Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-431-485-2014

Teisėja Tatjana Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00663-2013-7

2014 m. birželio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, asmeniui, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės A. T., jos gynėjai advokatei A. F., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla nutraukta ir priverčiamos medicinos priemonės A. T. netaikytos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir 290 str., o būtent: 2013 m. birželio 25 d., apie 10 val.50 min., viešoje vietoje – autobusų sustojimo stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), plūsdamasi necenzūriniais žodžiais, elgdamasi įžūliai, tyčia nutraukė nuo autobuso konduktorės D. P. peties rankinę ir metė šią rankinę pro atviras autobuso duris į autobusą, rankine pataikydama autobuso keleivei V. Š. į galvą ir sukeldama pastarajai fizinį skausmą, tokiu būdu ji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, ji, būdama nepakaltinama, 2013 m. birželio 25 d., apie 11 val. 05 min., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro komisariato, esančio Kęstučio g. 42, Kaune, operatyvaus valdymo padalinyje, plūsdamasi įžeidžiančiais žodžiais bei išvadindama „padugne, išmata, beraščiu, gyvuliu, šliužu, durneku, debilu, avinu, visi mes durnių komanda ir visi mes asilai sulindę į čia, tu čia niekam netinkamas, tik trini plyteles ir daugiau čia nedirbsi, gali eiti kiaulių lovius valyti, o ne pareiškimus priiminėti, gali mirtininkų kameras saugoti, o ne policijoje dirbti“, įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį valstybės tarnautoją — Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės vyr. specialistą L. J..

Prokurorės nuomone, nagrinėjamu atveju įrodyta, kad A. T. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Tai patvirtina minėtas Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad šiuo metu A. T. konstatuojamas psichikos sutrikimas – bipolinis afektinis sutrikimas, remisija, kad dėl galimų A. T. psichinės būklės pablogėjimų, reikalingas pastovaus psichiatrų stebėjimas. Teisme apklaustas ekspertas S. S. patvirtino akte surašytas išvadas bei nurodė, kad A. T. galimi psichinės būklės pablogėjimai, paūmėjus ligos fazėms, ji tampa pavojinga visuomenei ir sau. Be to, nustatyta, kad A. T. agresyvių veiksmų prieš policijos pareigūną buvo ir anksčiau. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu A. T. sutiko, kad jai būtų taikomos priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

BPK 403 str. l d. 6 p. nurodyta, kad teismas gali nutraukti byla, jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra šio kodekso 3 str. išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Nors teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, būdama nepakaltinama, A. T. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 284 str. l d. ir 290 str., tačiau netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, savo sprendimą bylą nutraukti motyvuodama tuo, kad A. T. dėl psichinės ligos nusikaltimų padarymo metu negalėjo suprasti ir nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, tokiu būdu jos veiksmuose nėra kaltės, taigi nėra ir nusikaltimo sudėties. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byla negali būti nutraukta, vadovaujantis BPK 3 str. l d. l p. nuostatomis, dėl to, kad nėra būtino veikos subjektyviųjų požymių elemento – pakaltinamumo, kadangi toks asmuo laikomas ne padariusiu nusikalstamą veiką, o asmeniu, padariusiu baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat pažymi, kad pirmosios inatsancijos teismas netinkamai taikė ir BPK nuostatas, numatančias pirmos instancijos teismo nutarčių, priimtų išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, apskundimo tvarką, kadangi tokia tvarka numatyta BPK 318 str., o ne 440 str., kaip tai nurodo teismas skundžiamoje nutartyje.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, A. T. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir taikyti A. T. priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

BK 98 str. 1 d. nustato, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis nėra siekiama nubausti asmenį, tačiau siekiama neleisti padaryti pavojingą veiką ir tai daroma taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas ne įpareigoja, o suteikia teisę teismui nuspręsti, ar taikyti asmeniui, pripažintam ribotai pakaltinamu, teisines priemones, jei taip tai kokias priemones skirti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įvertinti psichikos sutrikimo įtaką baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos padarymui ir nuspręsti, ar atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės arba švelninant bausmę bus realizuota bausmės paskirtis.

Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo A. T. taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. Teismas įvertino faktinį A. T. pavojingumą, veikos pavojingumą, tai, kad šiuo metu ji gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Pažymėtina, jog A. T. padarytos nusikalstamos veikos nėra padidinto pavojingumo - priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, nėra duomenų apie tai, kad A. T. po nusikalstamos veikos padarymo būtų padariusi kitų nusikalstamų veikų, po įvykio praėjus beveik metams jai nustatyta psichikos liga (bipolinis afektinis sutrikimas) yra remisijoje, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė pati A. T., ji vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus, be to, teismo psichiatrijos ekspertas, dalyvavęs surašant ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad šiuo metu A. T. gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, teismo posėdžio metu patvirtino, kad medicininio poveikio priemones A. T. siūloma taikyti tik prevenciniais tikslais, t.y. siekiant užtikrinti A. T. lankymąsi psichikos sveikatos centre ir gydytojų stebėjimą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė bylą BPK 403 str. 1 d. 4 p. pagrindu ir nusprendė netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės A. T., konstatuodamas, kad ji šiuo metu yra veiksni ir gali suvokti savo veiksmus, kolegijos nuomone, yra nepagrįstas. BPK 403 str. 1 d. 4 p. numato, kad teismas gali nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, įvertinęs ekspertizės aktą, eksperto duotus parodymus teisme, pačios A. T. parodymus bei kitą bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu ji gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, todėl pagrindo priverstinai ją gydyti nėra.

Dėl prokurorės teiginio, kad agresyvių veiksmų prieš policijos pareigūnus iš A. T. pusės buvo ir anksčiau, todėl yra pagrindas A. T. taikyti priverstinį gydymą, teismas pažymi, kad kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. T. administracine tvarka bausta panašiu metu kaip ir šioje byloje nagrinėjami įvykiai (b.l. 66-67). Kaip buvo nurodyta ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), A. T. nuo 2013 m. sausio mėnesio nevartojo vaistų ir tuo metu jos psichinė būklė blogėjo, tačiau šiuo metu jos būklė yra pasitaisiusi ir ji gali suvokti savo veiksmus, todėl nėra pagrindo taikyti priverstinį gydymą.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nutraukė bylą BPK 403 str. 1 d. 6 p., savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad A. T. veiksmuose nėra kaltės. BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99/2014). Nėra baudžiamosios atsakomybės be kaltės. Negalima baudžiamoji atsakomybė už padarinius, kilusius dėl asmens veikos, padarytos be kaltės. Kaltė yra asmens psichinis santykis su padaryta veika ir kilusiais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-402/2013). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo A. T. veiksmuose neesant kaltės, nes ji dėl psichinės ligos nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl pagrįstai nutraukė bylą BPK 403 str. 1 d. 6 p. pagrindu.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nutartį keisti ar naikinti pagal skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 5 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.