- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- 1N-161-518/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- J. M.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. M. prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžiu J. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. J. M. ir S. M. nuteisti už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų: 2012 m. lapkričio 26 d. apie 22 val., bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, kiekvienas, keršto už esą E. R. padarytą O. R. sumušimą pretekstu, kumščiais ne mažiau kaip du kartus sudavė ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė E. R. į galvą, ne mažiau kaip penkis kartus jam spyrė į kitas kūno dalis ir nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą – galvos sumušimą, sukėlusį ūmaus periodo vidutinio sunkumo trauminę smegenų ligą, kraujo išsiliejimą dešinio smegenų pusrutulio smilkininėje skiltyje.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs J. M. apeliacinį skundą, jį atmetė.
Nuteistasis J. M. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas jam taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimus ir nuosprendžiu paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi nuteistojo J. M. pareiškimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo atmetė.
Teismas, įvertinęs nuteistojo J. M. padarytos veikos sunkumą, tai, nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajam kilusios pasekmės nebuvo išnykusios ir nuosprendžio priėmimo metu, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, taip pat įvertinęs tai, kad J. M. buvo paskirta mažesnė už sankcijose numatytos bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmė, sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai J. M. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. M. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas – atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra nuteistas 4 metams už vieną tyčinį nusikaltimą pirmą kartą, turi šeimą, mažametę dukrą, kuria galėtų rūpintis ir išlaikyti šeimą, jeigu būtų paleistas iš įkalinimo įstaigos. Skunde teigia, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra pasiruošęs atlyginti E. R. žalą, nurodo, kad sutinka dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. M. skundas atmetamas.
2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio įstatymo pakeitimo esmė yra ta, kad atsirado galimybė bausmės vykdymo atidėjimą taikyti asmenims, nuteistiems ir už sunkų nusikaltimą.
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, ar suprato padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti vadovaudamasis BK 41 straipsniu, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
Nagrinėjamu atveju J. M. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs vieną sunkų nusikaltimą, už kurį jam paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Nors šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas J. M. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau materialiojo pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatas šiuo atveju nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad J. M., priešingai, negu teigiama skunde, teisme savo kaltę neigė, dėl to darytina išvada, kad jis stengėsi išvengti atsakomybės, savo elgesio kritiškai nevertino. Nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje, nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio kilusios pasekmės nebuvo išnykusios ir nuosprendžio priėmimo metu, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, be to, anksčiau J. M. buvo baustas administracine tvarka. Taigi, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su J. M. padaryta nusikalstama veika, įvertinus nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam J. M. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skunde nurodomos aplinkybės dėl žalos atlyginimo E. R., nuteistojo galimybės dalyvauti elgesio pataisos programoje, šeimos turėjimo nesudaro pagrindo J. M. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir nepaneigia išvadų, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam J. M. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, kuria atmestas J. M. prašymas, yra teisėta ir pagrįsta. Ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo J. M. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.