- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-422-520/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05212-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- O. R.
- Atsakovas
- E. R.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo sutarties sąlygų pakeitimo pagal ieškovo O. R. ieškinį atsakovei E. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas O. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti tarp jo ir atsakovės E. R. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-09-04 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1 p. sąlygą, nustatant, jog nepilnamečio R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra nustatoma su tėvu O. R., pakeisti tarp jo ir atsakovės E. R. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-09-04 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1.1 p. sąlygą, nustatant, kad vaiko motina E. R. vaikui išlaikyti įsipareigoja mokėti po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, pinigus pervedant į vaiko tėvo O. R. sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos, neterminuotai apriboti atsakovės E. R. valdžią nepilnamečiam sūnui R. R., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. kol bus priimtas teismo sprendimas nustatyti laikiną nepilnamečio R. R. gyvenamąją vietą kartu su juo, iš atsakovės E. R. priteisti nepilnamečiam sūnui R. R. laikiną išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki einamojo mėnesio 10 dienos, pinigus pervedant į jo sąskaitą. Nurodė, jog jo ir atsakovės nepilnametis sūnus R. R., paaiškėjus apie ilgalaikį atsakovės išvykimą į užsienį, gyvena kartu su juo Vilniuje. Atsakovės šiuo metu Lietuvoje nėra, jo žiniomis į Lietuvą ji turėtų grįžti lapkričio 8 d. Apie tai, jog sūnus yra jo gyvenamoje vietoje, jis atsakovę informavo elektroniniu paštu, tačiau jokios reakcijos iš atsakovės nesulaukė. Ji neskambino ir sūnui, neklausė, kaip sūnui sekasi. Atsakovei išvykus į užsienį, sūnui laikinoji globa nebuvo nustatyta. Grąžinus sūnų į jo gyvenamąją vietą Kaune, jis vienas be jokio suaugusio asmens priežiūros turėtų išbūti 2,5 savaitės. Nuo spalio 17 d. R. pradėjo lankyti mokyklą Vilniuje, su juo lanko badmintono pamokas. R. ketina pradėti lankti baseiną ir dailės būrelį. Jis nevyksta dažnai į komandiruotes, todėl turi galimybę skirti pakankamai laiko sūnaus auklėjimui, priežiūrai, suteikti materialinę gerovę. Sūnus su juo jaučiasi saugus, viskuo aprūpintas, ne vienišas. Gyvendamas su juo sūnus puikiai integravosi į aplinką. Sūnaus grąžinimas pas motiną sujauktų jo naują gyvenimą, socialinę aplinką, todėl tai stipriai pakenktų jo interesams. Dėl esamos padėties ir siekio apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Vilniaus miesto 3- iasis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių reikėtų skubiai spręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos keitimo klausimą, kad ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kad laikotarpiu, kai atsakovė buvo išvykusi, mažamečiu R. R. rūpinosi T. ir J. A., su kuriais 2011-10-08 buvo pasirašytas susitarimas dėl R. R. globos nuo 2011-10-10 ik 2011-11-08, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog vaiku yra tinkamai ir rūpestingai rūpinamasi, kad apklausus vaiką matyti, jog šiuo metu nepilnamečio berniuko ryšys su motina yra glaudesnis, kad mama turi geresnius bendravimo su vaiku įgūdžius ir vaiko gyvenimas su mama labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus, atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas, remdamasis tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neginčijamą būtinumą keisti esamą vaiko gyvenamąją vietą, laikė, jog ieškovo pareikštas prašymas yra glaudžiai susijęs su ieškinio dalyku, kad klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės.
Šalies argumentai
Ieškovas O. R. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki kol bus priimtas sprendimas nustatyti laikiną nepilnamečio R. R. gyvenamąją vietą kartu su juo, priteisti iš atsakovės E. R. nepilnamečiam sūnui R. R. laikiną išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki einamojo mėnesio 10 dienos, pinigus pervedant į vaiko tėvo O. R. sąskaitą. Nurodo, kad jis 2011-10-12 buvo nuvykęs į Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių, kur jam pasakė, kad laikina globa jo nepilnamečiam sūnui nenustatyta. Apie susitarimo, sudaryto tarp atsakovės bei T. ir J. A., egzistavimą Vaiko teisių apsaugos skyrius sužinojo tik spalio 24 d., t. y. jau po to, kai buvo pateiktas ieškinys teismui. Minėtas susitarimas yra ginčytinas, kadangi abejotina, ar šis susitarimas buvo sudarytas tą dieną, kurią yra nurodyta, ar susitarime nurodyti asmenys iš tikrųjų buvo prisiėmę atsakomybę dėl nepilnamečio vaiko globos. Be to, be oficialios laikinos globos nustatymo, šis dokumentas yra niekinis ir negali būti laikomas tinkamu susitarimu dėl laikinos globos jo nepilnamečiam sūnui. Susitarime yra nurodyti telefonų numeriai, kuriais R. ir J. A., esant reikalui, galėtų kreiptis, tačiau jo telefono numerio nėra, o tai yra jo teisių pažeidimas. Susitarimas neatitinka laikinųjų globos sąlygų, kadangi nenustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jo namuose niekas nenakvodavo, kad didžiąją laiko dalį jis pasirūpindavo savimi pats. Atsakovė savo nepilnametį vaiką paliko svetimų žmonių globai mėnesiui. Susitarime T. ir J. A. nurodomi kaip geri bičiuliai, tačiau T. A. teisme parodė, jog jie su atsakove pažįstami tik keturis mėnesius. Atsakovės teismui pateikti elektroniniai laiškai yra kritikuotini, ne pilno turinio ir vienašališki, todėl negali būti laikomi tinkamu įrodymu, nustatant laikinąsias apsaugos priemones. R. R. teismo posėdyje nurodė, jog jis nori gyventi Kaune, nes ten yra jo mokykla ir draugai. Noro gyventi su atsakove vaikas neįvardijo. Pateikta vaiko charakteristika nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis tinkamą atsakovės rūpestį ir priežiūrą savo sūnui. Teismas neįvertino aplinkybes, kad vaikas, jo motinai išvykus, dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos jau gyveno su savo tėvu, kad iš tėvo gyvenamosios vietos vaikas buvo išvežtas per prievartą, pasitelkiant policijos pareigūnus. R. buvo pradėjęs lankyti mokyklą Vilniuje, teniso pamokas, jis buvo prižiūrėtas, su juo nuolat būdavo arba jis, arba R. sesuo, todėl darytina išvada, kad vaikui buvo sudarytos puikios sąlygos. Jis neginčija, kad vaikas ilgėjosi namų, mokyklos, draugų, tačiau privalu koncentruotis į tai, kad būtų užtikrintos tinkamoms vaiko gyvenimo sąlygos. Atsakovės išvykimas nebuvo pirmas atvejis, savo ilgalaikes keliones atsakovė planuoja 3- 4 kartus per metus, t. y. atsakovės darbo pobūdis neleidžia nekeliauti, todėl vaiko interesus geriau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su juo. Teismas turėjo vertinti aplinkybę, jog atsakovė teismui negalėjo patvirtinti, jog ateityje vaikas nebus paliktas be tinkamos priežiūros. Teismas, nutartyje konstatavęs, jog berniuko ryšys su motina yra glaudesnis, kad mama turi geresnius bendravimo su vaiku įgūdžius, išsprendė ginčą iš esmės, o ne sprendė, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vaiko ryšys nei su motina, nei su tėvu posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių metu nebuvo nustatinėjamas, nebuvo vertinami ir jo bei atsakovės bendravimo įgūdžiai bei vaiko interesus atitinkanti gyvenamoji vieta.
Atsiliepimas
Atsakovė E. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ji ne kartą ieškovo prašė laikinai prižiūrėti sūnų, tačiau ieškovas to padaryti nesutiko. Ieškovas iš anksto buvo parengęs planą pasiimti sūnų gyventi pas jį. Žinodamas, kad vaikas nesutiks gyventi pas jį, sugalvojo dirbtinę problemą, t. y. tik jai išvykus sukėlė triukšmą, kad sūnus neva paliktas be priežiūros. Ieškovas, remdamasis tuo, kad nebuvo laikytasi laikinosios vaiko priežiūros įforminimo tvarkos, bando įrodyti, kad dėl šios priežasties vaiku rūpinamasi netinkamai. Į bylą pateiktas susitarimas dėl vaiko laikinosios priežiūros jos komandiruotės metu, šio susitarimo neįregistravimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu įrodyti jos nesirūpinimą vaiku. Šio susitarimo originalą T. A. pateikė Vaiko teisių apsaugos tarnybai 2011-10-24, o ji grįžo į Lietuvą 2011-10-28, todėl susitarimas negalėjo būti surašytas vėlesne nei susitarime nurodyta data. Ieškovas vadovaujasi savo, o ne vaiko interesais, noru bet kokiu būdu išlaikyti neparduotą jai ir ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame jis gyvena. Ieškovas mano, jog jei bute gyvens ir sūnus, ji nereikalaus šio buto parduoti. Ieškovo telefono numeris susitarime nenurodytas dėl to, kad ieškovas pasirūpinti sūnumi jos išvykos metu atsisakė, be to, ieškovo telefono numerį sūnus žino. Grįžęs iš mokyklos sūnus visą dieną būdavo pas kaimynus, o miegoti jis norėjo namie. Iš pateikto vaiko ir jos susirašinėjimo matyti, jog vaikui pas tėvą gyventi nebuvo gera, kad jis prašė jos kuo greičiau grįžti ir jį pasiimti. Ieškovas, neturėdamas patirties vaiko priežiūros reikaluose, susargdino vaiką ir nesiėmė būtinų priemonių jo sveikatai gydyti, nesikreipė į medikus dėl ligos diagnozavimo ir reikiamų vaistų parinkimo. Jai kreipusis su sūnumi į medikus, vaikui buvo nustatytas „įsisenėjęs“ bronchitas ir sinusitas. Teismo posėdžio metu sūnus pasakė, kad nori gyventi su ja. Ji su vaiku lankosi pas psichologą, sūnus užmiega tik ją apsikabinęs, jo elgesyje jaučiasi baimė ir netikrumas dėl ateities. Kad ji tinkamai rūpinasi sūnumi, patvirtina ir mokyklos pateikta charakteristika, iš kurios matyti, kad R. puikiai išauklėtas vaikas, pažangus mokinys, kad ji domisi jo mokslais. Esant nustatytai vaiko gyvenamajai vietai su ja, ieškovas neturėjo teisės savavališkai, be teismo sprendimo, keisti vaiko gyvenamosios vietos, trukdyti jai susitikti su sūnumi, vykti jai su vaiku į Kauną. Ieškovas laikė sūnų prieš jo valią, į butą pavyko patekti tik policijos pareigūnų pagalba. Jos verslo apimtys šiuo metu yra sumažėjusios, kelionės retesnės, ji savo keliones į užsienį planuos išimtinai mokymosi atostogų metu, kadangi ketina sūnų vežtis kartu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pirmosios instancijos teismo pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir nenustatė nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu, nepriteisė laikino nepilnamečiam vaikui išlaikymo iš atsakovės.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo sutarties sąlygų pakeitimo pagal ieškovo O. R. ieškinį atsakovei E. R.. Ieškovas ieškiniu siekia, jog jo ir atsakovės sūnaus R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, taip pat prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą kas mėnesį po 600 Lt. Ieškovas taip pat byloje pareiškė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovas prašė iki kol bus priimtas teismo sprendimas nustatyti laikiną nepilnamečio R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su juo, iš atsakovės E. R. priteisti nepilnamečiam sūnui R. R. laikiną išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki einamojo mėnesio 10 dienos, pinigus pervedant į jo sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, konstatavęs, jog ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neginčijamą būtinumą keisti esamą vaiko gyvenamąją vietą, kad ieškovo pareikštas prašymas yra glaudžiai susijęs su ieškinio dalyku, kad klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės. Ieškovas savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad susitarimas, sudarytas tarp atsakovės bei T. ir J. A., dėl jo sūnaus priežiūros yra niekinis ir negali būti laikomas tinkamu susitarimu dėl laikinos globos jo nepilnamečiam sūnui, R. R. teismo posėdyje nurodė, jog jis nori gyventi Kaune, nes ten yra jo mokykla ir draugai, kad noro gyventi su atsakove vaikas neįvardijo, kad pateikta vaiko charakteristika nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis tinkamą atsakovės rūpestį ir priežiūrą savo sūnui, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog vaikas, jo motinai išvykus, dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos jau gyveno su savo tėvu, kad iš tėvo gyvenamosios vietos vaikas buvo išvežtas per prievartą, pasitelkiant policijos pareigūnus, kad R. buvo pradėjęs lankyti mokyklą Vilniuje, teniso pamokas, kad vaikui buvo sudarytos puikios sąlygos, kad atsakovės darbo pobūdis neleidžia jai nekeliauti, todėl vaiko interesus geriau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su juo, kad teismas, nutartyje konstatavęs, jog berniuko ryšys su motina yra glaudesnis, kad mama turi geresnius bendravimo su vaiku įgūdžius, išsprendė ginčą iš esmės. Šie ieškovo atskirojo skundo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.169 str. 1-3 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenims, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 str. 2 d. teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2007-09-14 sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1 p. nustatyta, jog po santuokos nutraukimo sūnaus R. gyvenamoji vieta nustatoma su motina E. R., kad vaiko auklėjimu ir išlaikymu rūpinasi abi šalys. Taigi nagrinėjamu atveju vaikas gyveno su motina. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo tuo pagrindu, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, t. y. kad atsakovė išvažiavo į užsienį ir paliko jų sūnų be priežiūros, kad vaikas gyveno vienas. Iš byloje esančio bendrojo pagalbos pranešimo, taip pat 2011-11-03 teismo posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių protokolo matyti, jog šalių vaikas nuo 2011-10-28 vėl gyvena su vaiko motina, t. y. vietoje, kurioje nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. 2011-11-03 teismo posėdžio metu nepilnametis vaikas R. R. nurodė, jog šiuo metu gyvena su mama, kad su tėčių gyveno 2,5 savaitės, kad su tėčiu gyventi sekėsi gerai, tačiau norėtų gyventi su mama, kad ten jis užaugo, ten jo mokykla, jo atmosfera, kad pas tėtį uždaras kiemas ir jis negalėtų išvažiuoti su dviračiu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių metu nurodė, jog iš jiems pateiktų dokumentų negalima spręsti, kad vaikas buvo paliktas be priežiūros, kad jei vaikas paliktas be priežiūros, tėtis turi pirmumo teisę juo rūpintis, kad abu tėvai yra atsakingi už sūnų, kad tėtis vaiką buvo pasiėmęs, tačiau pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, nes mama yra grįžusi, ji gyvena savo namuose, kur R. yra įprasta aplinka ir kur jam labiau patinka mokykla. Iš Kauno senamiesčio progimnazijos pateiktos charakteristikos apie R. R. matyti, jog R. mokykloje visada tvarkingas, turi visas mokymo priemones, reikalingas pamokoms, kad berniuko mama juo rūpinasi, domisi R. elgesiu mokykloje, kad mama R. rūpestingai ir gražiai jį auklėja. Atsižvelgiant į tai, kad CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kad byloje yra duomenų, jog vaikas šiuo metu gyvena su atsakove, kad duomenų apie tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenimas su atsakove prieštarautų vaiko interesams ir būtų pagrindas laikinai pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nėra, kad laikinoji apsaugos priemonė yra analogiška ieškinio reikalavimui, kad klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Netenkinus prašymo dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su tėvu, netenkintinas ir prašymas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovės.
Ieškovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad susitarimas, sudarytas tarp atsakovės bei T. ir J. A. dėl jo sūnaus priežiūros, yra niekinis ir negali būti laikomas tinkamu susitarimu dėl laikinos globos jo nepilnamečiam sūnui, kad atsakovės darbo pobūdis neleidžia jai nekeliauti, todėl vaiko interesus geriau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su juo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, šios aplinkybės bus nustatinėjamos nagrinėjant bylą iš esmės.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.