Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-05-04 · Civilinė byla Nr. e2-3802-589/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-04
Bylos Nr.
e2-3802-589/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01357-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
T. M.
Civilinė byla Nr. e2-3802-589/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01357-2018-0

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.4; 2.6.39.2.6.1; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui T. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 315,78 Eur draudimo išmoką, 64,71 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2016 m. lapkričio 5 d. Norvegijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo sugadinta M. M. priklausanti transporto priemonė Volvo, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės VW Golf, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės draudimu, draudimo sutartį sudarė atsakovas. 2016 m. lapkričio 5 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė išmokėjo 2 631,56 Eur dydžio draudimo išmoką. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklių 60.3, 62 ir 62.2 papunkčiais, taip pat minėtos draudimo sutarties 1.5.2.5. papunkčiu, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 50 procentų jos išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių įstatymo numatytais atvejais.

Atsiliepimas

Atsakovas pranešimu buvo įpareigotas per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui įteiktas 2018 m. balandžio 10 d. viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnis). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą, šiam pasibaigus, nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies civilinėje byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2016 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį TIA 386725624 (toliau – ir Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW Golf, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 5 d. Minėtos transporto priemonės valdytojas – atsakovas 2016 m. lapkričio 5 d. Norvegijoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta M. M. priklausanti transporto priemonė Volvo, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 2 631,56 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė 2016 m. lapkričio 22 d. pateikė atsakovui užklausimą, prašydama smulkiai nurodyti avarijos aplinkybes, avarijos dalyvius bei kitą rašte nurodytą informaciją, tačiau atsakovas atsakymo į užklausimą nepateikė. Ieškovė atsakovui pareiškė pretenzijas dėl 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, sudarančios 1 315,78 Eur atlyginimo, tačiau atsakovas padarytos žalos neatlygino iki šiol ir yra skolingas šią sumą ieškovei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veiksmu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. To paties įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio eismo įvykio dalyvio asmens pareigas, 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Draudimo sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš draudėjo arba kito apdraustos transporto priemonės valdytojo. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – ir Taisyklės), 60.3 papunktį, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos – jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, t. y. jeigu draudėjas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Minėtų Taisyklių 62.2 papunktyje bei Draudimo sutarties 1.5.3. papunktyje nustatyta, kad draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos – jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, t. y. jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Pagal Draudimo sutarties 1.5.2.5. papunkčio nuostatas, draudimo rizika yra apskaičiuota atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad transporto priemonės už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas, vairuodamas transporto priemonę VW Golf, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį Norvegijoje, be to, valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenimis, atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Norvegijoje. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad draudėjas apie padidėjusią draudimo riziką buvo informavęs atsakingą draudiką Draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei, Draudimo sutarties pagrindu išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti iki 50 procentų išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą atsakovo. Ieškovės reikalavimas įrodytas prie ieškinio esamais dokumentais.

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Be to, už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovės reikalavimas priteisti kompensacines bei procesines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu.

Ieškinys dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo tenkintinas (CK 6.37, 6.38, 6.210, 6.245, 6.263, 6.280, 6.1015 straipsniai). Iš atsakovo priteistinas 1 315,78 Eur žalos atlyginimas, 64,71 Eur kompensacinės palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtos bei rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 31,00 Eur žyminis mokestis, 70,08 Eur advokato pagalbos išlaidos, 368,14 Eur vertimo išlaidos (CPK 79, 80, 88, 93, 98 straipsniai).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija nustatyto minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti akto redakcija), CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 315,78 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiolikos eurų 78 centų) žalos atlyginimą, 64,71 Eur (šešiasdešimt keturių 71 cento) kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 380,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 31,00 Eur (trisdešimt vieno euro 00 centų) žyminį mokestį, 70,08 Eur (septyniasdešimties eurų 08 centų) advokato pagalbos išlaidas, 368,14 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 14 centų) vertimo išlaidas ieškovės – akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dambrauskaitė