmė. Joje nurodyta, kad 2003-2005 metais BHC Lietuvoje turėjo LR kompetentingų institucijų leidimą organizuoti ir vesti užsiėmimus pagal BRI programą, su sąlyga, kad bus išduoti BRI diplomai. Užsiėmimus vedė BRI dėstytojai, ir Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų dėstytojai. Nuo 2005 m. liepos 1 d. studijos vyko Liepojos mieste BRI filiale.

3. Teismas klaidingai traktavo 2004 m. vasario 4 d. pasirašytas sutartis su švietimo įstaiga „Baltijos humanitarinis centras“ Nr. 04/058/1/Kn ir 2004 m. vasario 4 d. su Baltijos rusų institutu Nr. K2-413058.

Teismas neatsižvelgė, kad remiantis minėta sutartimi Nr. 04/058/1/Kn, Baltijos humanitarinis centras pagal LR švietimo ir mokslo ministerijos 2003 m. lapkričio 10 d. leidimą Nr. 001085 turėjo teisę vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje. Šios sutarties 1.1 punktas numatė, kad visu studijų laikotarpiu studentai studijuos pagal Baltijos rusų instituto programą ir tvarką.

4. Teismas neįvertino naujų įrodymų, kuriuos pareiškėjas papildomai pateikė teismui, t. y. 2003 m. lapkričio 14 d. bendradarbiavimo sutarties tarp Baltijos humanitarinio centro ir Baltijos rusų instituto kopijos. Šios sutarties 1.1. punktas numato, kad bendradarbiavimo tarp BHC ir BRI tikslas yra BHC vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje pagal Baltijos rusų instituto studijų programas Lietuvoje remiantis LR švietimo ir mokslo ministerijos licencijos, LR Vyriausybės nutarimu ir įgaliojimu Nr. 2-927.

Pagal minėtos sutarties 2.1.2. p. BHC įsipareigojo vykdydamas studijas Lietuvos Respublikoje, samdyti dėstytojus ir apmokėti jų darbą pagal LR įstatymus. Tą patvirtina 2004-2005 sudarytų darbo sutarčių su Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų dėstytojais kopijos.

5. Kitų Baltijos rusų instituto (Tarptautinės Baltijos akademijos) absolventų, kurie studijavo tokiomis pačiomis sąlygomis nuo 2003 metų iki 2006 metų, kvalifikacija buvo nustatyta kaip teisėta be jokių sąlygų. Teismui buvo pateikta 2007 m. kovo 8 d. Kvalifikacijos vertinimo ir akademinio pripažinimo komisijos sprendimo kopija dėl L. Z., kuri studijavo tokiomis pačiomis sąlygomis, kvalifikacijos įvertinimo. Centras nustatė, kad jos studijos Lietuvoje, baigtos nuo 2003 m. lapkričio 10 d. iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintos priimtinomis, buvo tinkami šios šalies kompetentingų institucijų leidimai, nors pareiškėjo studijos kvalifikacijos įvertinimas nuo 2004 m. vasario 20 d. iki 2005 m. liepos 1 d. nepripažintos. Nors kiekvieno absolventų kvalifikacijos įvertinimą galima laikyti individualiu administraciniu aktu, pareiškėjo manymu tokie Centro įvertinimai taip pat neturėtų būti prieštaringi ir negali kelti abejonių dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo.

Atsiliepimas

Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo panaikinti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė 2005 m. balandžio 18 d. metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2004 metus, kuri įrodo, kad jis mokėjo 2004 m. TBA įmokas už studijas (III t., b. l.Nr. 111B, 111C). Tačiau sutartį su TBA V. V. pasirašė tik 2005 m. rugsėjo 1 d. Laikotarpiu, kai TBA turėjo leidimą vykdyti studijas ir užsiimti su studijomis susijusia veikla - t. y. nuo 2004 m. gegužės 6 d. iki 2005 m. liepos 2 d. - pareiškėjas nebuvo pasirašęs su TBA jokios sutarties. Faktinė aplinkybė, kad 2004 m. atliktas mokėjimas už studijas yra ankstesnis negu pasirašyta sutartis su TBA, patvirtina, kad 2005 m. rugsėjo 1 d sutartis su TBA (sutartis dėl neformaliojo švietimo) iš tiesų yra apsimestinis sandoris, sudarytas kitam sandoriui (sutarčiai dėl studijų vykdymo) pridengti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 str. 1 d.).

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktas 2008 m. gruodžio 17 d. BTA raštas Nr. 1-312 (III t., b. l. Nr. 111D, 111E), kuriuo aukštoji mokykla patvirtina, kad per visą pareiškėjo studijų laikotarpį studijų vykdytoja buvo ji, o ne Lietuvoje veikę juridiniai asmenys.

Be to, pats V. V. teismo posėdžio metu pripažino dvi bylai svarbias aplinkybes. Pirma, pareiškėjas, atsakydamas į jam pateiktą klausimą, prisipažino, kad sutartį su BRI sudarė Lietuvoje (III t., b. l. Nr. 114, 115). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 29 dalimi, sutarčių dėl studijų sudarymas yra su studijomis susijusi veikla. Tokia veikla be Vyriausybės leidimo yra neteisėta (13 str. 5 d.). BRI leidimo vykdyti tokios veiklos nėra turėjęs. Antra, pareiškėjas patvirtino, jog, studijuodamas Lietuvoje, mokėjo ne tik BHC, bet ir BRI (III t., b. l. Nr. 112, 113). Ši aplinkybė papildomai patvirtina, jog Latvijos aukštoji mokykla Lietuvoje įgyvendino studijas. Nors pareiškėjas ir teigia pinigus mokėjęs dėl to, kad buvo įgyvendinama BRI programa, tačiau sutartyje su BRI (2.2.1 punktas, 3.1 punktas) nustatyta, kad mokestis renkamas už studijas. BRI leidimo vykdyti studijų Lietuvoje nėra turėjęs.

Atsiliepimas

Atsakovas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, nurodė, kad Centras nekvestionuoja aplinkybės, jog BHC nuo 2003 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. gegužės 6 d. turėjo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro išduotą leidimą vykdyti studijas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje. Tačiau esminis skirtumas tarp pareiškėjo studijų rezultatams keltų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų Lietuvos Respublikoje buvo nustatytas ne dėl BHC, o dėl BRI (vėlesnis pavadinimas - BTA) vykdytos veiklos, kadangi ši institucija leidimo vykdyti studijų Lietuvos Respublikoje nėra turėjusi.

Pabrėžė, kad kiekviena užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis atitinkama apie ją turima informacija. Lisabonos 1997 m. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija3 įtvirtina užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo individualumo principą. Šios konvencijos III skyriaus 3 straipsnyje nurodyta, kad „Sprendimai dėl pripažinimo bus priimami remiantis atitinkama informacija apie kvalifikacijas, kurių pripažinimo siekiama“.

Be to, pažymėjo, kad L. Z. kvalifikacija taip pat buvo įvertinta su sąlyga, kad kvalifikacijos turėtoja išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. AK-2008-06, Studijų kokybės vertinimo centro 2008 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 14-472 nuspręsta Baltijos tarptautinės akademijos pareiškėjui suteiktą teisininko kvalifikaciją įvertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (02S1-UP) Centre.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos tesimo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad bylos ginčas yra dėl pareiškėjo studijų legalumo laikotarpiu nuo 2004 m. vasario iki 2005 m. liepos mėnesio ir jo kvalifikacijos pripažinimo.

Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo studijos nuo 2004 m. vasario iki 2005 m. liepos vyko Lietuvos Respublikoje, kai šias studijas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras (vėlesnis pavadinimas – Tarptautinė Baltijos akademija), turėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė akademija) studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, o Baltijos rusų institutas, neturėjęs minėtos institucijos leidimo tokiai veiklai. Todėl pareiškėjo kvalifikacija buvo įvertinta kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, kad kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą.

Pareiškėjas nesutinka su tokia pozicija ir teikia priešingus argumentus, patvirtinančius studijų legalumą nurodytu laikotarpiu.

Pareiškėjo pozicija nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir pagrįstai atsakovo sprendimą pripažino teisėtų.

Atsakovas privalėjo vertinti užsienyje įgytos kvalifikacijos legalumą ir nustatęs tarp pareiškėjo studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje esminį skirtumą, turėjo pagrindą pripažinti, kad kvalifikacijos turėtojas turi laikyti atitinkamą egzaminą pagal nustatytą šio egzamino programą.

Baltijos Tarptautinės akademijos 2007 m. vasario 16 d. pareiškėjui išduotas diplomas patvirtina, kad jam suteikta teisininko kvalifikacija.

Šios mokymo įstaigos 2007 m. gegužės 21 d. pažyma Nr. 349/V patvirtina pareiškėjo studijų tvarką ir eigą. Atsakovas bei pirmosios instancijos teismas rėmėsi pažymoje nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas nurodo, kad ši pažyma neatitinka tikrovės, tačiau tai paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog 2007 m. gegužės 21 d. pažyma Nr. 349/V yra nepatikimas įrodymas ir juo remiantis nebuvo galima.

Baltijos Tarptautinės akademijos 2008 m. gruodžio 17 d. raštas Nr. I-312 nepaneigia Baltijos Tarptautinės akademijos 2007 m. gegužės 21 d. pažymoje Nr. 349/V nurodytų aplinkybių, nes joje nurodyta, kad pareiškėjas buvo Baltijos rusų instituto studentas, kuri neturėjo leidimo vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjo pasirašytos sutartys su mokymo įstaigomis nepaneigia šių mokymo įstaigų paaiškinimų apie studijų organizavimo procesą. Esant šiam prieštaravimui, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo nurodytos sutartys realiai buvo vykdomos taip, kaip nurodyta jų turinyje. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai jas įvertino ir padarė pagrįstas išvadas dėl studijų tvarkos.

Pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2005 m. balandžio 1 d. raštas dėl studijų pagal Baltijos rusų instituto programas nepaneigia atsakovo padarytų išvadų dėl pareiškėjo studijų legalumo laikotarpiu nuo 2004 m. vasario iki 2005 m. liepos mėnesio.

Apeliacinės instancijos teismas šio ginčo apimtyje nevertina atsakovo sprendimų dėl kitų asmenų kvalifikacijų vertinimo tose pačiose mokymo įstaigose ir atsakovo priimti sprendimai dėl kitų asmenų teismui nėra privalomi.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVirgilijus Valančius