Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Š., O. V. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja D. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė pagal įstatymą ir testamentą savo tėvo F. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą po jo mirties pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – paveldėjimo teisės įgyvendinimas - paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimas ir nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įregistravimas. Pareiškėja nurodo, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. Š. tėvas ir suinteresuoto asmens O. V. P. sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko turtas – buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, žemės sklypas ir sklypo dalis, esantys (duomenys neskelbtini). F. P. 2013 m. spalio 14 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo dalį buto (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai, kitas jo turas paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėja nurodo, kad ji priėmė tėvo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, kurį prižiūrėjo, išlaikė, valdė kaip nuosavą. Nei vienas kitas įpėdinis neišreiškė noro priimti F. P. palikimo, nors pareiškėja ir siūlė. Palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą pareiškėja grindžia banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, jog ji mokėjo mokesčius turtui išlaikyti, skolų už turto išlaikymui priskaičiuotus mokesčius nebuvimu, taip pat aplinkybėmis, jog priėmė palikėjo kilnojamuosius daiktus, jais disponavo savo nuožiūra. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti nesukreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes laikė, jog faktinių palikimo priėmimo veiksmų atlikimas savaime sukuria jai nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalis numato vieną iš palikimo priėmimo būdų, per įstatymo nustatytą terminą pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad F. P. palikimą nuo palikimo atsiradimo momento priėmė jo dukra D. B., pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tai liudija aplinkybės, jog D. B. po tėvo mirties liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo turtu kaip nuosavu, jį išlaikė, prižiūrėjo, naudojosi šiuo adresu teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, mokėjo už jas mokesčius. Šias aplinkybes liudija pareiškėjos banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad D. B. po tėvo mirties nuolatos reguliariai mokėjo mokesčius už adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamas elektrą, šaltą ir karštą vandenį, šildymą, kitas paslaugas, deklaravo apskaitos prietaisų rodmenis. Tokios aplinkybės ir įrodymai liudija aktyvius pareiškėjos veiksmus, pradedant faktiškai valdyti F. P. palikimą sudarantį turtą ir taip išreiškiant jos valią priimti savo tėvo palikimą.

Kiti F. P. įpėdiniai pagal įstatymą – sutuoktinė O. V. P. ir dukra R. Š. įtraukti dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių jų veiksmus, susijusius su F. P. palikimo priėmimu. Taigi vienintelis F. P. palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmęs asmuo yra jo dukra D. B.. Galiojantys įstatymai nenumato tvarkos, kuria suinteresuotas asmuo galėtų gauti dokumentą, patvirtinantį, jog jis per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį toks juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatomas teismo. Pareiškėja yra suinteresuota prašomu nustatyti faktu, šis faktas jai turi juridinę reikšmę, nes negalint pateikti įrodymų apie palikimo priėmimo faktą, pareiškėjai nebus išduodamas nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas, kas apribos pareiškėjos galimybes įgyvendinti savininko teises į paveldėtą turtą.

Kadangi tiek prašomas nustatyti faktas, tiek jo juridinė reikšmė pareiškėjai yra visiškai įrodyti, taip pat įstatymai nenumato galimybės kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis draudžia priimti palikimą iš dalies arba su išlygomis, o 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodomas F. P. palikimą sudarantis turtas. Aplinkybė, jog D. B. priėmė bent vieną F. P. palikimą sudarantį daiktą liudija, jog buvo priimtas visas palikimas tokios sudėties, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnis

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesudaro minimalios priteistinos sumos, numatytos nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, todėl tarp šalių nepaskirstomos ir nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo F. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo į F. P. palikimą sudarantį turtą išdavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.