Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Halinos Zaikauskaitės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Tele-3“ skundą atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB ,,TV pro media“, R. Ž. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-11-17 laida buvo siekiama padėti A. T., atkreipiant visuomenės dėmesį į apleistus senyvus žmones. Todėl, nors ir buvo gautas A. T. sutikimas ją filmuoti, pareiškėjas ir UAB „TV pro media" neprivalėjo gauti jos sutikimo, nes informacijas paskelbimą pateisina viešas interesas. Laidoje rodyta informacija apie A. T. gyvenimo sąlygas buvo tiksli, teisinga ir neiškreipta.

Laidoje, kaip nešališkas ekspertas, pasirinktas advokatas V. B., kurio padėjėja parengė skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-02 nutarties. Tiesioginių sąsajų ir kliento pavedimų nebuvimas nagrinėjamu atveju nelemė išvados, jog minėtas advokatas galėjo būti pakalbintas kaip nepriklausomas ir nešališkas ekspertas. Visuomenei nebuvo pateikta informacija, jog advokato padėjėja, kurios vadovu būtent ir yra minėtas advokatas, teikia teisines paslaugas dėl su laida susijusio teisinio ginčo. Advokato padėjėjo ir jo vadovo santykiai nulemia advokato atsakomybę už padėjėją, todėl negalima teigti, jog advokatas galėjo būti nešališkas.

Tretysis suinteresuotas asmuo R. Ž. prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas tinkamo subjekto atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismas 2011-07-04 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, kuria uždrausta UAB „Tele-3" ir UAB „TV pro media" skelbti A. T. atvaizdą ir informaciją apie jos privatų gyvenimą bei sveikatos būklę. Pareiškėjas ignoravo teismo nutartį du kartus – 2010-11-03 ir 2011-11-17 laidose. R. Ž. manymu, 2010-11-17 laidos rengėjai sąmoningai siekė suklaidinti laidos žiūrovus, bandydami paaiškinti, kodėl nevykdė teismo nutarties. Laidoje kelis kartus buvo parodyti jos ir jos mamos asmens duomenys, siekiant, kad jos būtų dar labiau atpažįstamos, identifikuojamos ir siejamos su skleidžiama žeminančia informacija. Nurodė, kad tiek ji, tiek jos motina niekada nebuvo viešaisiais asmenimis, todėl žiniasklaidai nebuvo jokio pagrindo domėtis jų privačiu gyvenimu.

Mano, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžė, kad abejose ,,Akistatos" laidose (2010-11-03 ir 2010-11-17) A. T., buvo atpažįstama, bėgančia eilute buvo paskelbta jos pavardė, kelis kartus iš labai arti parodyta teismo nutartis su R. Ž. ir A. T., duomenimis, abi buvo vaizduojamos tik žeminančiame kontekste. Laidoje situaciją komentuojantis advokatas V. B. gindamas savo kontoros kliento interesus sąmoningai klaidino žiūrovą, pasakodamas, kad teismas galėtų uždrausti rodyti laidą tik vardan viešo intereso, pamiršdamas ar nutylėdamas, kad Konstitucija garantuoja teisę į privatų gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje gautas 2010-11-21 R. Ž. skundas (b. l. 39-40), kuriame nurodoma, kad 2010-11-17 laidoje „Akistata“ buvo pažeistas jos privatus gyvenimas ir nesilaikyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties, kuria laidos „Akistata“ rengėjams uždrausta skelbti jos mamos A. T. atvaizdą, informaciją apie jos privatų gyvenimą bei sveikatos būklę, t. y. viešai publikuoti filmuotą medžiagą, kurioje A. T. užfiksuota žeminančiame kontekste. Skunde nurodoma, kad laidoje pateikiami neteisingi faktai, nes laidoje neatskleista, kad artimiausi kaimynai, kurie rūpinasi mama, yra giminaičiai. Be pagrindo šaipomasi dėl vandentiekio nebuvimo, nes tokia situacija yra dažna. Laidoje nepriklausomu ekspertu dalyvavęs advokatas V. B. gynė kontoros interesus, nes jo padėjėja rengė skundą Vilniaus apygardos teismui dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties. Laidoje rodytas mamos vardas, pavardė, jos namai, anonsuose rodytas veidas ir balsas. Dėl žurnalistų elgesio mama turėjo išsikelti iš namų, kreiptis į gydytojus. Laidoje sumontuotas kaimynės sakinys neparodant, kad mama kaimynei skundėsi dėl žurnalistų spaudimo ir prarastos ramybės. Skunde prašoma pripažinti, kad buvo pažeisti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8, 14, 16, 36 straipsniai, o TV3 televizija priskirta profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2011-06-03 sprendimu Nr. 66 pripažino, kad, 2010-11-17 TV3 laidoje „Akistata“ pateikiant informaciją apie A. T., buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8, 14, 16 ir 36 straipsniai ir pareiškėjas įpareigotas apie priimtą sprendimą paskelbti artimiausioje laidoje „Akistata“.

Pareiškėjas nurodo, kad jis transliavo UAB „TV pro media“ pagal Televizijos laidos sukūrimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sukurtą laidą ir turi būti laikomas viešosios informacijos skleidėju, o ne rengėju.

Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalis nurodo, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra kolegiali viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 2 punktą ši institucija įpareigota nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę, t. y. Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 3 dalies 2 punkte tiesiogiai nėra nurodyta, kad komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos skleidėjai.

Viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo sąvokos pateikiamos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 ir 76 punktuose. Rengėju laikomas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją. Skleidėjas – tai visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantys viešąją informaciją visuomenei ir atsakantys už tos informacijos teisėtumą.

Teismo vertinimu, pagal atliktą funkciją paskelbiant laidą „Akistata“ UAB „Tele-3“ laikytina viešosios informacijos rengėju. Televizija yra visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas. UAB „Tele-3“ sudaryta Televizijos laidos sukūrimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad pareiškėjas bendradarbiauja su laidą kuriančiu asmeniu laidos kūrimo, transliavimo ir reklamavimo srityje (1.1 punktas). Sutarties 1.3 punktu šalys susitaria teikti viena kitai reikalingą pagalbą, atsižvelgti į viena kitos rekomendacijas bei pageidavimus, susijusius su laidos kūrimu. Sutarties 2.1 punkte įtvirtintas bendradarbiavimo principas, kuris numato UAB „TV pro media“ pareigą laidą kurti kartu su pareiškėju, visus kūrybinius sprendimus, susijusius su laidos gamyba priimti bendru sutarimu kartu su TV3; 3.1.1 punkto XVIII papunktyje numatyta UAB „TV pro media“pareiga iš anksto prieš protingą terminą su TV3 derinti numatomas laidos temas; 3.2.2 punkto VI papunktyje numatyta TV3 teisė atsisakyti transliuoti laidą ir nemokėti atlygio, jei laida sukuriama nesilaikant sutartyje numatytų reikalavimų, tame tarpe bendradarbiavimo principo. Šios sutarties nuostatos rodo, jog pareiškėjas yra vienas iš laidos rengėjų, o ne tik laidos transliuotojas. Todėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija turėjo teisinį pagrindą nagrinėti prieš pareiškėją pateiktą skundą.

Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas yra taikomas ir rengėjams, ir skleidėjams. Visuomenės informavimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nauja redakcija buvo priimta 2005-04-15 įvykusiame žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkime ir paskelbta remiantis 2005-06-10 Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus sprendimu Nr. SPR-11. Šiame kodekse nėra pateikta skleidėjo sąvoka. Tuo metu galiojusios redakcijos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje buvo pateiktos tik viešosios informacijos platintojo ir rengėjo sąvokos. Platintojo sąvoka iš esmės atitiko šiuo metu įtvirtintą skleidėjo sąvoką. Skleidėjo nurodymas Visuomenės informavimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje yra pakankama sąlyga jam taikyti atsakomybę remiantis Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu.

Sprendžiant dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teisės nagrinėti skundus dėl viešosios informacijos skleidėjų veiksmų atitikimo Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksui, pažymėtina Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 8 dalis, sakanti, kad viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimais, gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Iš Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kompetencijos nematyti, kad ši institucija būtų įgaliota nagrinėti skleidėjų veiksmus kitose srityse. Todėl skundo teisės suteikimas rodo, jog Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 3 dalies 2 punkte įstatymų leidėjas padarė teisinio reguliavimo spragą.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimas yra paremtas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8, 14, 16 ir 36 straipsnių pažeidimais. Kodekso 8 straipsnis numato, kad informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais, 14 straipsnis numato, kad žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi tiesioginiam citavimui naudoti garso ir vaizdo įrašymo priemonių, jeigu to nenori informaciją teikiantis privatus asmuo, 16 straipsnis numato, kad pateikdamas informaciją žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo informaciją, kurios paskelbimą iš tikrųjų pateisina visuomenės (viešasis) interesas, atskirti nuo informacijos, kuri tik tenkina smalsumą, 36 straipsnis numato, kad žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas be žmogaus sutikimo negali skelbti žinių apie privatų to žmogaus gyvenimą, nebent tos žinios yra susijusios su viešuoju asmeniu ir svarbios visuomenei arba yra fiksuojama nusikalstama veika.

Laidoje advokatas V. B. dalyvauja nepriklausomo teisės eksperto teisėmis, teisiniu ir moraliniu požiūriu vertina aplinkybes, susijusias su laidoje rodomu siužetu apie A. T. padėtį bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi. Lietuvos advokatūros tinklapyje pateikiama informacija rodo, kad V. B. yra E. L. advokato padėjėjo praktikos vadovas. Advokato padėjėja E. L. Vilniaus apygardos teismui yra padavusi atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-02 nutarties, kuria buvo uždrausta demonstruoti laidą „Akistata“ (b. l. 50-54). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis rodoma ir komentuojama laidoje.

Pareiškėjas nurodo, kad advokatas V. B. neturėjo susitarimo su UAB „TV pro media“, o jo padėjėja veikusi savarankiškai. Tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. UAB „TV pro media“ 2011-05-12 raštu Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai pripažino faktą, kad laidoje nepriklausomu ekspertu dalyvavęs advokatas V. B. ir/ar jo padėjėja E. L. turėjo teisinį pavedimą parengti skundą Vilniaus apygardos teismui dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo, nes E. L. surašė skundą Vilniaus apygardos teismui (b. l. 49). Pareiškėjas, nors yra Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos, kurioje buvo priimta apskųsta nutartis, dalyvis, atstovavimo sutarties teismui nepateikė, todėl vadovaujamasi byloje esančiais duomenimis. Atstovavimo sutarties subjektai – ar sutartį pasirašė tik padėjėja ar padėjėja kartu su advokatu, reikšmės šiame ginče neturi. Advokato padėjėja dirba advokato V. B. kontoroje, todėl advokatas yra su padėjėja susijęs asmuo nepriklausomai nuo kitų aplinkybių. Ant atskirojo skundo uždėtas advokato V. B. kontoros antspaudas bei advokato padėjėjo priskyrimas advokatui rodo, jog pasisakydamas laidoje advokatas atstovavo savo kontoros interesams, kurie pasireiškia piniginio atlygio gavimu už suteiktas teisines paslaugas ir profesinės reputacijos, priklausomos nuo laimėtų bylų, užsitikrinimu. Kviečiant ekspertu advokatą, kurio kontora pateikė skundą dėl laidos kūrėjams aktualios teismo nutarties, buvo siekiama ne objektyvių žinių pateikimo visuomenei, bet visuomenės nuomonės formavimo iki atskirojo skundo nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme. Priimdama sprendimą Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija vadovavosi UAB „TV pro media“ 2011-05-12 raštu bei advokato padėjėjos pasirašytu skundu. Šie duomenys yra pakankami sprendimui priimti, todėl pareiškėjo motyvas dėl duomenų nepakankamumo nepagrįstas.

Šios aplinkybės rodo, jog advokato V. B. dalyvavimas laidoje kaip nepriklausomo eksperto klaidino žiūrovus ir pagrįstai buvo pripažintas neetišku informacijos skelbimu, pažeidžiančiu Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8 straipsnį.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendime nurodyta, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 14 ir 36 straipsnio pažeidimas pasireiškia tuo, kad neįvykdyta teismo nutartis, kuria uždrausta skelbti A. T. atvaizdą ir informaciją apie jos privatų gyvenimą. Pareiškėjas ginčija tokias išvadas, nurodydamas, kad A. T. davė sutikimą dėl informacijos pateikimo, pati žurnalistams pasakojo apie gyvenimo sąklygas, suprato, jog yra filmuojama.

2010-11-17 „Akistatos“ laida buvo rodoma tada, kai teisme buvo gautas ieškovių R. Ž. ir A. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir pareiškėjui bei UAB „TV pro media“ buvo žinoma ieškovių pozicija dėl informacijos skleidimo. Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-02 nutartyje nurodytų aplinkybių matyti, kad teismui pateiktame skunde ieškovės nurodė, jog 2010-11-03 laidos metu bus paviešintas ieškovės A. T. atvaizdas, ruošiamasi publikuoti, jog ieškovė A. T. yra neprižiūrima, jos nosį, kojas bei rankas sukandžiojo žiurkės, o taip pat pasakojama ir apie tai, kad kiti šeimos nariai ieškovės tinkamai neprižiūri. Ieškovės A. T. ir R. Ž. nesutinka, jog apie jas ir apie jų šeimos narių privatų gyvenimą butų renkama ir viešai publikuojama informacija. Tai rodo, kad laidos pasirodymo eteryje metu tiek pareiškėjas, tiek UAB „TV pro media“ žinojo, kad A. T. neduoda sutikimo, jog apie jos gyvenimą būtų rodoma viešai. Tokios asmens valios nepaisymas teisingai kvalifikuotas kaip Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 14 ir 36 straipsnio pažeidimas. 2010-11-17 laida buvo transliuojama kaip laidos tęsinys, joje rodytas asmuo, jo aplinka, iš papildomai paskleistos informacijos buvo žinoma, apie ką rodomas reportažas, todėl A. T. veido uždengimas neturi įtakos analizuojant pažeidimo buvimo faktą. Laidoje A. T. buvo parodyta akivaizdžiai žeminančiame kontekste. A. T. yra garbingo amžiaus ir silpnos sveikatos moteris, todėl jos sutikimo informuoti apie privatų gyvenimą gavimas galėtų turėti teisinę reikšmę tik tada, kai ji suprastų kokio pobūdžio informacija bus teikiama ir kokios aplinkybės laidoje akcentuojamos. Bylos atveju toks sutikimas apimtų A. T. žinojimą, kad laidoje bus kalbama apie tai, kad artimieji ją netinkamai prižiūri, pateikiami hiperbolizuoti vaizdai apie jos gyvenimą. Tačiau duomenų, kad A. T. suprato tokias aplinkybes nepateikta.

Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 16 straipsnio reikalavimų pažeidimas grindžiamas viešojo intereso gauti informaciją apie privatų A. T. gyvenimą nebuvimu.

Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnis numato, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti tik jei tas žmogus sutinka. Informacija apie ne viešo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Informacija apie A. T. gyvenimą neatitinka nei vienos iš šių kategorijų. Pareiškėjo nurodomi argumentai, kad laida buvo siekiama padėti A. T., atkreipti dėmesį į vaikų pareigą išlaikyti, prižiūrėti tėvus nesudaro teisinio pagrindo laikyti, kad informacija galėjo būti paskelbta Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pagrindu. Aplinkybė dėl informacijos paskleidimu padarytos žalos ar naudos reikalauja gilesnės analizės. R. Ž. atsiliepime nurodyta, kad dėl laida sukelto skandalo A. T. turėjo išsikelti iš gyvenamosios vietos, pablogėjo jos sveikata. Laida buvo paremta tik vienos kaimynės nuomone bei Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamo atskirojo skundo nagrinėjimo rezultatais suinteresuoto advokato pasisakymais. Todėl pareiškėjų teiginys apie naudos A. T. siekimą ir objektyvių faktų parodymą negali būti laikomas pagrįstu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pareiškėjo skundą laiko nepagrįstu ir jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.