Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2167-882/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-19
Bylos Nr.
1-2167-882/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59297-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Nukentėjusysis
P. G.
Kaltinamasis
J. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2167-882/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59297-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 19 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas,sekretoriaujant Rositai Garnienei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,nukentėjusiajam P. G.,kaltinamajai J. G., jos gynėjai advokatei S. K.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., lietuvė, LR pilietė, našlė, turinti vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., vykdanti individualią veiklą, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sūnui P. G., būtent: 2018-12-15 apie 23 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., tyčia metalinių raktų ryšuliu perbrėžė veidą nukentėjusiajam P. G., tokiais veiksmais padarydama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - veido odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva bei sukeldama fizinį skausmą.

Kaltinamoji J. G. teismo posėdyje kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad, gruodžio 15 d., šeštadienio vakarą grįžo iš darbo apie 23 val. į namus, (duomenys neskelbtini). Buvo išgėrusi, jautėsi apsvaigusi. Su sūnumi P. G. jau būdama darbe telefonu konfliktavo. Kai grįžo, sūnus išvadino ją necenzūriniais žodžiais, jie abu susistumdė ir, kai turėjo tą raktų ryšulį rankoje, davė sūnui per veidą. Supyko ir sudavė vieną kartą. Konfliktas trūko apie 20 min. Sūnus buvo blaivus. Paskui jis iškvietė pareigūnus ir ją policija išvežė į nuovadą, tik vakar vakare paleido. Ant veido sūnui matėsi įdrėskimas, buvo kruvina, bet kraujas nebėgo. Dabar atsiprašė sūnaus, jie susitaikė, jis jai atleido. Po pilnametystės su sūnumi dažnai konfliktuoja, nes jis per greitai nori būti savarankišku. Jei nebūtų vartojusi alkoholio, su tais raktais nebūtų sudavusi. Su sūnumi gyvena kartu dviese. Sūnus dirbantis, bet padeda išsilaikyti. Prisipažįsta, gailisi ir prašo bylą nutraukti susitaikius.

Nukentėjusysis P. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamąja susitaikė, kaltinamoji jo atsiprašė, jai atleido, jokių pretenzijų jai neturi, civilinio ieškinio nereiškia, prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, bylą nutraukti.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas atliktas sutrumpintai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Įtariamosios J. G. apklausos protokolu, kuriame ji kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog psichinėmis ligomis sirgusi nėra, galvos traumų turėjusi nėra, dėl alkoholio problemos neturi. Naktį, tikslaus laiko nepasakys, susiginčijo su sūnumi P., priežasties neįvardins. Sūnus mandrai pradėjo kalbėti, vadino negražiais žodžiais, įžeidė ją. Ji vėlai grįžo iš darbo, nes dirba individualiai. Darbe vartojo alkoholį, namuose jau nevartojo. Grįžo išgėrusi, bet viską pamena. Namuose rado sūnų, tada ir kilo konfliktas. Jis ją užgavo įžeidimais, morališkai. Dar telefonu jis ją įžeidė, nes būdama darbe skambino jam, o jis prikalbėjo negražiai. Todėl į namus grįžo jau įsižeidusi ant jo. Konfliktas tarp įvyko svetainės kambaryje, sūnus ją stūmė rankomis, tačiau neužgavo. Ji jau buvo nusirengusi, ruošėsi miegoti, dar parūkė. Jie pykosi toliau, žodžiavosi. Sūnus ją tiek daveikė, kad jai kilo mintis pasiimti malką iš malkinės ir taip jį pagąsdinti. Namuose, židinyje visos malkos buvo sukūrentos, tai ji nuėjo į maklinę pirmame aukšte, iš ten pasiėmė pagalį ir parėjo į namus. Norėjo pagąsdinti, nebūtų davusi tuo pagaliu. Jis atėmė tą pagalį, vėl ją stūmė, o ji turėjo rankoje raktų ryšulį. Su tais raktais ji sudavė jam per veidą vieną kartą. Matė, kad perbrėžė, liko raudonas rėžis. Tada kilo dar didesnis barnis, bet ji nebenori apie tai kalbėti, o sūnus iškvietė policiją. Ji girdėjo, kaip jis kviečia policiją, tačiau nieko nesakė. Mano, kad su sūnumi susitaikys, jie kartu gyvena. Dėl visko gailisi. (b.l. 93-96,101-103).

Nukentėjusiojo P. G. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, jog su mama J. G. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. 2018-12-15 apie 23.25 val. namuose tarp jo ir neblaivios mamos kilo žodinis konfliktas dėl asmeninių nesutarimų. Konflikto metu mama be jokios priežasties jam su raktu perbrėžė veidą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Jis, nenorėdamas su ja pyktis, nuėjo į savo kambarį ir pradėjo ruoštis eiti miegoti. Mama atėjo į kambarį ir jį pastūmė. Jis jai pasakė: "ką tu darai?" ir taip pat ją pastūmė. Tada mama nuėjo į lauką. Grįžusi iš lauko, ji vėl atėjo iki jo kambario ir sustojo tarpduryje. Rankoje jį turėjo malką, o kitoje rankoje - žarsteklį. Jis iš jos rankų atėmė malką, ją pastūmė į šoną, uždarė kambario duris bei iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė mamą į policiją. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Mama įvykio metu buvo neblaivi, jis buvo blaivus. Namuose buvo dviese, įvykio niekas nematė. Mama jam į veidą įbrėžė raktų ryšuliu, raktai metaliniai. Kitokio smurto mama jo atžvilgiu nenaudojo, ji, būdama neblaivi, vaikščiojo po kambarį pasiėmusi žarsteklį ir malką, tačiau jam nesudavė. Kai mama jį pastūmė, fizinio skausmo tuo nesukėlė. Jis prieš mamą smurto nenaudojo, tik, norėdamas išvengti konfliktų, iš jos rankų paėmė malką. Mama jam negrasino, tik konfliktavo, kad jis neva visą dieną prasėdi prie kompiuterio. Galėjo būti, kad jis mamą įžeidė, nes pasakė jai, jog yra alkoholikė, pijokė. Nenori taikytis su mama, nes smurtas vyksta jau ne pirmą kartą, ji yra smurtavusi praeityje, ji yra priklausoma nuo alkoholio, jis jos labai bijo. (b.l.15-17,18-20,21-24).

P. G. 2018-12-16 protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2018-12-15 apie 23.25 val. tarp jo ir neblaivios mamos J. G. kilo konfliktas, kurio metu mama raktu perbrėžė jam veidą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Prašo mamą J. G. nubausti įstatymo numatyta tvarka ir įpareigoti ją nesiartinti prie jo. (b.l.7-9).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. (b.l.51-57).

Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėjus nukentėjusiojo P. G. veidą, ant jo matosi įdrėskimas. (b.l.58-61).

2018-12-16 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, jog P. G. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje P. G. paaiškino, kad po konflikto neblaivi mama J. G. norėjo jam suduoti malka bei žarstekliu, tačiau jam pavyko juo atimti, o po to mama raktais perbrėžė jam veidą, sukeldama fizinį skausmą. J. G. nustatytas 2,36 prom. girtumas, P. G. blaivus. (b.l. 62-65 ).

Specialisto išvada Nr. G 1745 /2018(04), kurioje nurodyta, jog P. G. nustatytas sužalojimas: veido odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. P. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 39).

Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog P. G. pateikia 7 vnt. raktų ryšulį su dviem pakabukais. (b.l.117-118).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėtas raktų ryšulys, kuriame yra 7 vienetai raktų, 2 vienetai metalinių pakabučių, viena sidabrinės spalvos grandinėlė, vienas plastmasinis, skirtas įėjimui, elektroninis raktas. (b.l.66-71).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas, policijos pareigūnų užfiksuotas įvykio vietoje. Apžiūros metu nustatyta, jog vaikinas rodo įvykio vietą, kurioje vyko konfliktas, girdisi moteriškas balsas, kuris sako, kad ne lovoje viskas buvo. Ant vaikino veido matosi įbrėžimas. (b.l.72-740.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamosios J. G. parodymai, kuriuose ji savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vieną kartą su tais raktais sudavė sūnui per veidą, nukentėjusiojo P. G. parodymai, atitinka vieni kitus, juos patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamoji J. G. tyčia metalinių raktų ryšuliu perbrėžė veidą nukentėjusiajam P. G. tuo padarydama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą bei sukeldama fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamoji J. G. kalta prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo bei susitaikė, tai patvirtina byloje esantis susitaikymo protokolas, kuriame kaltinamoji J. G. atsiprašė, nukentėjusysis jai atleido, jokių pretenzijų jai neturi, civilinio ieškinio nereiškia, prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, sutiko, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad atsiprašė nukentėjusiojo, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

J. G. padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, šią veiką padarė būdama neteista, dirbanti, administracine tvarka bausta ir turinti galiojančią administracinią nuobaudą už smulkų nusižengimą, kitų nusiskundimų dėl jos elgesio byloje nėra, nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamajai dėl prieš jį panaudotą smurtą atleido, jie susitaikė, todėl byloje surinkti kaltinamąją charakterizuojantys duomenys bei kitos nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir J. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju.

Be to, įvertinus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamoji J. G. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą žmogų, artimą savo šeimos narį, sūnų, šios veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kad ji ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, kaltinamajai J. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė –dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo vertinimu, tai pakankamas laikas, per kurį būtų galima įsisavinti minėtos programos tikslus (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 72² straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

J. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. G. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo, teismo nuosprendį paskelbus, panaikinti.

Išaiškinti J. G., kad jei ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Sadauskas