- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-229/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Vytas Milius, Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medžiotojų užeiga“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mingintė“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Bravisima“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus, Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medžiotojų užeiga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2881-262/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medžiotojų užeiga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mingintė“ (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Bravisima“) dėl teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1995 m. gruodžio 29 d. valstybinis restoranas „Medžiotojų užeiga“ reorganizuotas į uždarąją akcinę bendrovę UAB „Medžiotojų užeiga“. Ieškovo firmos vardas „Medžiotojų užeiga“ 1996 m. sausio 8 d. įregistruotas Valstybiniame patentų biure, išduotas firmos vardo liudijimas Nr. 045968. LR Valstybinis patentų biuras 2007 m. vasario 2 d. išdavė Liudijimą Nr. 52706, kuriuo patvirtinta, kad į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą įrašytas „Medžiotojų užeiga“ prekių ženklas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Medžiotojų užeiga“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovą UAB „Mingintė“ nutraukti neteisėtus veiksmus ir uždrausti naudoti žodžių junginį „medžiotojų užeiga“ taip pat ir „medziotojuuzeiga“ veikloje, reklamoje, sutartyse, firminiuose blankuose, vizitinėse kortelėse, pristatymuose, elektroninio pašto adrese (info@medziotojuuzeiga.lt); panaikinti atsakovo UAB „Mingintė“ vardu įregistruoto subdomeno www.medziotojuuzeiga.lt registraciją ir uždrausti naudoti šį internetinio tinklapio adresą atsakovo veikloje; įpareigoti atsakovą UAB „Mingintė“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti visus reklaminius ir informacinius užrašus su žodžių junginiu „medžiotojų užeiga“, naudojamus jo veikloje ir reklamoje. Nurodė, kad reorganizavimo metu ieškovas iš valstybinio restorano perėmė visas teises ir pareigas, taip pat ir simbolinį pavadinimą „Medžiotojų užeiga“, o nuo registracijos pradžios iki dabar pagrindinė ieškovo veikla yra restoranų ir pobūvių organizavimo paslaugos, apgyvendinimas, o tokia pat veikla užsiima ir atsakovas UAB „Mingintė“, kuris savo ūkinėje komercinėje veikloje naudoja pavadinimą „Medžiotojų užeiga“ arba klaidinamai panašius pavadinimus „Šiaulių krašto medžiotojų užeiga“, „Restoranas medžiotojų užeiga“, „Viešbutis medžiotojų užeiga“ internetiniame adrese (subdomenas) www.medziotojuuzeiga.lt, internetinėje svetainėje, firmos reklamoje įvairiuose leidiniuose bei internete, vizitinėse kortelėse, informaciniuose bei reklaminiuose užrašuose ant pastato bei jo viduje, ieškovui priklausantį pavadinimą nurodo sudarydamas komercines sutartis, firminiuose blankuose, atsiliepdamas telefonu bei kitoje komercinėje veikloje ir tokiu būdu pažeidžia išimtines ieškovo teises.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir panaikino atsakovo UAB „Mingintė“ vardu įregistruoto subdomeno www.medziotojuuzeiga.lt registraciją bei uždraudė naudoti šį internetinio tinklapio adresą atsakovo veikloje, o sprendimo dalies dėl www.medziotojuuzeiga.lt registracijos panaikinimo vykdymą išdėstė trims mėnesiams. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Medžiotojų užeiga“ atsakovo UAB „Mingintė“ naudai 5000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nurodė, kad ieškovo pavadinimas sudarytas iš dviejų bendrinių lietuvių kalbos žodžių „medžiotojų“ ir „užeiga“, todėl tokio juridinio asmens pavadinimo išskirtinumo funkcija pripažintina silpna. Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad šioje byloje yra vertinamas ne simbolinis pavadinimas, o bendriniai lietuvių kalbos žodžiai, tiesiogiai nusakantys juridinių asmenų suteikiamą paslaugą. Atsakovas ieškovo pavadinimą savo veikloje naudoja su skiriamąja geografinės kilmės nuoroda „Šiaulių krašto medžiotojų užeiga“, o pagal Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti kitiems asmenims savo ūkinėje ar komercinėje veikloje naudoti kaip žymenį prekių ar teikiamų paslaugų rūšies, kiekio, kokybės, paskirties, vertės, geografinės kilmės, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiko nuorodas ar kitas prekių paslaugų charakteristikas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nuomone, juridinio asmens pavadinimas, sudarytas iš bendrinio lietuvių kalbos žodžių junginio, nusakančio tik įmonės veiklos sritį, negali būti laikomas simboliniu įmonės pavadinimu, todėl gali būti visų laisvai naudojamas savo veiklai nurodyti ir ieškovas negali uždrausti kitiems juridiniams asmenims naudoti žodžių junginį „medžiotojų užeiga“, kuris apibūdina įmonių veiklos sritį. Pažymėjo, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Lietuvoje veikia ir daugiau kavinių, restoranų ar kitokių panašaus pobūdžio įstaigų, kurių pavadinimuose naudojamas žodžių junginys „medžiotojų užeiga“, t. y. I. R. įmonės „Irgeka“ kavinė – baras „Medžiotojų užeiga“, A. K. įmonės „Medžiotojų užeiga“, E. K. firmos kavinė „Medžiotojų užeiga“.
Atsakovas savo veikloje naudojamą ieškovui priklausantį pavadinimą „medžiotojų užeiga“ yra neatsiejamai susiejęs su geografine nuoroda „Šiaulių krašto“, t. y. atsakovas nenaudoja savo veikloje izoliuoto žodžio junginio „medžiotojų užeiga“. Byloje pateikta 2009 m. lapkričio 30 d. specialisto Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano, doc. dr. A. S. išvada, kad įmonių pavadinimai (arba žodiniai prekių ženklai) Medžiotojų užeiga ir Šiaulių krašto medžiotojų užeiga nei semantiškai, nei forma nėra tapatūs. Teismo nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad prekės ženklas „Šiaulių krašto medžiotojų užeiga“ yra klaidinamai panašus, t. y. neįrodė, kad UAB „Medžiotojų užeiga“ būtų vartotojų ir verslo subjektų supainiotas su UAB „Mingintė“ naudojamu prekių ženklu „Šiaulių krašto medžiotojų užeiga“. Ieškovas UAB „Medžiotojų užeiga“ veiklą vykdo Kauno mieste, o atsakovas UAB „Mingintė“ – Šiauliuose, todėl, atsižvelgiant į šalių veiklos specifiką teritoriniu pobūdžiu, darytina išvada, kad ieškovas ir atsakovas nėra pakaitalai bei teikdami maitinimo paslaugas nesudaro vienas kitam konkurencijos, juo labiau, kad atsakovas teikia ir apgyvendinimo paslaugas. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad restorane „Medžiotojų užeiga“ veiklą vykdo UAB „Bravisima“, o UAB „Medžiotojų užeiga“, kurioje 2009 metais dirbo vos vienas žmogus, teikia tik patalpų nuomos paslaugas.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovo prekių ženklų panašumas ar tapatumas nėra nagrinėjamos bylos objektas, nors atkreipė dėmesį, kad prekių ženklai „Medžiotojų užeiga“ ir „ŠIAULIŲ KRAŠTO Medžiotojų užeiga“ yra skirtingi: skiriasi tiek saugomos spalvos (ieškovo – aukso, balta, juoda, pilka; atsakovo – žalia, geltona, ruda, balta), tiek žodiniai elementai (ieškovo – „Medžiotojų užeiga 1965“; atsakovo – „ŠIAULIŲ KRAŠTO Medžiotojų užeiga“), tiek naudojami grafiniai elementai bei jų išdėstymas. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismas darė išvadą, kad atsakovo naudojamas pavadinimas „Šiaulių krašto medžiotojų užeiga“ nepažeidžia ieškovo teisių į juridinio asmens pavadinimą,
Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo interneto tinklapio adreso pavadinimas www.medziotojuuzeiga.lt yra tapatus ieškovo pavadinimui (firmos vardui), todėl gali sukelti painiavą tarp šių ūkio subjektų. Dėl to, laikė, kad tokie atsakovo veiksmai klaidina vartotojus dėl tinklapio www.medziotojuuzeiga.lt priklausomybės, nes domenas atlieka ne tik techninę, bet ir juridinio asmens identifikavimo funkciją, o ieškovo pavadinimo naudojimas atsakovo subdomeno pavadinime laikytinas neteisėtu (Paryžiaus konvencijos 10 bis str. 3 d. 1 p., Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p., LR CK 2.42 str.). Teismas taip pat sprendė, kad siekiant sudaryti sąlygas atsakovui informuoti savo klientus apie keičiamą internetinio tinklapio adresą, sprendimo dalies, kuria uždraudžiama naudoti internetinį adresą www.medziotojuuzeiga.lt, vykdymas išdėstytinas trims mėnesiams.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas prašė priteisti 18 926,03 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti, tačiau atsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 - 9 punktus bei į atmestų ieškinio reikalavimų dalį, bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, teismas išlaidų advokatų pagalbai apmokėti atlyginimo dydį sumažino iki 5000 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Medžiotojų užeiga“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nepagrįstai vertino ne simbolinį ieškovo pavadinimą kaip visumą, o bendrinius lietuvių kalbos žodžius, o taip pat nenurodė, kokią paslaugą nusako šis bendrinių žodžių junginys. Juo labiau, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas, naudodami žodžių junginį „medžiotojų užeiga“, prie jo naudoja dabartinius, nusakančius teikiamų paslaugų pobūdį žodžius – „viešbutis“, „restoranas“, „kavinė“, „medžioklė“ ir pan.
2. Ieškovas perėmė ir puoselėja senojo Kauno miesto restorano „Medžiotojų užeiga“ (pavadinimas pradėtas naudoti 1965 m.) tradicijas ir jas tęsia, o gera juridinio asmens dalykinė reputacija naudojantis tam tikru pavadinimu yra įmonės turtas, daugiau ar mažiau lemiantis pačios įmonės vertę. Prieš išduodant firmos vardo liudijimą (1996 m. sausio 8 d.) buvo atlikta firmos vardo ekspertizė (Firmų vardų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1991 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 449, 9 punktas), kurios metu patikrinta, ar firmos vardas atitiko visus jam keliamus reikalavimus, tame tarpe dėl bendrumo ir išskirtinumo.
3. Šioje byloje yra svarbus tiek semantinis, tiek vaizdinis pavadinimo „Medžiotojų užeiga“ ir „Šiaulių krašto medžiotojų užeiga“ žymens palyginimas tarpusavyje, nes pagrindinis ir svarbiausias elementas atsakovo žymenyje yra „medžiotojų užeiga“(parašytas tuo pačiu šriftu, kurį naudoja ieškovas savo pavadinime), o pagalbinis – „Šiaulių krašto“. Tokiu būdu geografinė nuoroda prie ieškovui priklausančio pavadinimo neatlieka individualizavimo funkcijos ir didina klaidinamo panašumo įspūdį. Toks pavadinimo naudojimas duoda pagrindą manyti, kad Šiaulių krašte veikia ir savo paslaugas teikia ieškovas, o ne atsakovas arba paslaugos teikiamos su ieškovo teikiamų paslaugų ženklu, kas nagrinėjamu atveju pažeidžia ieškovo teises, nes ieškovas teikia pobūvių organizavimo ir maitinimo paslaugas visoje Lietuvoje ir turi gilias tradicijas maisto gamybos srityje.
4. Ieškovas yra dukterinė UAB „Bravisima“ įmonė (UAB „Bravisima“ yra įsigijusi 75 proc. ieškovo akcijų), todėl jų komercinis suinteresuotumas yra bendras. Be to, teismas nevertino 2003 m. rugpjūčio 25 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, pagal kurią ieškovas ir UAB „Bravisima“ susitarė bendrai organizuoti ir plėsti restorano „Medžiotojų užeiga“ teikiamas viešojo maitinimo paslaugas.
5. Tiek ieškovas, tiek atsakovas verčiasi restoranų ir pobūvių organizavimo veikla, todėl šalys yra konkurentai (Konkurencijos įstatymo 3 str. 9 d.).
6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, sužinojęs apie savo teisių pažeidimą, 2005 m. vasario 21 d. raštu pareikalavo atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus, o atsakovas, iš dalies tai pripažindamas, ieškovui priklausantį žodžių junginį pradėjo vartoti kartu su žodžiu „Šiaulių krašto“ (tik ne visur). Tokiu būdu žymuo lyg ir pasikeitė, tačiau iš esmės liko toks pats.
7. Šalių naudojamų pavadinimų panašumo įspūdį sustiprina tai, kad su pavadinimu „Medžiotojų užeiga“ naudojamas ir panašus dizainas, simbolika, pavadinimo grafinis išpildymas (ryškus užrašas „Medžiotojų užeiga“ ovalo viduryje ir blankus užrašas „Šiaulių krašto“ virš ovalo). Tokiu būdu atsakovas akivaizdžiai siekia pasinaudoti ieškovo vardu ir jo gera reputacija, kas pripažintina nesąžininga konkurencija.
8. Teismas visiškai nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas naudojasi ieškovui priklausančiu tapačiu pavadinimu „Medžiotojų užeiga“ (2008 m. lapkričio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, eilė išrašų ir interneto puslapių ir kt.), o nepasisakydamas dėl tokių įrodymų atmetimo pažeidė CPK 185 straipsnį.
9. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi specialisto, kaip specialias lietuvių kalbos mokslo žinias turinčio asmens, išvadomis, kurias į bylą pateikė atsakovas, tačiau dalis specialisto pateiktų atsakymų (dėl teisinio pavadinimų panašumų ir skirtumų vertinimo) apskritai išeina už lietuvių kalbos mokslo žinių ribų, todėl teismas turėjo atmesti minėtą nereikšmingą bylai specialisto nuomonę (CPK 185 str.).
10. Pasisakydamas dėl šalių prekės ženklų skirtingumo teismas peržengė ieškinio ribas, nes ginčas dėl prekių ženklų nagrinėjamas ikiteismine tvarka Valstybiniame patentų biure, o šioje byloje teismas turėjo tik išsiaiškinti, ar žymens „medžiotojų užeiga“ naudojimas pažeidžia ieškovo teises.
Šalies argumentai
11. Teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pažeidė CPK 284 straipsnį, nes tokiu būdu atsakovui sudarė galimybę toliau „rinkti“ taip pat ir potencialius ieškovo klientus, o taip pat nesuprantama, kokiu būdu tai bus daroma (kokiomis dalimis ir kas išdėstoma).
12. Priteisdamas atsakovui 5000 Lt advokato pagalbai apmokėti teismas netinkamai taikė Rekomendacijas (CPK 98 str. 2 d.).
Šalies argumentai
13. Pripažinęs, kad tapataus pavadinimo naudojimas yra juridinio asmens teisės pažeidimas Konkurencijos įstatymo prasme, teismas nepagrįstai tais pačiais pagrindais netenkino kitų dviejų ieškovo reikalavimų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Mingintė“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad žodžių junginys „medžiotojų užeiga“ atskleidžia atsakovo veiklos pobūdį, veiklos sąsajas su medžioklės kultūra, o Lietuvoje veikia dar bent trys kavinės, restoranai ar kitos panašaus pobūdžio įstaigos, kurių pavadinimuose naudojamas žodžių junginys „medžiotojų užeiga“. Tuo tarpu geografinė nuoroda (vietovardis) juridinių asmenų pavadinimuose laikytinas skiriamuoju požymiu ir turi svarbią reikšmę juridinio asmens identifikavimui. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovui priklausantis restoranas ir viešbutis visuomenei yra pristatomi kuo panašesni į ieškovui priklausantį restoraną „Medžiotojų užeiga“ (CPK 178 str.). Atsakovui priklauso prekių ženklas „Šiaulių krašto medžiotojų užeiga“, o iki registracijos liudijimo išdavimo šiam ženklui suteikiama laikina apsauga. UAB „Mingintė“ domeną www.medziotojuuzeiga.lt naudoja nuo 2004 metų, t. y. daugiau nei 6 metus, investavo lėšas į šio domeno žinomumą, tobulinimą bei populiarinimą, tinklapyje įdiegta rezervavimo sistema, todėl teismas pagrįstai išdėstė sprendimo dalies vykdymą 3 mėnesiams, siekiant sudaryti sąlygas atsakovui informuoti savo klientus apie keičiamą internetinio tinklapio adresą. Tuo tarpu net ir nustačius tam tikrus apelianto nurodomus CPK normų pažeidimus, pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo pagrindu galėtų būti panaikinamas tik nustačius, jog dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų negalėtų pašalinti (CPK 329 str. 1 d).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Savo ieškinio reikalavimą – uždrausti atsakovui naudoti žodžių junginį ,,medžiotojų užeiga“ ieškovas grindė tuo, kad toks žodžių junginio naudojimas pažeidžia ieškovo teises į jo vardu įregistruotą pavadinimą ,,Medžiotojų užeiga“. Tačiau pastebėtina, kad tam tikras naudojamų pavadinimų panašumas negali būti vertinamas kaip savaime sukeliantis teisės subjektui negatyvias pasekmės. Kita vertus, skirtingi juridiniai asmenys neturi naudoti tokių panašių pavadinimų, kurie klaidintų visuomenę. Apeliantas, teigdamas, kad būtent taip ir yra nagrinėjamuoju atveju, visgi pripažįsta, jog byloje nėra įrodymų apie visuomenės suklaidinimo faktus. Tiesa, apeliantas taip pat teigia, kad nagrinėjamuoju atveju panašumas yra toks akivaizdus, kad suklaidinimą galima konstatuoti ir be faktinių duomenų. Tačiau, kolegijos nuomone, nagrinėjamuoju atveju taip nėra, nes atsakovas žodžių junginį ,,medžiotojų užeiga“ iš esmės vartoja su skiriamaisiais žodžiais sudarančiais geografinę nuorodą, apibrėžiančią atsakovo veiklos geografines ribas. Tokia išvada daroma todėl, kad atsakovas savo veikloje daugeliu atvejų naudoja žodžių junginį ,,Šiaulių krašto medžiotojų užeiga“.
Minėta aplinkybė, nesant priešingo pobūdžio patikimų įrodymų, neleidžia sutikti su ieškovo teiginiu, kad atsakovo naudojamas žodžių junginys ,,Šiaulių krašto medžiotojų užeiga“ klaidina vartotojus bei sukelia painiavą tarp dviejų ūkio subjektų.
Be to, padaręs išvadą, kad atsakovo veiksmai nepažeidžia ieškovo kaip firmos vardo ,,Medžiotojų užeiga“ turėtojo teisių, teismas vadovavosi ir byloje esančiu rašytiniu įrodymu – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano dr. A. S. išvada. Apelianto nuomone, šis įrodymas turėjo būti atmestas kaip nereikšmingas bylai, nes šiame dokumente išdėstyta nuomonė išeina už lietuvių kalbos mokslo žinių srities. Tačiau sutikti su tokiu teiginiu negalima, nes pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtą įrodymą, kaip tik rėmėsi išvadoje atlikta lingvistine šalių naudojamų žodžių junginių analize bei išvada, kad lingvistiniu požiūriu aptariami (šalių naudojami) junginiai nei formaliai, nei semantiškai nesutampa, o laikyti šiuos junginius nei homonimais, nei sinonimais negalima. Tuo tarpu kiti apelianto argumentai tiek aptariamajame dokumente, tiek ir skundžiame sprendime padarytų išvadų dėl šalių naudojamų žodžių junginių netapatumo ir ieškovo pavadinimo išskirtinumo funkcijos pripažinimo silpna bei dėl to, kad ieškovo pavadinimas negali būti laikomas simboliniu ir vertintinas kaip sudarytas iš bendrinių lietuvių kalbos žodžių junginio, nepaneigia, o priešingų panašaus pobūdžio rašytinių įrodymų ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir apelianto nuoroda į tai, kad jo pavadinimas nuo 1996 m. įregistruotas Valstybiniame patentų biure.
Negalima sutikti ir su apelianto argumentais dėl atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalys negali būti laikomos konkurentais, nes pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus atsakovas teikia viešojo maitinimo ir apgyvendinimo (viešbučio) paslaugas, organizuoja medžiokles, o ieškovo įmonė, kurioje dirba vienas žmogus, užsiima patalpų nuoma. Kritikuodamas tokią išvadą apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog vadovaujasi ieškovo 2009 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, nes iš tikrųjų tai buvo 2007 m. duomenys. Tačiau taip nurodęs, apeliantas neteigia, kad 2009 metais ar vėliau įmonės būklė pasikeitė. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino į bylą pateiktos 2003 m. rugpjūčio 25 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, sudarytos tarp jo ir jo patalpas (restoraną) išsinuomojusios bendrovės ,,Bravisima“. Tačiau įrodymų, kaip ši sutartis buvo vykdoma, byloje nėra. Tuo tarpu apelianto teiginys, kad jam, esant šios veiklos sumanytoju, priklauso restorano baldai, interjeras, patiekalų receptai, negali nulemti skundžiamo sprendimo neteisėtumo, turint omenyje, kad ginčas tarp šalių kilo dėl žodžių junginio naudojimo.
Be to, svarbu yra ir tai, kad atsakovas savo veiklą vykdo Šiaulių regiono ribose, į ką ir nurodo naudojamas žodžių junginys ,,Šiaulių krašto medžiotojų užeiga“. Nei viena iš šalių neteigia, kad atsakovas vykdo veiklą Kauno mieste. Tuo tarpu apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas teikia pobūvių organizavimo ir maitinimo paslaugas visoje Lietuvoje, tėra deklaratyvus bei neparemtas patikimais įrodymais, juolab turint omenyje jau minėtą ieškovo aiškinamąjį raštą prie 2007 m. finansinės atskaitomybės (veiklos pobūdis – patalpų nuoma, dirba vienas darbuotojas).
Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde teiginiai dėl Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo didžiąja dalimi grindžiami glaudžiu ieškovo bendradarbiavimu su jo patalpų nuomotoju - bendrove ,,Bravisima“. Tačiau pastaroji bendrovė, byloje dalyvavusi trečiojo asmens teisėmis, ne tik neprisidėjo prie apeliacinio skundo, bet ir nepateikė ieškovui palankaus atsiliepimo į skundą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikyti bylos šalis veikiančias vienoje konkurencinėje nišoje bei atitinkamai konkurentais nėra pagrindo (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5-7, 9 dalys). Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir apelianto nuoroda į tai, kad ieškovas dar 2004-2005 metais pareikalavo atsakovą nutraukti neteisėtą jo vardo naudojimą, tačiau atsakovas, pasak ieškovo, savo neteisėtų veiksmų nenutraukė, nors iš dalies pripažino pažeidimą ir ieškovui priklausantį pavadinimą pradėjo naudoti su žodžių junginiu ,,Šiaulių krašto“ (nors ne visur). Kolegijos nuomone, minėta aplinkybė kaip tik parodo, kad atsakovas dar iki ieškovo kreipimosi į teismą iš dalies pašalino ieškovo teisių pažeidimą, nes, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, žodžių junginio ,,medžiotojų užeiga“ naudojimas su skiriamaisiais žodžiais, sudarančiais geografinę nuorodą, negali būti laikomas ieškovo teisių pažeidimu (CK 2.39 straipsnio 1, 2 dalys, 2.42 straipsnis).
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neleistinai pasisakė dėl ieškovo registruoto prekės ženklo ,,Medžiotojų užeiga“ ir atsakovo pateikto registruoti prekės ženklo ,,Šiaulių krašto medžiotojų užeiga“. Kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad šie prekių ženklai yra skirtingi, peržengė ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Tačiau minėtas pažeidimas ištaisomas pašalinant tokią išvadą iš sprendimo motyvuojamosios dalies ir negali būti pagrindu sprendimą panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Kita vertus, apeliantas, teigdamas, kad nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiamas ginčas dėl šalių prekių ženklų, savo skundą grindžia ir aplinkybėmis, kad, jo nuomone, atsakovas su žodžių junginiu ,,medžiotojų užeiga“ naudoja ir panašų dizainą, simboliką, pavadinimo grafinį išpildymą. Tačiau paminėti argumentai betarpiškai susiję su kilusiu tarp šalių ginču dėl prekių ženklų, kuris, kaip nurodo pats apeliantas, šiuo metu nagrinėjamas ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka Valstybiniame patentų biure. Todėl teisėjų kolegija dėl paminėtų argumentų nepasisako.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies bei panaikino atsakovo vardu įregistruoto subdomeno www.medžiotojuuzeiga.lt registraciją ir uždraudė juo naudotis, nustatęs, kad atsakovo veiksmai naudojant adreso pavadinimą, tapatų ieškovo pavadinimui (firmos vardui), klaidina vartotojus bei sukelia painiavą tarp šių ūkio subjektų. Nei viena iš bylos šalių šios sprendimo dalies neskundžia. Tačiau pastebėtina, kad byloje buvo pareikštas ir reikalavimas dėl uždraudimo naudoti atsakovui žodžių junginį ,,medžiotojų užeiga“ atsakovo elektroninio pašto adrese (info@medziotojuuzeiga.lt). Pastebėtina, kad minėtas žodžių junginys šiuo atveju naudojamas be skiriamųjų žodžių, nusakančių geografinę kilmę ,,Šiaulių krašto“. Todėl, kolegijos nuomone, toks atsakovo elektroninio pašto adreso pavadinimas taip pat klaidina vartotojus bei sukelia painiavą tarp ūkio subjektų. Todėl šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas.
Ieškinį patenkinęs iš dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui naudojant žodžių junginį ,,medžiotojų užeiga“ kartu su skiriamaisiais žodžiais ,,Šiaulių krašto“, ieškovo teisės į firmos vardą nėra pažeidžiamas. Tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas savo veikloje (tame tarpe ją reklamuojant) žodžių junginį ,,medžiotojų užeiga“ naudoja ir be skiriamųjų žodžių (pvz. b. l. 87, 89, 90, 92, 96-99, 111). Toks žodžių junginio ,,medžiotojų užeiga“ be skiriamųjų žodžių naudojimas akivaizdžiai pažeidžia ieškovo teises į firmos vardą bei klaidina vartotojus, todėl šioje dalyje ieškinys irgi tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę, atsižvelgiant į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas turės informuoti savo klientus apie keičiamą internetinio tinklapio adresą, todėl teismo sprendimas išdėstyti sprendimo įvykdymą iš esmės nurodytai procesinei teisės normai (CPK 284 straipsnio 1 dalis) neprieštarauja. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas sprendimo įvykdymo išdėstymo būdo nenurodė. Todėl tikslinga sprendimą patikslinti ir jo įvykdymą ne išdėstyti, o atidėti sprendime nurodytam terminui. Dėl nurodytų priežasčių atidedamas ir sprendimo įvykdymas dėl atsakovo elektroninio pašto info@medziotojuuzeiga.lt naudojimo.
Tuo tarpu uždraudus atsakovui naudoti savo veikloje žodžių junginį ,,medžiotojų užeiga“ be skiriamųjų žodžių, atidėti šios sprendimo dalies įvykdymą nėra pagrindo (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas pateikė įrodymus, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 14 636,43 Lt teisinės pagalbos išlaidų, tačiau atsižvelgiant į Rekomendacijas, bei įvertinant tai, jog byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, atsakovas pateikė tik atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuris iš dalies tenkinamas, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui iš ieškovo priteistinų išlaidų teisinei pagalbai atlyginti dydis mažintinas iki 800 Lt. Kita vertus, iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistina pusė ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, t. y. 132 Lt (2 t., 137 b. l.). Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovui iš ieškovo priteistina 668 Lt (800 – 132) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d.). Be to, pažymėtina, kad, kaip jau pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovui priteisė net 5000 Lt advokato pagalbai apmokėti, nes toks atlygintinų išlaidų advokato pagalbai dydis nagrinėjamu atveju neatitinka Rekomendacijų, ypač įvertinant faktą, kad ieškinys pirmosios instancijos teisme jau buvo iš dalies tenkintas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimą keičiant dar labiau ieškovo naudai, atsakovui priteistinų išlaidų advokato pagalbai dydis, atsižvelgiant į Rekomendacijas, mažintinas iki 1500 Lt. Kita vertus, proporcingai tenkinamų ieškinio reikalavimų daliai ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 264 Lt žyminio mokesčio, todėl įskaičius šalių viena kitai mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovui iš ieškovo priteistina 1236 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Be o, iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalims paskirstytinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos: 51,80 Lt iš atsakovo ir 25,90 Lt iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mingintė“ vardu įregistruoto subdomeno www.medziotojuuzeiga.lt registraciją ir uždrausti naudoti šį internetinio tinklapio adresą atsakovo veikloje.
Uždrausti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mingintė“ naudoti elektroninio pašto adresą info@medziotojuuzeiga.lt bei savo veikloje naudoti žodžių junginį „medžiotojų užeiga“ be kitų skiriamųjų žodžių.
Sprendimo dalių dėl www.medziotojuuzeiga.lt registracijos panaikinimo ir uždraudimo naudotis elektroninio pašto adresu info@medziotojuuzeiga.lt vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medžiotojų užeiga“ (į. k. 3347427) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mingintė“ (į. k. 145342785) naudai 1236 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medžiotojų užeiga“ 25,90 Lt (dvidešimt penkis litus 90 cnt), o iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mingintė“ 51,80 Lt (penkiasdešimt vieną litą 80 cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei“.
Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą „prekių ženklai „Medžiotojų užeiga“ (reg. Nr. 52706) ir „ŠIAULIŲ KRAŠTO Medžiotojų užeiga“ (reg. Nr. 51999) yra skirtingi: skiriasi tiek saugomos spalvos (ieškovo – aukso, balta, juoda, pilka; atsakovo – žalia, geltona, ruda, balta), tiek žodiniai elementai (ieškovo – „Medžiotojų užeiga 1965“; atsakovo – „ŠIAULIŲ KRAŠTO Medžiotojų užeiga“), tiek naudojami grafiniai elementai bei jų išdėstymas (t. 1, b.l. 36-37; t. 1. b.l. 130-131; t. 2, b.l. 56, 57)“.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medžiotojų užeiga“ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mingintė“ naudai 668 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.