Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-4819-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05517-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.11.2; 1.11.3; 3.21

2016 m. birželio 13 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Linai Sakalauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Laurynui Konteniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytus 4 ha žemės ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti – atnaujinti terminą atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos J. S. tėvo J. T. turėtą iki nacionalizacijos 4 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 1–5).

Paaiškina, kad pareiškėjos tėvas J. (lenkiškai – J.) T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4 ha žemės sklypo plotą, buvusį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą - (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo iš savo tėvo M. (lenkiškai – M.) T..

Pareiškėja apie šį faktą sužinojo iš giminaičio 2015 m. liepos 11 d. metais per proanūkio krikštynas. Sužinojusi kreipėsi į Lietuvos valstybės centrinį archyvą, kuris šias aplinkybes pasitvirtino. Tačiau jau buvo pasibaigęs terminas dokumentams, reikalingiems nuosavybės teisių atkūrimui pateikti.

Pareiškėjos tėvas iki mirties sunkiai sirgo. Nei tėvas J. T., nei motina V. T., būdami gyvi niekuomet apie valdytą nuosavybės teise žemę šeimoje nekalbėjo, todėl jų vaikams apie tai ir nebuvo žinoma. Tėvas nuo jos ir kitų vaikų galėjo šią informaciją, kaip neigiamą sovietinei valdžiai, sąmoningai slėpti, bijodamas represijų ar kitų neigiamų su tuo susijusių pasekmių. Pareiškėjos tėvas mirė 1966 metais.

Pareiškėja šiuo metu yra 81 metų amžius, senyvo amžiaus, ji sunkiai vaikšto. Jai sužinojus apie jos tėvui iki nacionalizavimo priklausiusią žemę, operatyviai realizuoti jos konstitucinę teisę atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. kompetentingai išaiškinti atkūrimo sąlygas, tvarką, ypač terminus, taip pat rinkti reikalingus dokumentus, kreiptis į archyvus, objektyviai kliudė jos susirgimai, kurių yra daug ir dalis jų yra recidyvuojantys ir progresuojantys galėjo sąlygoti jos elgesį bei užtęsti patį kreipimąsi į teismą dėl termino atnaujinimo, tačiau nuo 2015 metų liepos mėnesio, kai jai tapo žinoma apie tėvo nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, ji operatyviai inicijavo reikiamų dokumentų rinkimą bei surinkus reikiamą informaciją kreipėsi į teismą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius) atsiliepime prašė atmesti pareiškėjos prašymą, kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti (b. l. 35–39).

Nurodo, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju - nuosavybės teisių į žemę atkūrimui. Kreipimasis į archyvus ir įgaliojimo išdavimas praėjus keletui metų po įstatymo nustatytų terminų pabaigos, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja elgėsi pasyviai, o tai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vertintina, kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, priklausančios nuo asmens valios ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1412/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-656/2011; 2011 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2203/2011).

Pareiškėja nurodo, kad 2015 metais atsitiktinai iš giminaičio sužinojo, kad jos tėvas galimai nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 4 ha žemės. Teismų praktikoje tokia aplinkybė, vertinama, kaip subjektyvaus pobūdžio priežastis, nes tokios informacijos gavimas yra siejamas su atsitiktinumo faktoriumi, kurio atsiradimas nėra lemiamas paties asmens aktyvių veiksmų bei liudija apie asmens pasyvumą, kadangi tokia informacija asmeniui galėjo būti pateikta, bet galėjo būti ir nepateikta (nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-l 89/2014).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė prašymą atmesti, remdamasi atsiliepimo argumentais.

Prašymas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Asmenims, praleidusiems šiuos terminus atlikti minėtus veiksmus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., 2008 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-772/2009).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog tai, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių. Todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A858-1209/2010, 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A261-553/2010).

Pažymėtina, kad svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku įgyvendinti savo teises, gali būti pripažintos tos priežastys, kurios buvo sąlygotos objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių. Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, ir jos pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelis. Svarbios aplinkybės yra tos, kurios sudarė objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti reikiamus dokumentus) arba turėjo įtakos valiai bei pasirinktam elgesiui taip, kad pareiškėja (elgdamasi protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje. Vertinant ar tokio pobūdžio bylose, nurodytas priežastis būtų galima pripažinti svarbiomis, reikėtų įvertinti, ar pareiškėja, kuri turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, turėdama pakankamai ilgą įstatymo leidėjo nustatytą terminą, išnaudojo visas galimybes, taip pat ar ji buvo pakankamai atidi ir tam dėjo visas reikiamas pastangas, kad tinkamai ir laiku būtų įgyvendintos jos teisės atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Pareiškėja termino praleidimo priežastimis nurodo tai, kad apie jos tėvui priklausiusią žemę jai tapo žinoma tik 2015 m. liepos 11 d., nes tėvas mirė nieko apie tai nesakęs.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. administracinę bylą Nr. A14-541/2007), pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, tame tarpe – domėtis ir gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą, tenka patiems pretendentams. Todėl nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valiniais veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo pilnos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių.

Pareiškėja neginčija, kad jokių veiksmų iki jos nurodomos dienos – 2015 m. liepos 11 d. nesiėmė. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ji apie žemę sužinojo 2015 m. liepos 11 d. vykusių krikštynų metu yra nulemta atsitiktinumo, kurio atsiradimas nėra pareiškėjos aktyvių veiksmų pasekmė, bei liudija apie asmens pasyvumą, kadangi tokia informacija galėjo būti pateikta, bet galėjo būti ir nepateikta.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjo nustatytas pakankamai ilgas terminas (nuo 1991 m. rugpjūčio mėn.) savaime suponavo galimybę elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko įvairiais būdais gauti būtiną nuosavybės teisių atkūrimui informaciją, t. y. minėtas atsitiktinumo faktorius iš esmės buvo eliminuotas įstatymų leidėjo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-189-14).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos J. S. prašymą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.