- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- 1S-495-919/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01916-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. T.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. T. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pakeista bausme ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmė paskirta Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžiu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi ir paskirta galutinė 10 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 12 MGL dydžio bauda. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 24 dienų laisvės atėmimo, kuri dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi ir 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė 6 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 12 MGL dydžio bauda.
2. Bausmės pradžia - 2015 m. lapkričio 11 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu netaikyti nuteistajam A. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi netenkino nuteistojo A. T. skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau šiuo metu taikyti jam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo.
Šalies argumentai
5. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad pagal Europos rekomendacijas ir reikalavimus valstybė turi užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas. Jeigu valstybė negali tinkamai užtikrinti kalinimo sąlygų, turi nedelsiant asmeniui taikyti lygtinį paleidimą arba amnestiją. Skundo autoriaus nuomone, iki šiol yra pažeidinėjamos jo teisės, kadangi jis yra laikomas pataisos įstaigoje netinkamomis sąlygomis.
5.2. Skunde atkreipiamas dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams jis buvo išsiuntęs pažymą dėl darbo bei Kauno tardymo izoliatoriaus charakteristiką apie nuteistojo asmenybę. Skundo autoriaus nuomone, šie dokumentai yra svarus įrodymas, jog pataisos įstaiga teikia ne tik melagingą informaciją, bet ir nori ypatingai neigiamai charakterizuoti nuteistojo asmenybę.
5.3. Nuteistasis skunde pažymi, jog jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bus reikalinga specialisto pagalba, kas padės jam integruotis į visuomenę, kadangi turi darbą ir gyvenamąją vietą. Pradėjęs dirbti galės greičiau įvykdyti finansinius įsipareigojimus, kruopščiu darbu būti naudingam ir pavyzdingam piliečiui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. T. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
7. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad A. T. yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
8. Atlikus nuteistojo A. T. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta - 100 balų (skalėje nuo 100 iki 168). Šiuo atveju, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.
9. Įvertinus A. T. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvauja elgesio pataisos programoje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, du kartus buvo skatintas, bausmės atlikimo metu įgijo staliaus specialybę, nuteistojo teigimu galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą (nuteistasis ketina kreiptis į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrą laikinam 6 mėnesių apgyvendinimui adresu (duomenys neskelbtini)) ir būtų įdarbintas UAB „A.“ pagalbiniu darbuotoju (2017 m. lapkričio 20 d. UAB „A.“ vadovo (duomenys neskelbtini) raštas). Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. T. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. T. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
10. Iš skundui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis A. T. per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas buvo tik 2 kartus. Tačiau taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis net 57 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (vartojo narkotines, psichotropines medžiagas, alkoholį, nesilaikė administracijos reikalavimų, baustas už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą), iš jų 50 kartų drausmine tvarka baustas, 2 kartus nubaustas administracine tvarka, beveik visos nuobaudos yra galiojančios. Be to, pažymėtina, jog paskutinį kartą A. T. drausmine tvarka nubaustas 2020 m. birželio 4 d. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Padaryti šiurkštūs vidaus tvarkos pažeidimai, jų kiekis, neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas ir neigiamą požiūrį į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, kas rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, kas iš esmės yra neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu A. T. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis A. T. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taip pat nustatyti net 8 kriminogeniniai veiksniai – didelis teistumų skaičius, smurto istorija, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, turi nedidelę darbo patirtį, būdingas rizikingas elgesys, ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų/alkoholio vartojimą, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, priežiūros/apribojimų pažeidimai.
11. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam A. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (prieš suėmimą gyveno kartu su šeima), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio A. T. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis A. T. pataisos įstaigoje dirbo tik pusę metų ir nuo (duomenys neskelbtini) d. niekur daugiau neįsidarbino, kadangi jo netenkino darbo ir apmokėjimo sąlygos.
12. Nors praeityje nusikaltimas, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad A. T. praeityje ne kartą teistas už vagystes, plėšimus, turto sugadinimą, todėl akivaizdu, jog vykdomi nusikaltimai turi nusikalstamo elgesio modelį siekiant finansinio pelno. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis iki suėmimo vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau priklausomybę joms neigia ir teigia, jog vartojo tik lengvuosius kvaišalus. Tačiau pažymėtina, kad pataisos įstaigoje buvo užfiksuoti net du apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų atvejai – (duomenys neskelbtini) d. A. T. nubaustas administracine tvarka. Taip pat iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis neigia, jog turi kokių nors problemų ar probleminių sričių, negeba jų įvardinti, dėl savo problemų kaltina valstybę (tai matyti ir iš nuteistojo skundo). Be to, nuteistasis nenumato savo veiksmų pasekmių, apie pasekmes mąsto tik atsižvelgdamas į savo poreikius. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių skalės. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo ir Komisijos priimtais sprendimais nuteistajam A. T. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. T. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2020 m. balandžio 20 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.