Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimo R. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. spalio 18 d. R. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis dirbantis UAB „Gerdaisa“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 23 d. iki 2010 m. spalio 18 d. vadovaudamas UAB „Gerdaisa“, registruotoje Savanorių g. 21-1, Kretingoje, neįvykdė Institucijos teisėtų reikalavimų pašalinti pažeidimus pagal Institucijos vyresniosios darbo inspektorės S. S. 2010 m. birželio 23 d. surašytą reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0712-0223, kuris R. N. 2010 m. birželio 28 d. įteiktas pasirašytinai, t. y.: darbuotojui R. R. dienpinigiai už komandiruotes laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. gegužės 4 d. apskaičiuoti nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu patvirtintos Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatų, numatančių, kad dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami esant vienam iš šių atvejų: jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos 3 ir 9 punktų nuostatas; jeigu komandiruojamam darbuotojui dienpinigius moka kitas asmuo, t. y. kai dienpinigiai bus išmokėti komandiruotės vietoje priimančiojo asmens ar panašiai ir yra tai patvirtinantys dokumentai. Kadangi minėtas susitarimas darbo sutartyje neįformintas, darbdavys turėjo mokėti visą nustatytą dienpinigių normą. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnio 2 dalis, Tvarkos 5 ir 6 punktai, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. balandžio l d. įsakymas Nr. 1K-123 Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normos vykstantiems \ užsienio komandiruotes. Tokiu būdu UAB „Gerdaisa“ direktorius R. N. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41² straipsnio 1 dalyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Institucijai, padaręs išvadą, protokole neįvardinta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika, atitinkanti ATPK 41² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Teismui taip pat kilo neaiškumų, nes iš reikalavimo turinio matyti, kad buvo nustatyti 9 pažeidimai, tačiau nėra duomenų, ar jie visi nepašalinti nurodytu terminu. Taip pat nėra aišku iki kurio termino turėjo būti pašalinti nustatyti pažeidimai, ši data turėjo būti protokole nurodyta, bei nurodytos atlikto patikrinimo metu nustatytos aplinkybės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31–40). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina, vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

Pažymėtina, jog ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, be to, ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įrodymų rinkimo pareiga taikoma ir teismams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, jog teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Nustatyta, kad R. N. administracinio teisės pažeidimo protokole yra reiškiamas kaltinimas padarius ATPK 41² straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą. ATPK 41² straipsnio 1 dalyje inter alia yra nustatyta administracinė atsakomybė už Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį, neužtenka administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti, jog buvo nevykdomas Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas, kas yra bendro pobūdžio teiginys, turi būti atskleistas minėto reikalavimo turinys konkrečioje faktinėje situacijoje – išvardinti konkretūs darbo inspektoriaus nurodymai, kurie nebuvo vykdomi; teisės aktai, kuriais buvo grindžiami šie nurodymai; data, iki kurios nurodymai turėjo būti įvykdyti; atlikto patikrinimo metu nustatytos aplinkybes, t. y. tiksliai apibūdinta pažeidimo objektyvioji pusė (2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2620/2010).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bylą grąžino Institucijai be pagrindo. Jokių esminių pažeidimų, protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurie trukdytų bylą nagrinėti teisme, nenustatyta. Įvertinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, matyti, kad jame yra atskleistas reikalavimo, kurio neįvykdymu yra kaltinamas R. N., turinys – įvardintas konkretus nurodymas, kuris nebuvo įvykdytas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad 2010 m. birželio 23 d. reikalavime yra nurodyti devyni Institucijos nustatyti pažeidimai, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas tik dėl vieno – yra aiškiai nurodyta, kad R. N. yra kaltinamas nepašalinęs reikalavime užfiksuoto pažeidimo – „R. R. dienpinigiai už komandiruotes laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. gegužės 4 d. apskaičiuoti nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu patvirtintos Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ – t. y. 6-asis reikalavime nurodytas pažeidimas. Dėl kitų 2010 m. birželio 23 d. reikalavime nurodytų pažeidimų nepašalinimo R. N. kaltinimas reiškiamas nėra. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra tiksliai apibūdinta pažeidimo objektyvioji pusė.

Pirmosios instancijos teismo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumas – nėra nurodytas reikalavimo įvykdymo terminas, nelaikytinas esminiu, trukdančiu bylą nagrinėti teisme. Pažymėtina, kad teismas, konstatuodamas, jog bylos teisingam išnagrinėjimui būtina nustatyti terminą, iki kada turėjo būti įvykdytas reikalavimas, pats turi teisę rinkti papildomus duomenis. Pastebėtina, kad byloje yra įrodymai, patirtinantys, iki kada turėjo būti įvykdytas reikalavimas – 2010 m. birželio 23 d. reikalavime yra nurodyta apie viso reikalavimo įvykdymą pranešti iki 2010 m. liepos 16 d. (b. l. 5), 2010 m. rugpjūčio 17 d. R. N. kreipėsi į Instituciją prašydamas pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą (b. l. 7), šis prašymas buvo patenkintas ir 2010 m. rugpjūčio 18 d. Institucijos sprendimu Nr. (3)SD-15372 2010 m. birželio 23 d. reikalavime nurodytų pažeidimų įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2010 m. spalio 15 d. (b. l. 8).

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog Kretingos rajono apylinkės teismas, įgyvendindamas jam pavestą teisingumo vykdymo funkciją, privalėjo nuodugniai tirti R. N. pareikštą kaltinimą 2010 m. spalio 18 d. surašyto protokolo apibrėžtose bylos nagrinėjimo ribose, imtis priemonių papildomiems įrodymams išreikalauti ir, remiantis nustatytų faktinių aplinkybių visuma, padaryti galutinę išvadą dėl inkriminuojamo pažeidimo sudėties šio asmens veiksmuose buvimo ar nebuvimo. Todėl 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis neskundžiama.