- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-28
- Bylos Nr.
- I3-3299-809/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05486-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- R. K.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. K.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2024-08-15 sprendimą Nr. 1R-5632 (2.13 Mr.)) (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad skundas teikiamas dėl pareiškėjo kaimynės R. K., gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), veiksmų, vykdant neteisėtą vaizdo stebėjimą, nukreipiant vaizdo stebėjimo kameras į pareiškėjo namų valdą. Pareiškėjas žodžiu kreipėsi į skundžiamą asmenį, prašydamas pateikti informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą bei priminė, jog nedavė sutikimo kamerų diegimui bendro naudojimo patalpose kurios vykdytų monitoringą tiesiogiai nukreipiant kameras į pareiškėjo namų valdą. Pažymi, kad Inspekcija klaidingai identifikavo, jog pareiškėjo ir skundžiamo asmens namų valdos yra bendro naudojimo plotas. Tiek pareiškėjo tiek skundžiamo asmens namų valdos adresai yra identiški, tačiau pareiškėjo namų valda kaip išdėstyta priede Nr.1.1 Žemės sklypo naudojimosi dalių „A“,“B“,“C“ plano projekte, žemės sklypo kadastro numeris Nr.(duomenys neskelbtini), yra atskiri. Nors ir skundžiamo asmens įrengti vaizdo stebėjimo įrenginiai yra asmeninėje namų valdoje ir bendro naudojimo valdoje, diapozonas kurį jie apima yra tiesiogiai nukreiptas į pareiškėjo namų valdą kaip nurodyta priede Nr.1.1. Skundžiamas asmuo, kaip matoma priede 1.1, yra įrengęs 2 vaizdo stebėjimo įrenginius iš kurių vienas atkreiptas į pareiškėjo namų valdą įrenginys (Nr. 2). Pareiškėjas Inspekcijai išreiškė didelį susirūpinimą, kad kameros Nr. 2 ir Nr. 4 filmuoja itin privačias namų valdos dalis, kuriose matomi miegamieji, namo pagrindinis įėjimas, tualetas. Vaizdo stebėjimo įrenginys Nr. 2 ir Nr. 4 iš itin mažo nuotolio apimą didžiąją dalį pareiškėjo gyvenamojo namo patalpų. Įrenginys Nr. 3 filmuoja bendro naudojimo valdą taip pat į filmavimo diapozoną įtraukia pareiškėjo namų valdą. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio kodekso (CK) nuostatomis bei nurodo, kad nesant motyvuoto teismo sprendimo arba negavus tokio asmens sutikimo, duomenys apie privatų asmens gyvenimą renkami neteisėtai. Tokiu tikslu pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, jog būtų atliktas tyrimas ir skundžiamas asmuo pašalintų vaizdo stebėjimo įrenginius. Pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos sprendimu ir reikalauja, jog tyrimas dėl neteisėto privataus namų valdos vaizdo stebėjimo būtų pradėtas nedelsiant. Pareiškėjas reikalauja, kad vaizdo stebėjimų kamerų filmavimo diapozonas neįtrauktų jo asmeninės namų valdos.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Dėl skundo argumentų, kad Inspekcija klaidingai identifikavo, jog pareiškėjo ir skundžiamo asmens namų valdos yra bendro naudojimo plotas, nurodo, kad pareiškėjas skunde teismui remiasi Žemės sklypo naudojimosi dalių „A“, „B“, „C“ plano projektu (toliau – Plano projektas). Inspekcija remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės, kurioje nustatyta, kad: „Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.“ Atitinkamai pareiškėjo teismui pateiktas Plano projektas tik dar kartą įrodo, kad vaizdo stebėjimas, dėl kurio skundžiasi pareiškėjas, yra vykdomas (jei vykdomas) būtent bendrai valdomo sklypo, kurio kadastro numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kuri visa (be išimties) yra valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Inspekcija, priimdama ginčijamą Sprendimą, rėmėsi paties pareiškėjo skunde Inspekcijai ir prie jo pridėtame garso įraše pateikta informacija, kuri nedavė pagrindo Inspekcijai abejoti, kad skundžiami vaizdo stebėjimo veiksmai vykdomi bendro naudojimo valdose (bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame sklype).
Atsiliepimas
Pažymi, kad reikalavimas pašalinti kameras negalėtų būti įvykdytas, nes nepatenka į Inspekcijos kompetenciją. Taip pat pažymi, kad Inspekcija nenagrinėja skundų dėl Civilinio kodekso nuostatų pažeidimo. Inspekcija mano, kad šiame atsiliepime pateikti argumentai įrodo, kad skundžiamas Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas bei argumentuotas, o pareiškėjo nurodyti argumentai (pateiktas Plano projektas) tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėjo siekis apginti savo privatumą bendrai valdomoje teritorijoje, turėtų būti įgyvendintas kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą, kuris galėtų spręsti klausimą ir dėl vaizdo stebėjimo kameros (ar kamerų) pašalinimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad žemės sklypas, kuriame gyvena, priklauso bendrai kartu su pareiškėju bendrosios dalinės nuosavybės teise. Abu yra nusistatę naudojimosi tvarką. Tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, kuriuos provokuoja pareiškėjas. Iš trečiajam asmeniui priklausančio sklypo nuolat dingsta jai priklausantys daiktai, todėl, siekiant apsaugoti save ir nuosavybę, įrengė ant jai nuosavybės teise priklausančių pastatų 4 vaizdo kameras, kurios yra nukreiptos į jos valdomo žemės sklypo dalį ir bendrai naudojamą kelią. Tokiu būdu nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Taip pat, pareiškėjas savo valdos dalyje vykdo kaimo turizmo veiklą, todėl jo valdoje dažnai būna nepažįstami asmenys, dėl ko taip pat buvo pagrindas įsirengti vaizdo kameras. Pažymi, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2024-08-15 sprendimo Nr. 1R-5632 (2.13 Mr.) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Inspekcija 2024-09-04 gavo pareiškėjo 2024-08-15 skundą, kuris pateiktas dėl pareiškėjo kaimynės, gyvenančios tuo pačiu adresu kaip ir pareiškėjas ((duomenys neskelbtini)), veiksmų galimai vykdant vaizdo stebėjimą ir garso įrašymą nurodytu adresu esančiame sklype. Skunde Inspekcijai nurodyta, kad pareiškėjas žodžiu kreipėsi į skundžiamą asmenį, prašydamas pateikti informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą bei priminė, jog nedavė sutikimo kamerų diegimui „bendro naudojimo valdose“. Prie skundo pareiškėjas pridėjo vaizdo stebėjimo kamerų nuotraukas bei pokalbio tarp dviejų vyriškos lyties atstovų garso įrašą.
Inspekcija 2024-09-10 sprendimu NR. 3R-893 (2.13-1.E) Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atsisakė nagrinėti skundą Inspekcijai, kaip nepriklausantį Inspekcijos kompetencijai, nustačiusi, kad skunde Inspekcijai nurodyti skundžiamo asmens veiksmai, t. y. bendrai valdomo sklypo teritorijoje galimai vykdomas vaizdo stebėjimas, yra priskirtini BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtintai išimčiai, o tokiam duomenų tvarkymui BDAR nuostatos nėra taikomos. Sprendime Inspekcija išaiškino, kad pareiškėjas savo galimai pažeistas teises dėl bendro naudojimo sklype vykdomo vaizdo stebėjimo gali ginti bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėjas nesutikdamas su Inspekcijos Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Pagal ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai.
Atsakovė, atsisakydama nagrinėti pareiškėjo skundą, rėmėsi BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta namų ūkio išimtimi, kai BDAR nuostatos netaikomos, atitinkamai priimdama sprendimą, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas nepriklauso Inspekcijos kompetencijai. Pagal BDAR preambulės 18 punktą, BDAR netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Teritorija abiejų asmenų valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pareiškėjas skunde Inspekcijai nurodė, kad, jo teigimu, neteisėtas vaizdo stebėjimas buvo vykdomas būtent bendrojo naudojimo teritorijoje. Iš prie skundo pateikto Plano projekto matyti, kad pareiškėjui priklauso teritorija, Plane pažymėta B, trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausanti teritorija A, o C teritorija bendro naudojimo.
Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog ant savo namo išorės sienų įrengė vaizdo stebėjimo kameras ir vykdė savo privačios teritorijos, įskaitant nedidelę dalį bendro naudojimo teritorijos, stebėjimą. Šias aplinkybes pagrindė pateikdama vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo lauką patvirtinančias nuotraukas. Vykdytą vaizdo stebėjimą grindė siekdama apsaugoti save ir savo turtą.
Įvertinus vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo duomenis, matyti, jog į bendrojo naudojimo teritorijos pusę nukreiptomis vaizdo stebėjimo kameromis buvo stebima trečiojo asmens privati teritorija, taip pat nedidele dalimi buvo matoma bendro naudojimo privati teritorija. Taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo tvarkė asmens duomenis bendro naudojimo teritorijoje savo ir turto apsaugos tikslais, o filmavimas privačioje teritorijoje nepatenka į BDAR taikymo sritį, jei nėra nustatomas komercinis ar profesinis interesas. Pareiškėjas, be kita ko, nenurodė jokio trečiojo asmens komercinio ir profesinio intereso dėl asmens duomenų tvarkymo bendro naudojimo teritorijoje.
Pagal Civilinio kodekso nuostatas, bendraturčiai bendro naudojimo turtą tvarko bendru sutarimu, o nesutarę – turi galimybę teismine tvarka nustatyti bendro daikto naudojimo tvarką (CK 4.75 straipsnis). Taigi, būtent civilinės teisės normos numato galimai pažeistų bendro daikto savininkų interesų gynimo priemones. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi dėl galimo stebėjimo bendrojo naudojimo teritorijoje. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ir pareiškėjas bendro naudojimo teritoriją valdo bendraturčių bendru sutarimu. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija turėjo pagrindą išvadai, kad šios teritorijos (valdomos bendrai) stebėsenai taikytinos būtent CK nuostatos. Pažymėtina, kad Inspekcijos kompetencija apima BDAR nuostatų taikymo priežiūrą, todėl teismas sutinka su Sprendime priimta išvada, kad į Inspekcijos kompetenciją nepatenka pareiškėjo nurodomas bendraturčių interesų gynimas. Minėta, kad nesutarimai dėl bendraturčių nuosavybės spręstini CK nuostatų apimtyje, o kadangi į Inspekcijos kompetenciją nepatenka CK nuostatų taikymas, todėl Inspekcija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, nurodydama, kad bendrai savininkams priklausančios teritorijos stebėjimui taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta išimtis. Bendraturčio (trečiojo suinteresuoto asmens) vaizdo stebėjimas nebuvo siejamas su profesine ar komercine veikla, todėl Inspekcija turėjo teisinį pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Pagal ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalį, Inspekcija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Inspekcija turi pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui. Kaip matyti, teisės aktais Inspekcijai suteikti įgaliojimai apima tik asmens duomenų tvarkymo veiksmų kontrolę, tačiau, kaip teisingai Sprendime nurodė atsakovė, neapima teisių, susijusių su asmens duomenų tvarkymui naudojamų prietaisų fiziniu pašalinimu. Todėl Inspekcija Sprendime pagrįstai nurodė, kad net ir išnagrinėjus pareiškėjo skundą, ji neturėtų teisės nurodyti pažeidėjui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) imtis fizinių vaizdo stebėjimo kameros išmontavimo veiksmų.
Apibendrinus, darytina išvada, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl Sprendimą naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.