Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (šešios nusikalstamos veikos) ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

G. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

G. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

G. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

G. T. 2020 m. vasario 20 d. apie 22.35 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, tyčia savo galva vieną kartą sudavė E. B. į kaktos sritį, taip nukentėjusiajai E. B. sukėlė fizinį skausmą.

G. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

G. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl galimos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. rugpjūčio mėn. įvykio)

Dėl galimos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų duomenų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Taigi byloje įrodyta, kad G. T. 2019 m. spalio 3 d. vakare, tiksliai nenustatytą valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia metė puodelį į E. B. ir jai pataikė į galvą, taip nukentėjusiajai E. B. sukėlė fizinį skausmą.

G. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

G. T. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje konflikto su E. B. metu galbūt buvo paėmęs ją už plaštakos, kad nuramintų. Taigi kaltinamasis neneigė fiziškai kontaktavęs su nukentėjusiąja 2019 m. spalio 3 d. įvykio prekybos centre „Akropolis“ metu.

Nukentėjusioji E. B. tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. T. bylai reikšmingu laiku ir vietoje G. T. suspaudė ją už rankos ties riešu. Dėl to veiksmo ji patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 81–85). Nukentėjusioji J. B. bylą nagrinėjant teisme taip pat patvirtino, kad ji tiesiogiai matė, jog kaltinamasis tempė E. B. už rankos. Taigi abiejų nukentėjusiųjų parodymai tarpusavyje atitinka.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad G. T. tyčia ranka suspaudė E. B. ranką, toks kaltinamojo veiksmas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusioji dėl minėto G. T. veiksmo galėjo pajusti fizinį skausmą.

Taigi byloje įrodyta, kad G. T. 2019 m. spalio 3 d. vakare, tiksliai nenustatytą valandą, prekybos centre ,,Akropolis“, esančiame Vilniuje, Ozo g. 25, tyčia ranka stipriai suspaudė E. B. kairės rankos plaštaką, taip nukentėjusiajai E. B. sukėlė fizinį skausmą.

G. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje

Nagrinėjamoje byloje objektyviu įrodymu – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 7 d. specialisto išvada Nr. G 3598/2019(01) – nustatyta, kad E. B. padarytos poodinės kraujosruvos rankose kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 91). Teismas nenustatė priežasčių abejoti šia specialisto išvada ir ją surašiusios specialistės R. Gaidienės kompetencija. Taip pat nenustatyta, kad E. B. patyrė sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, laiku.

Nukentėjusioji E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. T. bylai reikšmingu laiku ir vietoje stipriai paėmė jai už rankos (naudojo fizinį smurtą), atėmė telefoną ir raktus, kurie buvo striukės kišenėje (G. T. įkišo ranką į jos striukės kišenę). Nukentėjusioji davė iš esmės tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 77–79). Šios nukentėjusiosios parodymai dėl jai padarytų sužalojimų atitinka minėtos specialisto išvados turinį. E. B. parodymus netiesiogiai patvirtina nukentėjusiosios J. B. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Pats G. T. bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad jis konflikto su E. B. metu paėmė raktus ir telefoną. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis suprato, jog paimti daiktai priklauso ne jam. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių kaltinamasis turėjo teisę paimti minėtus daiktus iš E. B.. Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis darė neteisėtus veiksmus, t. y. jis ne tik panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, bet ir paėmė ne jam priklausančius daiktus. Pažymėtina, kad pagal bylos aplinkybes tą pačią (nagrinėjamo įvykio) dieną buvo kreiptasi į policiją dėl minėtų G. T. veiksmų ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl kaltinamojo veiksmų teisiniam vertinimui neturi reikšmės tai, kad kaltinamojo paimti daiktai vėliau buvo grąžinti J. B..

Nagrinėjamu atveju G. T. padarytų veiksmų pobūdis, E. B. padarytų sužalojimų lokalizacija, nustatytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad jis savo veiksmais naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, grobia jam nepriklausančius daiktus, dėl jo veiksmų kitam asmeniui bus padaryta turtinio pobūdžio žala, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad G. T. 2019 m. spalio 4 d. apie 8.30 val. šalia (duomenys neskelbtini) poliklinikos, esančios (duomenys neskelbtini), priėjęs stipriai rankomis suėmė E. B. už kairės rankos žasto ir pasakė, kad ji į mokyklą neis, taip sukūrė nukentėjusiajai E. B. situaciją, bauginančią ir keliančią nerimą, ir taip atimdamas galimybę priešintis, po to, iš E. B. dešinės striukės kišenės ištraukė ir pagrobė svetimą J. B. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung S3“, kuriuo vertė 50 Eur, du buto raktus, kurių vieno vertė 20 Eur, bendros 40 Eur vertės, bei laiptinės durų elektroninį raktą, kurio vertė 1,50 eurai, ir pasišalino iš įvykio vietos, taip pagrobė svetimą turtą, kurio bendra vertė 91,50 Eur.

G. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

E. B. tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai nurodė, kad G. T. bylai reikšmingu laiku ir vietoje buvo piktas, trenkė su savo galva jai į galvą. Dėl kaltinamojo veiksmo ji pajuto fizinį skausmą (2 t., b. l. 14–16). E. B. kitą dieną po nagrinėjamo įvykio kreipėsi į policiją dėl aptariamo G. T. veiksmo (1 t., b. l. 135–136). Šiame kontekste reikšmingas ir iki nagrinėjamo įvykio buvęs susirašinėjimas tarp G. T. ir E. B. (2 t., b. l. 42–50), iš kurio matyti, kad kaltinamasis grasina panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Taigi G. T. iš anksto išreiškė tikslą smurtauti prieš E. B..

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad G. T. neatsitiktinai kontaktavo savo galva į E. B. galvą. Kaltinamojo pateikta versija, kad jie susidūrė kaktomis netyčia, atmetama kaip nepagrįsta. Mažai tikėtina, kad susidūrimas galvomis gali būti atsitiktinis. Be to, šiuo atveju E. B. nurodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, o tai patvirtina, kad G. T. atliko pakankamai stiprų aptariamą veiksmą. Priešingu atveju, abejotina, kad nukentėjusioji būtų patyrusi fizinį skausmą.

G. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju G. T. padarytų veiksmų pobūdis, D. B. padarytų sužalojimų lokalizacija ir skaičius, nustatytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad jis savo veiksmais gali padaryti atitinkamus sužalojimus nukentėjusiajam, numatė tai ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

G. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl galimos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. rugpjūčio mėn. įvykio)

Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013). Byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad G. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokios išvados nepaneigia byloje esantis susirašinėjimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios (2 t., b. l. 42–50), nes toks susirašinėjimas įvyko jau po nagrinėjamo įvykio.

Teismas, įvertinęs kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad G. T. išteisinamas dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Be to, kadangi G. T. nusikalto nepilnametis, bausmės skyrimui reikšmingos baudžiamojo įstatymo nuostatos, susijusios su nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. BK 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. T. padarė penkias tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), taip pat vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Teismas atsižvelgia į G. T. panaudoto fizinio smurto pobūdį, tai, kad nukentėjusiajai E. B. nenustatyta ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai; dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo – į pagrobto svetimo turto vertę; taip pat į tai, kad prieš D. B. kaltinamasis naudojo peilį, juo buvo padaryti sužalojimai ir tik dėl atsitiktinumo išvengta sunkesnių padarinių nukentėjusiojo sveikatai.

G. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme nors iš dalies pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau to nepakanka konstatuoti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, G. T. bandė pateisinti savo padarytus neteisėtus veiksmus ar sumažinti savo kaltės laipsnį, kas kartu rodo, kad jis nuoširdžiai nesigaili dėl nusikalstamų veikų padarymo.

G. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

G. T. anksčiau neteistas (3 t., b. l. 46), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 44–45). Teismas pažymi, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad po bylos perdavimo į teismą G. T. padarė šiurkščius administracinius nusižengimus, t. y. vairavo transporto priemones, nors neturi teisės vairuoti (2021 m. liepos 31 d., 2021 m. rugpjūčio 10 d., 22021 m. rugpjūčio 14 d., 2021 m. spalio 10 d., 2021 m. spalio 22 d.), taip pat padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Taigi ir po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo G. T. nepadarė teigiamų išvadų, jis nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kaltinamasis tik nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. įregistravo darbą pagal individualią veiklą. Iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 10 d. charakteristikos matyti, kad G. T. charakterizuojamas patenkinamai (2 t., b. l. 126), jam buvo nustatyti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 137–140). G. T. neįregistruotas į priklausomybių ligų įskaitą (2 t., b. l. 132). Jam nustatyti (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 28–33).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai ir BK 80 straipsnyje įtvirtinta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis bus įgyvendinta G. T. paskyrus:

1) už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą (dėl 2019 m. rugsėjo mėn. įvykio; 2019 m. spalio 3 d. įvykio bute, esančiame (duomenys neskelbtini); 2019 m. spalio 3 d. įvykio prekybos centre ,,Akropolis“; 2020 m. vasario 20 d. veiksmų prieš E. B.) arešto bausmes;

2) už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą (2020 m. vasario 20 d. veiksmų prieš D. B.) ir 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmes.

Teismas, skirdamas tokias bausmes, atsižvelgia į tai, kad G. T. sistemingai naudojo fizinį smurtą prieš E. B., jo padarytų nusikalstamų veikų skaičius rodo, kad kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs naudoti fizinį smurtą, be to, G. T. elgesys darėsi ir pavojingesnis (peiliu sužalojo D. B.). Teismo vertinimu, švelnesnėmis bausmių rūšimis nebus pasiekti bausmės tikslai ir nepilnamečių paskirtis, nustatytos baudžiamajame įstatyme, G. T..

BK 90 straipsnio 4 dalis nustato, kad nepilnamečiui gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

BK 91 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria G. T. mažesnius arešto ir laisvės atėmimo bausmių dydžius už vidurkį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių, t. y. po 10 parų arešto bausmės, paskirtų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), ir 2 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. vasario 20 d. padarytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį D. B.), ir G. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 10 dienų.

Švelnesnių bausmių dydžiai nustatyti atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje.

BK 92 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, vertindamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti G. T. bausmės vykdymą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas jauno amžiaus, jis anksčiau neteistas, dėl jo nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Be to, bylos duomenimis, G. T. visai neseniai pradėjo dirbti. G. T. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti G. T. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, G. T. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 92 straipsnio 2 dalis), paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 11 mėnesių, įpareigojant jį visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį:

1) būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas);

2) mokytis ar dirbti, ar registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas)

3) uždrausti bendrauti ir ieškoti kitaip ryšių su nukentėjusiaisiais D. B., E. B. ir J. B. (BK 87 straipsnio 4 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Civiliniai ieškiniai

1) nukentėjusioji J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 146,50 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 72–73);

2) civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 35,44 Eur išlaidų už nukentėjusiojo D. B. gydymą, taip pat prašoma priteisti penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 93–95);

3) nukentėjusysis D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 154).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Nukentėjusioji J. B. teisiamojo posėdžio metu, kad civilinį ieškinį sudaro išlaidos, susijusios su dviejų spynų keitimu. G. T. paėmė raktus ir kadangi nesiruošė grąžinti, nukentėjusiajai buvo nesaugu, todėl pakeitė spynas.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad dėl G. T. padaryto plėšimo (BK 180 straipsnio 1 dalis) buvo pagrobti raktai. Dėl šios priežasties J. B. buvo priversta keisti spynas. Taigi nėra abejonių, kad nukentėjusioji patyrė išlaidų. Tokias išlaidas patvirtina rašytinis dokumentas (1 t., b. l. 68). Tarp nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos ir kaltinamojo padarytų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokios išvados nepaneigia tai, kad vėliau J. B. pagrobti raktai buvo grąžinti. Todėl iš G. T. priteistina 146,50 Eur turtinės žalos nukentėjusiosios naudai. Nors kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, tačiau šiuo metu jis yra sulaukęs pilnametystės, todėl asmeniškai atsakingas už padarytą turtinę žalą.

Byloje pareikštas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 35,44 Eur išlaidų už nukentėjusiojo D. B. gydymą, taip pat 5 metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. G. T. nusikalstama veika padarė sužalojimus D. B.. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl to nukentėjusiajam buvo suteiktos gydymo paslaugos (2 t., b. l. 94). Tarp G. T. nusikalstamos veikos ir D. B. gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. T. nusikalstama veika nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. B. sveikatą. Kaltinamasis tyčiniais veiksmais peiliu sudavė ne mažiau kaip tris kartus D. B. į kojas ir smakrą, taip padarė nukentėjusiajam D. B. odos įbrėžimą smakre, dvi pjautines žaizdas: po vieną dešinėje šlaunyje ir kairio kelio-blauzdos srityje. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus. D. B. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad jis po nagrinėjamo įvykio tam tikrą laiką patyrė tam tikrus nepatogumus (šlubavo, negalėjo sportuoti, buvo sunku ilgai ištiesti koją). Kita vertus, teismas nenustatė, kad D. B. liko ilgalaikių liekamųjų reiškinių sveikatai. Taip pat nenustatyta, kad nukentėjusiajam buvo ilgalaikės pasekmės jo psichikos sveikatai. Nukentėjusysis nenurodė to. Jis teisiamajame posėdyje nurodė, kad šiuo metu nejaučia streso. Teismas negali daryti išvados, kad nukentėjusysis ilgesnį laiką patyrė kokius nors dvasinius išgyvenimus. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie dydžiai yra įvairūs, pavyzdžiui, 300 ir 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018); 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020). Teismas taip pat įvertina tai, kad G. T. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, jis tuo metu nedirbo, šiuo metu įsidarbinęs pagal individualią veiklą.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl mažintinas. Jam iš G. T. priteistinas 400 Eur neturtinės žalos dydis.

VI. Kiti klausimai

G. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (3 t., b. l. 93–96). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Jei G. T. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis BPK 141 straipsnio 1 dalimi, BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laiką, kurį G. T. buvo laikomas (duomenys neskelbtini) skyriuje, t. y. nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. gegužės 3 d.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, išspręsti klausimą dėl daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip:

1) sunaikinti nuoplovas (vokai Nr. 1 ir Nr. 3), peilį ir žirkles (vokas Nr. 4), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (2020 m. kovo 24 d. kvitas B, serija BBB Nr. 6PK001999);

2) striukę ir pilkos spalvos kelnes (vokai Nr. 2 ir Nr. 5), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (2020 m. kovo 24 d. kvitas B, serija BBB Nr. 6PK001999) grąžinti jų savininkui D. B.. Nukentėjusiajam išreiškus valią neatsiimti šių daiktų, juos sunaikinti;

3) kompaktinius diskus, esančius bylos medžiagoje, palikti prie bylos medžiagos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. T. (G. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. rugsėjo mėn. padarytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją E. B.), ir paskirti jam 15 parų arešto bausmę.

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. spalio 3 d. padarytos nusikalstamos veikos bute, esančiame (duomenys neskelbtini)), ir paskirti jam 15 parų arešto bausmę.

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. spalio 3 d. padarytos nusikalstamos veikos prekybos centre ,,Akropolis“, esančiame Vilniuje, Ozo g. 25), ir paskirti jam 15 parų arešto bausmę.

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. vasario 20 d. padarytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją E. B.), ir paskirti jam 15 parų arešto bausmę.

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. vasario 20 d. padarytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį D. B.), ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių, t. y. po 10 parų arešto bausmės, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), ir 2 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. vasario 20 d. padarytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį D. B.), ir G. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams ir 10 (dešimčiai) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, G. T. paskirtą bausmę atidėti 1 (vieniems) metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant jį visą taikomo elgesio apribojimo laikotarpį:

1) būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas);

2) mokytis ar dirbti, ar registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas);

3) uždrausti bendrauti ir ieškoti kitaip ryšių su nukentėjusiaisiais D. B., E. B. ir J. B. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 4 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 1 dalimi, išaiškinti, kad jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Jei G. T. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laiką, kurį G. T. buvo laikomas (duomenys neskelbtini) skyriuje, t. y. nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. gegužės 3 d.

G. T. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. rugpjūčio mėn. įvykio), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

G. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) nukentėjusiajai J. B. 146,50 Eur (šimtą keturiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo;

2) civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 35,44 Eur (trisdešimt penkis eurus ir keturiasdešimt keturis euro centus) išlaidų už nukentėjusiojo D. B. gydymą, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo;

3) nukentėjusiajam D. B. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, išspręsti klausimą dėl daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip:

1) sunaikinti nuoplovas (vokai Nr. 1 ir Nr. 3), peilį ir žirkles (vokas Nr. 4), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (2020 m. kovo 24 d. kvitas B, serija BBB Nr. 6PK001999);

2) striukę ir pilkos spalvos kelnes (vokai Nr. 2 ir Nr. 5), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (2020 m. kovo 24 d. kvitas B, serija BBB Nr. 6PK001999), grąžinti jų savininkui D. B.. Nukentėjusiajam išreiškus valią neatsiimti šių daiktų, juos sunaikinti;

3) kompaktinius diskus, esančius bylos medžiagoje, palikti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.