Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-24 · Administracinė byla Nr. A-403-1379-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-24
Bylos Nr.
A-403-1379-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė (pirm.), Stasys Gudynas, Algirdas Taminskas (pran.)
Atsakovas
Pagėgių, Pagėgių rajono policijos komisariatui
Pareiškėjas
G. M.
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A6-1379/2006Procesinio sprendimo kategorija 16.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pagėgių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. prašymą atsakovui Pagėgių rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Pagėgių rajono policijos komisariato (toliau – ir Pagėgių raj. PK) 1166,70 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2003 metus. Nurodė, kad 2003 metais skaičiuojant darbo užmokestį atsakovas vadovavosi 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, taikė indeksavimo koeficientą ir dėl to susidarė 1166,70 Lt darbo užmokesčio nepriemoka. 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimu paminėtas Vyriausybės nutarimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pareiškėjas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.

Atsiliepimas

Atsakovas su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo prieštaravimo Konstitucijai. Atsiliepime nurodė, kad:

pareiškėjui sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis atitinkamais policijos komisariatų viršininkų įsakymais, tačiau jiems nuginčyti pareiškėjas buvo praleidęs l mėnesio kreipimosi į teismą terminą ir jų neginčijo; Pagėgių raj. PK skirdamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Todėl nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų, taip pat nėra Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų sąlygų, kurios įpareigotų darbdavį sumokėti dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo nesumokėtą darbo užmokestį; Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas ta apimtimi, kuria nenustato, kad valstybės tarnautojams turi būti kompensuojamas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo nesumokėtas darbo užmokestis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 daliai, 29 straipsniui ir 48 straipsnio l daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, turėtų sustabdyti administracines bylas ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo prašymu nesutiko ir nurodė, kad:

1. pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis atitinkamais Pagėgių raj. PK viršininko įsakymais, kurių teisėtumas nustatomas įstatymų nustatyta tvarka;

2. Pagėgių raj. PK viršininko įsakymai dėl darbo užmokesčio nustatymo ir mokėjimo atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus;

3. negalima teigti, kad valstybės valdžios institucijų veiksmai dėl darbo užmokesčio nustatymo ir mokėjimo policijos pareigūnams atsižvelgiant į tuo metu galiojusius teisės aktus yra neteisėti.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 2 d. sprendimu patenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė pareiškėjui iš Pagėgių raj. PK 1166,70 Lt neišmokėto darbo užmokesčio.

Teismas pažymėjo, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio sprendimo įvykdymu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio ketvirtos dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Taigi, ginčuose dėl darbo užmokesčio sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose institucijose. Darytina išvada, kad iki to momento, kol teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio ketvirtos dalies prasme. Teismas nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindą pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies 2003‑2004 metais priteisimo administraciniame teisme gautas 2006 m. sausio 3 d., t. y. nepažeidžiant terminų, nustatytų tokiems reikalavimams pareikšti.

Teismas taip pat atmetė atsakovo nurodytą argumentą, kad reikalavimai dėl negauto darbo užmokesčio galėtų būti tenkinami tik nuginčijus vidaus administravimo aktus (policijos komisariatų vadovų įsakymus), kuriais remiantis pareiškėjui buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis. Teismas nurodė, kad administracinio akto, kuriuo nuspręsta mokėti ne visą darbo užmokestį nuginčijimas kaip būtina reikalavimo dėl darbo užmokesčio priteisimo tenkinimo sąlyga paneigtų Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio devintos dalies prasmę, nes darbo užmokesčio už trejus metus priteisimas, nustačius vieno mėnesio terminą administraciniams aktams nuginčyti ir reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio pareikšti, taptų praktiškai neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad sprendimas dėl prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis, todėl yra išnykęs teisinis pagrindas, kuriuo atsakovai grindė valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjui, nes Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t. y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovų dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius.

Dėl aukščiau paminėtų argumentų teismas taip pat atmetė atsakovo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo:

kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 45-1709), Valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999 Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) bei Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (Žin., 2005, Nr. 150-5462) ta apimtimi, kuria nenustato, kad valstybės tarnautojams turi būti kompensuojamas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo nesumokėtas darbo užmokestis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 daliai, 29 straipsniui ir 48 straipsnio l daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui ir sustabdyti šią bylą; panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas (prašymas) būtų atmestas kaip nepagrįstas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. pareiškėjui sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis atitinkamais policijos komisariatų viršininkų įsakymais, tačiau jiems nuginčyti pareiškėjas buvo praleidęs l mėnesio kreipimosi į teismą terminą ir jų neginčijo;

2. pareiškėjams darbo užmokestis buvo mokamas kiekvieną mėnesį vadovaujantis atitinkamais policijos komisariatų viršininkų įsakymais, kurie kiekvieną mėnesį buvo įvykdyti, t. y. būdavo išmokamas atitinkamo dydžio darbo užmokestis, vadinasi, ir sukeltos realios teisinės pasekmės. Šiuo atveju negalima teigti, kad sprendimas yra nebaigtas įvykdyti, nes policijos komisariatų vadovų įsakymų teisėtumas galėjo būti skundžiamas per 1 mėnesį nuo jų priėmimo dienos;

3. jeigu būtų laikoma, kad pareiškėjui priklauso bet kokia darbo užmokesčio dalis nenuginčijus sprendimų, kuriais buvo nustatyta nemokėti darbo užmokesčio dalies, būtų paneigtas įstatymo viršenybės principas ir viršyta administracinio teismo kompetencija, suteikianti jam teisę spręsti ginčą tik tuo atveju, jei į jį kreiptasi nepraleidus įstatymo nustatyto termino;

4. pareiškėjui darbo užmokestis pagrįstai buvo skaičiuojamas vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais. Kad tokiu būdu atsakovas galėjo elgtis patvirtina ir teisinėje Konstitucijos aiškinimo mokslinėje doktrinoje esančios nuostatos;

5. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, taip pat visiškai netinkamai motyvavo sprendimą nesikreipti į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pabrėžtina, kad 2002 m. balandžio 23 d. priimdamas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio įgyvendinimui reikėjo papildomų lėšų, įstatymų leidėjas privalėjo padaryti atitinkamus valstybės biudžeto pakeitimus ir numatyti tiek lėšų, kiek buvo reikalinga tam, kad šis įstatymas būtų įgyvendintas;

6. reikalavimas priteisti iš Pagėgių policijos komisariato neišmokėto darbo užmokesčio dalį buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Vyriausybė 2005 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 220 įgaliojo Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos atstovauti valstybei Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose bylose dėl žalos, atsiradusios iki 2004 m. gruodžio 18 d., atlyginimo policijos pareigūnams ir kitiems policijos įstaigų valstybės tarnautojams. Pasirinkti atsakovą yra pareiškėjo teisė, todėl šiuo atveju Klaipėdos apygardos administracinis teismas turėjo atmesti skundo reikalavimus, nes jie pareikšti netinkamam atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Ginčas dėl valstybės tarnautojui priklausančio darbo užmokesčio priteisimo yra kilęs iš valstybės tarnybos teisinių santykių, tačiau jo pobūdis yra specifinis, jis iš esmės skiriasi nuo ginčų, susijusių su valstybės tarnautojo atliekamais viešojo administravimo veiksmais, ir nuo kitų tarnybinių ginčų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika suponuoja, kad ginčai dėl darbo užmokesčio, nors ir priklausančio mokėti valstybės tarnautojui, iš esmės yra privatinio pobūdžio. Tokią išvadą patvirtina ir nacionalinių teismų praktika.

Nagrinėjamo ginčo specifiškumas suponuoja, kad jam nagrinėti gali būti taikomos kitos teisės normos, nei likusiems tarnybiniams ginčams. Šioje administracinėje byloje teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į reikalavimų dėl darbo užmokesčio priteisimo teisinį pobūdį.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 str., valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrasis trejų metų senaties terminas.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį (2002-12-10 įstatymo Nr. IX-1243 redakcija), Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 1 ir 2 punktus bei šiuo nutarimu patvirtintas Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, kurių pagrindu, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojams buvo mokamas mažesnis nei Valstybės tarnybos įstatymo nustatytas darbo užmokestis, Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų administracinėse bylose Nr. A12-219/2004, A1-638/2005 suformuluota praktika, ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Įvertinus visa, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo pateikto apeliacinio skundo argumentai negali būti pripažinti pagrįstais. Todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas atitinka Konstituciją, kreipiasi tik tokiais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymas, kuris turi būti taikomas konkrečioje byloje. Teismas priteisdamas pareiškėjui darbo užmokestį nesprendžia lėšų, reikalingų teismo sprendimo įvykdymui, pakankamumo klausimo ir tuo pačiu šioje byloje netaiko apelianto nurodomų teisės aktų, kurie, jo nuomone, prieštarauja Konstitucijai, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Atsakovo Pagėgių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gudynas Nijolė Piškinaitė Algirdas Taminskas