- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-10-18
- Bylos Nr.
- A2.6.-11493-929/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10822-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Pažeidėjas
- S. B.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Jolantai Pranaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B., teismo posėdyje išnagrinėjusi S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), kaltinamo administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymu, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. 2013 m. rugpjūčio 22 d., apie 18.00 val., Vilniuje, Kelmijos Sodų 8-oji g. 26, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į metalinę namo tvorą, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Audi 100“ ir metalinė namo tvora. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeidęs KET reikalavimus.
Šalies argumentai
S. B. teismui paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo stipri audra, jis važiavo siauru keliuku, kelias buvo slidus ir automobilis slydo. Atsitrenkė į tvorą ir ją nuvertė. Išlipęs iš automobilio, susitarė su tos tvoros savininke, kad tvorą sutaisys. Tarp jų buvo žodinis susitarimas, kad tvorą sutaisys. Močiutė sakė, kad policijos nekvies. Sekančią dieną atvažiavo ir sutvarkė tvorą, užbetonavo, pastatė atramas. Kai sutvarkė tvorą, pakvietė pažiūrėti ir paprašė, kad atramų neliestų kelias dienas, kad spėtų suketėti betonas. Išėjo taip, kad tos močiutės anūkas liko nepatenkintas tvoros remontu. Anūkas atramas nugriovė, pasakė, kad kvies policiją. 2013-08-27 dieną iškvietė policiją. Pareigūnui sakė, kad neturi pinigų vartelių suvirinimui, o jis suprato, kad jis atsisako taisyti tvorą. Labai gailisi, kad taip įvyko. Jei būtų žinojęs, kad taip bus, būtų pats policiją iškvietęs. Savo kaltę dėl įvykio visiškai pripažįsta.
Byloje esančio S. B. paaiškinimo duomenimis, 2013-08-22 jis įvažiavo į tvorą Salininkų soduose. Stipriai lijo, buvo šlapia žolė, automobilis pradėjo nevaldomas slysti. Jis pasimetė, susitarė su savininke V. dėl tvoros taisymo. Kitą dieną išlygino stulpus ir apgadintą vielą, stulpus užbetonavo ir paprašė, kad savininkė jų neliestų 3-4 dienas, kol betonas sukietės. Penktadienį savininkė iškvietė suvirtintoją, bet jis neturėjo pinigų jam sumokėti, todėl pagalbos atsisakė. Pasakė, kad padarys pats. Savininkės giminaitis V. jau šeštadienį piktinosi, kad stulpai kliba. Betonas buvo dar šviežias ir jis galėjo juos išklibinti. V. ir V. buvo atėję pas jį į objektą, klausė kada jis sumontuos vartelius ir sutvarkys stulpus, paskui pradėjo grasinti policija. Vėliau V. iškvietė policiją. Prieš atvažiuojant policijai, V. nuėmė stulpus. Išvažiavus policijai, stulpai buvo pastatyti atgal į vietas, bet tai padarė ne jis (b.l 9).
Liudytojas A. N. teismui paaiškino, kad 2013-08-22 dieną, apie 18.00 val. kartu su S. B. važiavo iš darbo. Lijo lietus. Važiavo negreitai. Buvo slidu. Mašina slydo ir įvažiavo į tvorą. Išvertė dvi atramas ir varteliai nukrito, jie buvo supuvę. Jie sustojo. Iš namo išėjo močiutė. Su močiute susitarė, kad sutaisys jos tvorą. S. B. tai močiutei davė savo telefono numerį. Savininkė nežadėjo kviesti policijos, sakė, kad sutvarkytų tvorą, tada pretenzijų neturės. Kitą dieną atvažiavo ir suremontavo tvorą. Užbetonavo, pastatė atramas, reikėjo tik vartelius prikabinti, tačiau tą dieną neturėjo pinigų jiems suvirinti. Močiutės anūkas išvertė tas atramas. Reikėjo surinkti vartelius, bet neturėjo suvirinimo įrankio. Įvykis įvyko ketvirtadienį. Penktadienį atvažiavo tvarkyti tvoros. Antradienį buvo iškviesta policija.
Liudytojas V. A. teismui paaiškino, kad tikslios datos neprisimena, nuvažiavo pas močiutę į Salininkus. Pastebėjo, kad yra sulaužyti varteliai. Paklausus pas močiutę kas atsitiko, ji pasakė, kad prieš tris ar keturias dienas į tvorą įvažiavo automobilis. Tie asmenys paprašė nekviesti policijos, žadėjo kad sutvarkys tą tvorą. Mano močiutė sutiko su tokiu pasiūlymu. Jie paliko močiutei telefono numerį. Močiutė pati nurašė to automobilio valstybinį numerį. Paskambino S. B. ir jis pasakė, kad atvažiuos pirmadienį ir sutvarkys tą tvorą. Pirmadienį močiutė pasakė, kad niekas atvažiavę nebuvo. Antradienį jau pats atvažiavo į Salininkus, nuvažiavo į vietą, kur tie žmonės statė namą. Jie pradėjo aiškinti, kad iš viso neplanuoja tos tvoros tvarkyti, nes tvora stovi ne vietoje. Tada iškvietė policiją. Močiutei 84 metai, jai buvo didelis stresas. Ji neketino kviesti policijos.
Šalies argumentai
A. N. paaiškinimo duomenimis, 2013-08-22 apie 18.00 val. jis važiavo automobiliu „Audi 100“, kurį vairavo jo darbdavys S. B.. Važiuojant Kelmijos Sodų 8-ąją gatve, ties 26 sklypu S. B. pasuko kairiau ir atsitrenkė į namo tvorą. S. B. žadėjo partaisyti tvorą, tačiau iki šios dienos (2013-08-27) nepataisė (b.l. 8).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos patrulių rinktinės specialisto J. S. 2013-08-27 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2013-08-27 11.07 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Kelmijos Sodų 8-oji g. 26, sklype yra sugadinta tvora. Atvykus į vietą, į pareigūnus kreipėsi namo savininkė V. B., kuri paaiškino, kad 2013-08-22 18.00 val. jai būnant namuose, išgirdo trenksmą kieme. Išėjusi pamatė, kad į tvorą atsitrenkė automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas prisistatė kaip S. B. ir paprašė nekviesti Kelių policijos, žadėjo suremontuoti tvorą. Tačiau iki šios dienos nieko nepadarė. Nukentėjusioji parodė, kad minėtas vyras dirba gretimame kieme. Susitikus su S. B., jis pareiškė, kad remontuoti tvoros neturi liko ir kad tvora stovi ne vietoje (b.l. 3).
Šalies argumentai
V. B. paaiškinimo duomenimis, 2013-08-22, apie 18.00 val. būdama namuose išgirdo triukšmą. Išėjusi iš namu pamatė, kad į jos tvorą įvažiavo automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš automobilio išlipęs vyriškis prisistatė S. B. vardu. Prašė nekviesti policijos, žadėjo kitą dieną sutvarkyti tvorą. Iki 2013-08-27 tvora nebuvo sutvarkyta, todėl buvo iškviesta policija (b.l. 6).
A. T. paaiškinimo duomenimis, 2013-08-22 apie 18.00 val. važiuodamas pro šalį, ji matė kaip automobilis „Audi 100“ nuslydo į šoną ir atsitrenkė į tvorą. Po eismo įvykio vairuotojas S. B. susitarė su sklypo savininke, kad atlygins padarytą žalą (b. l. 7).
Byloje esančiose foto lentelės užfiksuoti automobilio „Audi 100“ apgadinimai po eismo įvykio (b.l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs iš įvertinęs byloje surinkus įrodymus – policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, duotus teismo posėdyje eismo įvykio ir fotolenteles nustatė, kad S. B. 2013 m. rugpjūčio 22 d., apie 18.00 val., Vilniuje, Kelmijos Sodų 8-oji g. 26, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į metalinę namo tvorą, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Audi 100“ ir metalinė namo tvora. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad S. B. kaltė sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė įrodyta, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Administracinio teisės pažeidimo protokole S. B. buvo inkriminuotas ir Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, t. y. tai, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013).
S. B. visiškai pripažino faktines eismo įvykio aplinkybes, t. y., kad atsitrenkė į V. B. priklausančią tvorą ir ją apgadino. Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. N. ir V. A. patvirtino, kad S. B. nuo pat pradžių neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio, su nukentėjusiąją eismo įvykio vietoje bendravo, jai prisistatė, paliko savo telefono numerį ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Kad eismo įvykio vietoje įvyko susitarimas dėl žalos atlyginimo patvirtino ir bylos tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. B. bei liudytojas A. T.. Nukentėjusiosios anūkas V. A. nurodė, kad nukentėjusioji neketino kviesti policijos. Vėliau tarp S. B. ir nukentėjusiosios bei jos anūko kilo nesutarimų dėl žalos atlyginimo savalaikiškumo ir darbų, kuriais buvo siekiama pašalinti atsiradusią žalą, kokybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei liudytojas A. N. patvirtino, kad sekančią dieną jie buvo atvykę pas nukentėjusiąją remontuoti tvoros, dalį darbų atliko, o kitų neatliko, nes neturėjo tam lėšų. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės. Administracinio teisės pažeidimo protokole S. B. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 232 punkto pažeidimas, kuriame nustatyta pareiga užpildyti eismo įvykio deklaraciją tais atvejais, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio deklaracija nebuvo užpildyta, iniciatyvos ją užpildyti nerodė nei S. B., nei nukentėjusioji, kuri taip pat turėjo pareigą tai padaryti. Šis faktas, nors ir neatitinka Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau, esant aukščiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, negali būti pagrindu išvadai, jog S. B. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad jis nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.
S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir gailisi dėl jo padarymo (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į S. B. asmenybę – dirbantis, baustas administracine tvarka, po eismo įvykio stengėsi pašalinti metu padarytą žalą, nukentėjusiajai žala atlyginta. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas,-
nutaria:
S. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Lt baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nutraukti, nesant S. B. veikoje šio pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 6030, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.