Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. K. ir jos atstovo D. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) , neužtikrino, kad su K. G. būtų sudaryta darbo sutartis bei pranešta teritoriniam VSDF skyriui apie jos įdarbinimą prieš šiai pradedant dirbti. Tokiais veiksmais T. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41­³ str. 1 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad norint konstatuoti, kad pareiškėja padarė ATPK 41 str. 1 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina konstatuoti, jog: (a) K. G. 2012 m. birželio 28 d. 9 val. 45 min. (t. y., tuo metu, kai VDI pareigūnai atliko patikrinimą) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliko tam tikrą darbą, ėjo pareigas, pakluso darbovietėje nustatytai tvarkai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ K. G. šį darbą suteikė ir už jį mokėjo sutarto dydžio užmokestį; (b) Egzistavo nors viena iš šių sąlygų: K. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai dirbo 2012 m. birželio 28 d. nesudariusi darbo sutarties; K. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai dirbo, nors darbdavys apie K. G. įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais (t. y. iki 2012 m. birželio 29 d.) neinformavo atitinkamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Tik nustačius abi šias aplinkybes būtų galima konstatuoti ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimo sudėtį.

Akcentuojama, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 p. nustato reikalavimą apie naujo darbuotojo įdarbinimą pranešti socialinio draudimo pradžios dieną, t. y. tai padaryti galima per visą pirmąją darbuotojo darbo dieną. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad apie K. G. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius buvo informuotas tinkamai ir laiku, t. y. pirmąją K. G. darbo dieną – 2012 m. birželio 28 d.

Apeliantai akcentuoja ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, liudytojų parodymai neleidžia daryti išvados, kad VDI pareigūnų patikrinimo metu K. G. jau faktiškai vykdė darbo funkcijas. Liudytojų K. G., L. R. parodymai neginčijamai patvirtina, kad K. G. patikrinimo metu (2012 m. birželio 28 d. 9 val. 45 min.) dar nevykdė jokių darbo funkcijų, dar nebuvo gavusi jokių nurodymų. Pažymi, kad K. G. darbas tą dieną turėjo prasidėti nuo 10.00 val., t. y. patikrinimas buvo atliktas dar prieš K. G. darbo valandas. Dar daugiau, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, liudytoja J. B. nurodė K. G. pareigoms priskiriamas funkcijas – „atsakyti į skambučius, priimti užsakymus, apgyvendinti žmones“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, VDI pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad K. G. iš vienos patalpos į kitą nešė dvi tuščias kartonines dėžes. Pagrįstai abejotina, ar tokie veiksmai gali būti laikomi darbo funkcijų atlikimu, ypatingai atsižvelgiant į nurodytus liudytojos J. B. parodymus. Atsižvelgiant į tai, logiška teigti, kad VDI patikrinimo metu, t. y. pirmąją darbo dieną prieš darbo valandas K. G. jokių darbo funkcijų neatliko. Nutarime aplinkybė, ar patikrinimo metu K. G. dirbo, t. y. ar veikė pagal darbdavio nurodymus, atliko darbo funkcijas, apskritai nebuvo analizuojama. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, jog K. G. darbo valandos VDI patikrinimo metu dar nebuvo prasidėjusios. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti akivaizdžią išvadą, kad nutarime konstatuojamo ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimo sudėties nėra

Teismas nepagrįstai nutarime dėstomas išvadas grindė išimtinai teismo posėdžio metu apklausto VDI pareigūno I. D. pateiktais parodymais. Šiuos parodymus teismas vertino kaip patikimus ir nuoseklius, tuo tarpu visus kitus byloje surinktus įrodymus laikė netinkamais ir jais nesirėmė priimdamas nutarimą. Nors apeliantės ir visų kitų teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų (J. B., L. R., L. P., K. G.) parodymai sutapo, neprieštaravo vieni kitiems, buvo nuoseklūs ir išsamūs, šiais bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais teismas nepagrįstai nesirėmė.

Nurodo, kad visų šioje ATP byloje apklaustų liudytojų parodymai yra lygiaverčiai teisine prasme ir teismui turi vienodą įrodomąją reikšmę. VDI pareigūno pateikti paaiškinimai neturi ir negali turėti aukštesnės įrodomosios galios nei pareiškėjos ir/ar kitų byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai. Teismas, nutarime vadovaudamasis išimtinai vieno liudytojo parodymais, neatsižvelgdamas į kitų 4 liudytojų bei apeliantės sutampančius nuoseklius ir išsamius parodymus, šiurkščiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, protingumo principą. Dar daugiau, tokie teismo veiksmai leidžia pagrįstai abejoti nutarimą priėmusio teismo objektyvumu bei priimto teismo procesinio sprendimo nepriklausomumu.

Teigiama, kad nutarime nepagrįstai didelė reikšmė suteikiama aplinkybėms, susijusioms su darbuotojos pažymėjimo įteikimu K. G.. Nutarime yra išsamiai analizuojama šio dokumento įteikimo laikas ir aplinkybės, tačiau pabrėžtina, kad Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos, reglamentuojančios nelegalaus darbo sąvoką, nenustato reikalavimų dėl darbuotojo pažymėjimo įteikimo darbuotojui. Kaip jau minėta, DK nuostatos reikalauja su darbuotoju sudaryti darbo sutartį ir apie įdarbinimą informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių. Nustačius šias aplinkybes, visos kitos papildomos aplinkybės šioje byloje neturi teisinės reikšmės, kadangi neturi ir negali turėti įtakos ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimo sudėčiai. Šioje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad darbuotojos pažymėjimas K. G. buvo įteiktas prieš jos darbo bendrovėje pradžią, taigi ir prieš VDI patikrinimą, tačiau, net jei apeliacinės instancijos teismui ir kiltų abejonių dėl šios aplinkybės tikrumo, akcentuotina, jog tokios abejonės negali turėti reikšmės sprendžiant dėl ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimo sudėties buvimo.

Nutarime teismas nurodo, kad K. G. parodymai, pateikti VDI patikrinimo metu bei teismo posėdžio metu, yra nenuoseklūs, o jei būtų nustatyta, kad liudytojos K. G. parodymuose, paaiškinimuose egzistuoja kokie nors neatitikimai ar nenuoseklumai (paaiškinimai surašyti VDI patikrinimo metu), tai jie galėjo atsirasti todėl, kad juos diktavo VDI pareigūnas, kuris nurodė, ką K. G. turi nurodyti rašytiniame paaiškinime, todėl neatitiko tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis).

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DĮK 95 straipsnis). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesutarė kitaip (DK 99 straipsnis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230–235). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, ir darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-397/2005, N575-858/2010).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymus jų vertinimo aspektu laiko, kad apylinkės teismo išvada, jog T. K. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, yra teisinga. Iš bylos medžiagos matyti, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. kad T. K. susitarė su K. G. dėl darbo, K. G. 2012 m. birželio 28 d. nuo 8 val. ryto dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame sveikatingumo centre, nešiodama dėžes, atliko darbines funkcijas, nesudarius rašytinės darbo sutarties, ir jai už tai buvo pažadėtas atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo nekartoja.

Apeliantė teigia, kad darbo sutartis su K. G. buvo sudaryta dar prieš VDI pareigūnų atliktą patikrinimą, t. y. kelios minutės po 8 val. ryto. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka. Pirminis rašytinis K. G. paaiškinimas patvirtina, kad 2012 m. birželio 28 d. 09.45 val. darbo sutarties ji dar nebuvo pasirašiusi (b. l. 6). Darbo inspekcijos pareigūnas I. D. teisme parodė, kad paprašė K. G. pateikti pažymėjimą, tačiau ji pažymėjimo neturėjo, įmonės vadovė T. K. taip pat negalėjo pateikti K. G. darbo sutarties (b. l. 41–42). Nors K. G. teisme parodymus pakeitė ir tvirtino, kad darbo sutartis buvo pasirašyta iš pat ryto, tačiau iš esmės negalėjo nurodyti jokios logiškos parodymų pakeitimo priežasties, todėl K. G. parodymų pakeitimas vertintinas kaip siekis padėti T. K. išvengti administracinės atsakomybės. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad darbuotojai yra suinteresuoti duoti palankius parodymus darbdaviui, todėl jų pirminių parodymų svarba yra didelė. Atsižvelgiant į tai, minėtas skundo argumentas atmestinas.

Apeliuojama į tai, kad nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, liudytojų parodymai neleidžia daryti išvados, kad VDI pareigūnų patikrinimo metu K. G. jau faktiškai vykdė darbo funkcijas. Liudytojas I. D. parodė, kad nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini) “ pamatė dirbančią K. G. (b. l. 41). Pažymėtina, kad liudytojas I. D. nėra susijęs nei su atsakomybėn traukiamu asmeniu, nei su kitais byloje esančiais liudytojais jokiais ryšiais, nėra suinteresuotas T. K. pakenkti, todėl netikėti I. D. nurodytomis įvykio aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Be to, pati K. G. pripažino, kad vykdė darbo funkcijas, t. y. nešė kartonines dėžes, kurias padavė viena iš darbuotojų (b. l. 6, 45–46). Skunde svarstoma, ar anksčiau minėti veiksmai gali būti laikomi darbo funkcijų atlikimu. Apygardos teismui tokių abejonių nekyla. K. G. pripažino, kad, nešdama kartonines dėžes, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės naudai, pakluso bendrovėje nustatytai darbo tvarkai. Tai akivaizdžiai įrodo, jog K. G. atliko darbo funkcijas.

Skunde nurodoma, kad apie K. G. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius buvo informuotas tinkamai ir laiku. Iš anksčiau paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Tai, kad T. K., nepažeisdama teisės aktų nustatytos tvarkos, pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie K. G. įdarbinimą, jos atsakomybės pagal ATPK 41³ str. 1 d. nepašalina, nes ji K. G. leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties teisės aktų nustatyta tvarka, nesilaikė darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, ir darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

T. K. skunde nurodo, kad I. D. parodymus teismas vertino kaip patikimus ir nuoseklius, tuo tarpu visus kitus byloje surinktus įrodymus laikė netinkamais ir, priimdamas nutarimą, jais nesirėmė. Apygardos teismas pažymi, kad parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, darbuotojai keičia dažnai, nes yra suinteresuoti išsaugoti darbo vietą ir panašiai, todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai bei pirminiai nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai teisingam bylos išnagrinėjimui bei tolesniam įrodymų vertinimui yra itin svarbūs. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti VDI inspektoriaus I. D. pateiktais rašytiniais ir žodiniais įrodymais, nenustatyta, todėl apylinkės teismas tuos įrodymus vertino kaip patikimus pagrįstai.

Skundo teiginiai, kad K. G. pirminiai paaiškinimai surašyti diktuojant VDI pareigūnui, kad VDI inspektorius K. G. darė psichologinį spaudimą, niekuo nepagrįsti. Kad VDI darbuotojas turėjo išankstinį suinteresuotumą nubausti T. K., byloje duomenų nėra. VDI inspektoriaus I. D. tyrimą atliko ne savo iniciatyva, bet pagal gautą skundą, iki patikrinimo apie nelegalų K. G. darbą sužinojo iš 2012-06-20 gauto skundo (b. l. 41).

Išanalizavus bylai pateiktus įrodymus, neginčijamai nustatyta, kad 2012 m. birželio 28 d., atliekant patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo sutartis su K. G. sudaryta dar nebuvo, nors K. G. realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad DK 99 straipsnio 3 dalis numato darbdavio pareigą užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su darbdaviu darbo sutartį, įteikus darbuotojui antrą sutarties egzempliorių ir išdavus darbuotojo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Apeliantė jai priskirtos pareigos neįvykdė, todėl K. G. darbas laikytinas nelegaliu. T. K. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., įrodyta, ji nubausta pagrįstai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuo teisminės šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo praktikos nenukrypo, byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus ištyrė išsamiai ir įvertino tinkamai. Apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą, T. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.