Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-08-28 · Civilinė byla Nr. 2-837-446/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-28
Bylos Nr.
2-837-446/2015
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00649-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
S. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. B., Z. B.
Advokatai
Petras Simėnas
Kategorijos
  • 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-837-446/2015Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00649-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 128.1.; 128.2.; 116.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 28 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. B.,pareiškėjo atstovui advokatui Petrui Simėnui,suinteresuotajam asmeniui S. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. B., Z. B., S. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jis iš karto po savo tėvo V. B., mirusio 2002 m. kovo 26 d., mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti tėvo turtą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jo mama A. B. mirė 1993 metais, 1994 metais jis su šeima atsikraustė gyventi pas tėvą į (duomenys neskelbtini). Gyveno kartu su tėvu tėvų namuose, dirbo tėvui priklausančią žemę, naudojosi visų tėvų turtu. Pasiligojęs tėvas apsigyveno pas savo dukterį Z. B. Kelmės mieste, tačiau jis ir toliau gyveno tėvo namuose, ten liko gyventi ir po tėvo mirties, augino gyvulius, dirbo tėvui priklausiusią žemę, kurią 2012 metais išnuomojo ūkininkui V. A. ir išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Tėvui priklausančioje sodyboje gyventi tapo nepatogu dėl to, kad sodyba buvo atokioje vietoje, toli nuo gero kelio. Dėl prasto susisiekimo, nepravažiuojamų kelių žiemos sezono metu, blogos namo būklės jis buvo priverstas išsikraustyti iš tėvui priklausančios sodybos. Po tėvo mirties jis vienas valdė visą tėvui priklausantį turtą, nei vienas iš V. B. vaikų pretenzijų jam dėl tėvo turto nereiškė, į notarą dėl turto paveldėjimo nesikreipė.

Atsiliepimas

Suinteresuotasis asmuo S. B. paaiškino, kad jo brolis A. B. į tėvų namus atsikraustė po motinos A. B. mirties, gyveno kartu su tėvu, jam mirus liko gyventi tėvo namuose, dirbo tėvui priklausančią žemę, kurią vėliau išnuomojo ūkininkui. Visiems V. B. vaikams buvo žinoma tėvo valia po mirties sodybą ir žemę palikti sūnui A. B., todėl nei jis, nei jo seserys dėl tėvo palikimo paveldėjimo nesikreipė, neprieštarauja, kad A. B. savo vardu įteisintų tėvo palikimą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės nepareiškė, iš atsiliepimo (45-46 b. l.) matyti, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.

Suinteresuotieji asmenys A. B. ir Z. B. nuomonės teisme nepareiškė, pateikė raštiškus prašymus bylą nagrinėti joms nedalyvaujant (59, 60 b. l.), iš kurių turinio matyti, kad sutinka su brolio A. B. pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš mirties liudijimo (4 b. l.) matyti, kad V. B. mirė 2002 m. kovo 26 d. Iš Gyventojų registro pažymos (6 b. l.) matyti, kad V. B. 2000 m. deklaravo gyvenamąją vietą Kelmės mieste, B. Laucevičiaus g. 6-2 ir ten gyveno iki mirties. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (12-13 b. l.) matyti, kad V. B. asmeninės nuosavybės teisėmis valdė 5,07 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos notarų rūmų informacijos (8 b. l.), Testamentų registro išrašo (10 b. l.) matyti, kad palikėjo V. B. palikimo atsiradimo vietos notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, jo testamentų, palikimo priėmimo faktų nėra įregistruotų. Iš mirties liudijimo (5 b. l.) matyti, kad V. B. sutuoktinė jo mirties dieną buvo mirusi. Iš Gyventojų registro tarnybos pažymos (7 b. l.), gimimo ir santuokos liudijimų (14, 15, 17, 18, 20, 22 b. l.) matyti, kad V. B. turėjo keturis vaikus – pareiškėją A. B. ir suinteresuotaisiais asmenimis byloje nurodytus S. B., Z. B. ir A. B..

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.11 straipsnio 1 dalies nuostatas – palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad po V. B. mirties iki šiol įstatyminiai įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka paveldėti tėvo turto nesikreipė. Iš pareiškėjo, suinteresuotojo asmens S. B. paaiškinimų matyti, kad A. B., mirusio V. B. sūnus, pradėjęs valdyti tėvui priklausantį turtą jam esant gyvam, faktiškai valdo tėvo turtą – žemės sklypą – iki šiol, tačiau valdymas nėra įstatymo nustatyta tvarka įteisintas, kiti įpėdiniai nėra išreiškę valios paveldėti palikėjo V. B. palikimą. Pareiškėjas A. B. – V. B. sūnus, pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, duomenų, kad jis būtų atsisakęs palikimo, nėra. Iš pareiškėjo, suinteresuotojo asmens paaiškinimų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusio tėvo palikimą, po jos mirties iki šiol faktiškai valdo paveldimą turtą – žemės sklypą. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po V. B. mirties jo palikimą priėmė sūnus A. B..

Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl nustatant juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo detalizuoti turtą nereikalinga.

Kadangi pareiškėjas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (28-29 b. l.), todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš jo nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 14 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš karto po savo tėvo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2002 m. kovo 26 d., mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė