Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-695-794/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-16
Bylos Nr.: e2A-695-794/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36179-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: UAB „Kubinis metras“

Kategorijos

2.1.5.1.2.3Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo
2.6.2.1Netesybos
3.3.1.3Apeliacinis skundas ir jo padavimo tvarka
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-695-794/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36179-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.2.1;;3.3.1.3; 2.6.8.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Menesa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4202-294/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Menesa“ ieškinį atsakovei UAB „Kubinis metras“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Menesa“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 3 718,33 Eur delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. kovo 8 d. buvo sudaryta Projektavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau — Sutartis), kurios pagrindu atsakovė, kaip vykdytoja, įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 10 d. parengti projekto specifikacijoje aprašytą projektą: parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą (toliau – Projektas) ir gauti Vilniaus miesto savivaldybės leidimą rekonstruoti šį pastatą, o ieškovė, kaip užsakovė, įsipareigojo atsiskaityti už atsakovės suteiktas paslaugas bei atliktus darbus. Pagal Sutarties 2.1. punktą projekto darbų kaina sudaro 6 611,57 Eur sumą (suma nurodoma be PVM). Atsakovė iki Sutartyje nurodyto termino (2018 m. gruodžio 10 d.) neparengė sutartyje aptarto projekto, todėl šalys tarpusavio sutarimu sudarė sutarties papildymą, kuriuo nusprendė pratęsti minėtą darbų atlikimo pagal sutartį terminą iki 2019 m. kovo 10 d. Tačiau ir pagal sutarties papildymo pagrindu pratęstą terminą atsakovė neatliko Sutartyje aptartų darbų. Sutarties 6.3. punkte numatyta, kad vykdytojas vėluodamas atlikti darbus Sutartyje numatytais terminais, moka užsakovui 0,4 procentų dydžio delspinigius nuo Projekto kainos. Remiantis sutarties 6.3. punktu, buvo paskaičiavo atsakovei 4 760,33 Eur delspinigius. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nebuvo sumokėjusi atsakovei dalies sumos pagal sutartį, t. y. 1 042,00 Eur, atitinkamai ši suma buvo išskaičiuota iš minėtų delspinigių sumos ir likusi nesumokėta delspinigių suma sudaro 3 718,33 Eur (4 760,33 Eur (delspinigių suma) – 1 042,00 Eur (užskaityta suma) = 3 718,33 Eur).

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Kubinis metras“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neatskleidžia reikšmingų aplinkybių dėl projekto negalėjimo parengti laiku. Atsakovė pagal ieškovo projektinę užduotį parengtus projektinius pasiūlymus pateikė svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui, tačiau buvo gautas atsakymas, kad nėra tinkamai sutvarkyti žemės sklypo kadastriniai duomenys. Šių duomenų patikslinimą buvo pavesta atlikti kitai įmonei, su kuria sutartį sudarė tiesiogiai ieškovė. Kadastrinių duomenų patikslinimas VĮ Registrų centre įregistruotas tik 2019 m. vasario 4 d. Vadinasi projekto rengimo vėlavimas iki šios datos buvo ne dėl atsakovės kaltės. Pakeitus sąlygas atsakovė keitė parengtą ir ieškovei perduodą projektą. Be to, ieškovė niekuomet nereiškė jokių pastabų dėl jai perduoto projekto. Ieškovė, pateikdama ieškinį, elgiasi nesąžiningai, neatsiskaitydama už atliktus darbus ir vienašališkai padarydama delspinigių įskaitymą. Atsakovė prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovės manymu, delspinigius ieškovė turėjo teisę skaičiuoti ne vėliau kaip nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d., t. y. už 154 dienas. Ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, nes statybą leidžiančio dokumento gavimas užtruko dėl ieškovės prašymų, siekiant ekonomiškai naudingesnio ir pigesnio projekto. Prašo delspinigių dydį mažinti iki 0,02 procentų, t. y. 203,64 Eur sumos, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovė skolinga atsakovei – mano, kad yra pagrindas ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovės UAB „Menesa“ ieškinį dėl netesybų priteisimo, pareikštą atsakovei UAB „Kubinis metras“ atmetė ir priteisė iš ieškovės valstybei 10 Eur pašto išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė delspinigius skaičiuoja nuo 2019 m. kovo 11 d. (kadangi sutarties papildymu projektas turėjo būti parengtas iki 2019 m. kovo 10 d.) iki 2019 m. lapkričio 7 d., kai ieškovė išrašė atsakovei delspinigių sąskaitą. Iš esmės reikalavimo teisė į delspinigius ieškovei atsirado 2019 m. kovo 11 d., kaip nurodoma ieškinyje, tačiau pareiga dėl kreipimosi (data nuo kurios skaičiuotina ieškinio senatis) – nuo antrojo (patikslinto) projekto perdavimo ieškovei dienos, o ne nuo ieškovės delspinigių sąskaitos išrašymo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. Kadangi ieškovė į teismą kreipėsi 2019 m. gruodžio 2 d., teismas laikė, kad įstatyme įtvirtinto 6 mėnesių termino reikalavimui dėl netesybų pareikšti ieškovė nepraleido.

5. Teismas taip pat nustatė, kad šalių pasirašyta projektavimo sutartimi tiek ieškovė, tiek atsakovė už savo sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą atsako vienoda 0,4 procentų dydžio delspinigių suma, t. y. ieškovei vėluojant atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus numatytas 0,4 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną skaičiavimas, o atsakovei numatyta pareiga mokėti 0,4 procentų dydžio delspinigius nuo projekto kainos. Kadangi ši sutartis dėl projektavimo darbų laikytina esmine sutartimi, norint ieškovei tęsti kitus (pavyzdžiui, statybos, rangos ir kt.) darbus, teismas laikė, kad didesnių netesybų įtvirtinimas projektavimo darbų rengimo sutartyse laikoma įprasta verslo praktika, sietina su padidintais nuostoliais dėl tolesnių darbų vėlavimo ir negalėjimo jų pradėti. Dėl šios priežasties teismas atmetė atsakovės atsikirtimus ir reikalavimą dėl sutartimi įtvirtintų netesybų dydžio mažinimo.

6. Kadangi nuo sutarties sudarymo pradžios atsakovė aktyviai vykdė savo pareigą parengti Projektą ir jį pateikti Vilniaus miesto savivaldybei, siekiant gauti leidimą rekonstruoti pastatą, teismas darė išvadą, kad sutartyje numatytas darbų dalykas – projekto specifikacijoje aprašytas projektas nebuvo nustatytu terminu parengtas ir pateiktas tvirtinimui ne tiek dėl atsakovės, kiek ir dėl ieškovės kaltės, neturint kitų tinkamų dokumentų ir leidimų. Sutarties 4.1.3 punkte buvo numatyta ieškovės pareiga teikti vykdytojui dokumentus ir leidimus, susijusius su rengiamu projektu. Šiuo atveju įvertinant šalių pareigas argumentai, kad dėl atsakovės kaltės projektas nebuvo tinkamai laiku parengtas ir gautas reikalingas leidimas, teismas vertino kritiškai. Teismas, įvertinęs ieškovės veiksmus, trečiųjų asmenų – valstybės institucijų reikalavimus, darė išvadą, kad toks elgesys tiesiogiai lėmė ieškovės sutartinės prievolės pažeidimą, todėl sprendė, kad atsakovė visiškai atleistina nuo atsakomybės už sutartyje numatytų prievolių neįvykdymą nustatytu terminu. Atleidus atsakovę nuo sutartinės atsakomybės, teismas vertino, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl netesybų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „Menesa“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4202-294/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliantės teigimu, Sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad atsakovė įsipareigojo atlikti du darbus – parengti Projektą ir gauti Vilniaus miesto savivaldybės leidimą, tačiau teismas sprendime akcentuoja tik vieną Sutartimi susitartą darbą – projekto parengimą, o apie Vilniaus miesto savivaldybės leidimo gavimą teismo sprendime nėra kalbama.

7.2. Apeliantės vertinimu, teismas neatkreipė dėmesio į ieškovės kartu su 2020 m. rugpjūčio 21 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, kurie aiškiai rodo tai, kad ieškovė bendradarbiavo su atsakove, visos Sutarties vykdymo metu aktyviai teikė atsakovei užklausas apie tai, kokie darbai yra atlikti, kada planuoja atsakovė užbaigti Sutartimi susitartus darbus, užklausose taip pat yra nurodyta, jog atsakovė jau yra praleidusi papildomu susitarimu susitartą terminą. Paaiškėjus, jog yra būtina atlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų keitimą, būtent ir buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo šalys susitarė naują darbų užbaigimo terminą, t. y. sudarant papildomą susitarimą, atsakovė jau žinojo, jog reikalinga atlikti papildomus darbus ir būtent ji nurodė, kad darbai bus baigti iki 2019 m. kovo 10 d. Taip pat atsakovė pasiūlė ieškovei sudaryti sutartį su atsakovės siūlomais matininkais, kas ir buvo padaryta – ieškovė sudarė sutartį su UAB „Geoforta“, kuri ir atliko darbus.

7.3. Apeliantės teigimu, atsakovė pati Sutartimi prisiėmė pareigą gauti Vilniaus miesto savivaldybės leidimą ir būtent tam, kad gauti tokį leidimą atsakovė pati turėjo surinkti institucijų sutikimus. Nei viename atsakovės ieškovei siųstame užklausime nėra užsiminta, kad būtent ieškovė privalo gauti tam tikrus leidimus ar sutikimus. Pagal Sutarties 4.2.4. punktą atsakovė turėjo informuoti ieškovę apie reikalingų dokumentų pateikimą, jeigu tokie buvo reikalingi, tačiau ieškovė visos Sutarties vykdymo laikotarpiu jokių prašymų dėl leidimų ir sutikimų pateikimo iš atsakovės negavo. Visų sutikimų ir leidimų gavimą organizavo pati atsakovė, o ne ieškovė, kaip, kad konstatavo pirmosios instancijos teismas. Sutartimi kaip tik yra susitarta, kad būtent atsakovė įsipareigoja gauti leidimą, Sutartyje nėra numatyta tai, kad šiam leidimui gauti reikiamus sutikimus privalo pateikti ieškovė. Teismas nesiaiškino faktinių aplinkybių, susijusių su sutikimų/leidimų gavimu, t. y. nebuvo tinkamai ištirtos faktinės aplinkybės, nebuvo aiškintasi kokias pareigas pagal Sutartį įvykdė ieškovė bei kokių įsipareigojimų ieškovė neįvykdė ir teismas nedetalizavo, kokiais veiksmais pasireiškė ieškovės neveikimas.

7.4. Atsakovė Sutartimi ir papildomu susitarimu susitartų terminų laikėsi, kadangi 2019 m. kovo 1 d. pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šis prašymas 2019 m. kovo 6 d. buvo atmestas, kadangi nebuvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) pritarimas įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Nors atsakovė nurodė, kad ne dėl jos kaltės nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, o būtent dėl NŽT, tačiau apeliantės vertinimu, būtent atsakovė Sutartimi įsipareigojo gauti leidimą, atitinkamai turėjo pasirūpinti ir tokiam leidimo išdavimui reikalingais dokumentais/leidimais, todėl NŽT sutikimai nebuvo gauti dėl atsakovės pasyvumo, t. y. atsakovė per vėlai pradėjo derinti su NŽT sutikimų išdavimą ir atitinkamai dėl to terminai buvo praleisti.

7.5. Apeliantė pažymi, kad ji dėl atsakovės vėlavimo patyrė nuostolius – laiku nebuvo pradėti rekonstrukcijos darbai, ieškovės rastas nuomininkas atsisakė nuomotis patalpas, kadangi patalpų rekonstrukcija neįvyko pagal planą. Ieškovė nurodo, kad šalys turi veikti griežtai pagal sudarytos sutarties reikalavimus, o, jeigu šių reikalavimų nesilaikoma, šalis, nesilaikanti sutarties reikalavimų, privalo prisiimti visą su tuo susijusią riziką ir pasekmes. Taigi, būtent atsakovė neįvykdė Sutarties ir pažeidė joje nustatytą pareigą laiku parengti Projektą bei gauti leidimą rekonstruoti pastatą, kas ir sąlygojo delspinigių atsiradimą. Atsakovė žinojo, kad praleidus Sutartyse numatytus terminus, ieškovė turi teisę pradėti skaičiuoti delspinigius.

7.6. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu, selektyviai vertino tik tam tikrus bylos medžiagoje esančius įrodymus, t. y. vien tik atsakovės pateiktas vienašališkas ir subjektyvias prielaidas ir teiginius bei apskritai netinkamai konstatavo faktines ginčo aplinkybes. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į jos pateiktus argumentus bei bylos medžiagoje esančius rašytinius įrodymus (elektroninius laiškus), kurie patvirtina tai, kad ieškovė su atsakove visos Sutarties vykdymo metu bendradarbiavo, būtent atsakovė rengė prašymus įvairiems sutikimams/leidimams gauti, o ne ieškovė. Teismas pažeidė įrodymų įvertinimo visapusiškumo principą, o tai sudarė sąlygas priimti nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kubinis metras“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. priimtą sprendimą. Teismui sprendžiant, kad yra pagrindas panaikinti Sprendimą ir priimti naują sprendimą, prašo atsižvelgti į Sutarties 6.4. punktą ir taikytinas netesybas apskaičiuoti Sutartyje nustatyta tvarka; taikyti prašomiems priteisti delspinigiams senatį. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atsakovės teigimu, teismas tinkamai įvertino šalių teises ir pareigas skundžiamame sprendime ir pagrįstai priėjo išvados, kad būtent apeliantė buvo atsakinga už leidimų ir sutikimų gavimą. Vien aplinkybė, kad atsakovė atliko daugiau darbų nei jai buvo nustatyta Sutartimi, nesudaro pagrindo teigti, kad būtent atsakovė ir buvo atsakinga už šių leidimų ir sutikimų gavimą.

8.2. Terminas pratęstas buvo ne dėl atsakovės kaltės ar neveikimo, o šalių susitarimu dėl to, kad pradėjus rengti Projektą paaiškėjo, jog reikia taisyti žemės sklypo, kuriame yra rekonstruojama parduotuvė, kadastro duomenis. Atsakovei pagal apeliantės pateiktą projektinę užduotį parengus projektinius pasiūlymus ir pateikus juos svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui (toliau – Departamentas), 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo gautas Departamento pranešimas, kuriame nurodyta, kad nėra tinkamai sutvarkyti žemės sklypo, kuriame yra rekonstruojama parduotuvė, kadastriniai duomenys, kadangi nėra nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas, o tolimesnis projektinių pasiūlymų svarstymas bus svarstomas tik po kai bus nustatytas tinkamas žemės sklypo naudojimo būdas. Paaiškėjus šiai aplinkybei, norint toliau tęsti projektavimo ir statybos leidimo gavimo darbus, buvo būtina sutvarkyti žemės sklypo, kuriame yra parduotuvė, kurios rekonstravimo projektą rengė atsakovė, kadastrinius duomenis. Taigi, laikotarpiu kol buvo tvarkomi žemės sklypo kadastriniai duomenys, atsakovė negalėjo suderinti projektinių pasiūlymų su Departamentu, todėl visas projekto derinimas su institucijomis šiam laikotarpiui buvo sustojęs. Pažymėjo, kad žemės sklypo kadastrinių duomenų sutvarkymas neįėjo į atsakovės prisiimtų įsipareigojimų apimtį ir šiuos trūkumus turėjo sutvarkyti pati apeliantė.

8.3. Žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą atlikti buvo pavesta UAB „Geoforta“. Sutartį dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimo apeliantė sudarė tiesiogiai su UAB „Geforta“. Atsakovė, apeliantės pavedimu, duomenis UAB „Geoforta“ reikalingus žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimui atlikti pateikė 2018 m. rugsėjo 14 d. Tuo tarpu žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2019 m. vasario 4 d. Taigi, projektavimo darbų vykdymas ir statybą leidžiančio dokumentų išdavimo procesas negalėjo būti tęsiamas nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. vasario 4 d. ne dėl atsakovės kaltės, o dėl to, kad pačios apeliantės pateikti dokumentai, kurių pagrindu turėjo būti atliekami projektavimo darbai ir gaunamas statybas leidžiantis dokumentas, buvo netinkami.

Šalies argumentai

8.4. Apeliantė nutyli, kad nurodant tokį Sutarties įvykdymo terminą – iki 2019 m. kovo 10 d., atsakovė el. laiške, kuriuo vadovaujasi apeliantė – 2018 m. spalio 22 d., nurodė, kad žemės sklypo kadastrinių duomenų sutvarkymas turėtų užtrukti apie 2 mėnesius ir vadovaujantis tokia prielaida ir buvo pasiūlytas toks terminas. Tačiau šių darbų įvykdymas užtruko ženkliai ilgiau - 5,5 mėnesius. Už kadastrinių duomenų sutvarkymą buvo atsakinga apeliantė, todėl jai ilgiau užtrukus vykdyti darbus, atsakovė negali būti laikoma pažeidusia Sutarties termino. Apeliantei buvo paaiškinta kaip apskaičiuotas preliminarus terminas, todėl ji suprato, kad ilgiau užtrukus jos vykdomiems darbams, nusitęs ir galutinis Projekto parengimo terminas. Atsakovė negalėjo vykdyti Projekto derinimo darbų kol nebuvo sutvarkyti žemės sklypo kadastriniai duomenys – tai aiškiai nurodyta 2018 m. rugpjūčio 24 d. Departamento pranešime. Atsakovės vertinimu, atitinkamam laikotarpiui turėjo būti pratęstas terminas atsakovei įvykdyti Sutartimi prisiimtas pareigas. Šalys bendravo dalykiškai, kartu sprendė visus nesklandumus, o didžioji dalis bendravimo ir derinimo klausimų buvo sprendžiama neformaliai (telefoninio ryšio priemonėmis), o toks bendravimas ir derinimas šalis tenkino ir buvo abiem priimtinas. Atsakovė neinicijavo jokių Sutarties pakeitimų dėl papildomo termino nustatymo tikėdamasi, kad šalys ir toliau elgsis sąžiningai viena kitos atžvilgiu.

8.5. Atsakovės vertinimu, apeliantės pareikšti reikalavimai sumokėti delspinigius po to kai atsakovė atliko visus darbus, neatlygintinai perdavė neturtines teises pagal parengtą Projektą, nors iki to laiko nebuvo išreikšta jokių pretenzijų, nebuvo nurodyta apie „tariamus nuomininkus“, parodo apeliantės nesąžiningumą ir siekį atsakovės sąskaitą sutaupyti Projekto įgyvendinimo išlaidas. Pažymėjo kad jokie darbai pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą nebuvo pradėti dar 2020 m. lapkričio mėnesį, todėl apeliantė nepatyrė jokių nuostolių ar žalos dėl to, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas 2019 m. rugsėjo mėnesį.

8.6. Atsakovė vykdė papildomus darbus ir už juos neprašė nei papildomai sumokėti, nei pratęsti Sutarties įvykdymo termino. Atsakovė galėjo šių užduočių nevykdyti, nes jos parengtas Projektas visiškai atitiko apeliantės pateiktą projektinę užduotį. Nepaisant to, atsakovė, siekdama bendradarbiauti ir maksimaliai patenkinti apeliantės interesus, šias užduotis vykdė. Šių užduočių atlikimas pareikalavo tiek papildomo laiko, tiek finansinių išteklių, tačiau apeliantė visiškai neatsižvelgia į šias aplinkybes reikšdama reikalavimus.

8.7. Atsakovė negali būti laikoma kalta dėl to, kad NŽT nedavė sutikimo įrengti automobilių stovėjimo aikštelės Departamento nurodytoje vietoje ir dėl to teko kreiptis į Departamentą dėl naujų sąlygų išdavimo. Vien aplinkybė, kad Sutartyje yra nustatytos netesybos už termino praleidimą, nesudaro pagrindo jas taikyti tik dėl to, kad Sutartyje nustatyti rezultatai nebuvo pasiekti Sutartyje nustatytu terminu. Pažymėjo, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimas užsitęsė dėl to, kad Departamento išduotoms sąlygoms, pagal kurias atsakovė parengė Projektą, nepritarė NŽT. Atsakovė rengdama projektą neturėjo galimybės prieštarauti Departamento išduotoms sąlygoms ir Projektą turėjo rengti jomis vadovaudamasi. Be to, atsakovė negalėjo numatyti, kad viena iš institucijų, pagal kurios išduotas sąlygas turi būti rengiamas projektas, gali išduoti sąlygas, kurios prieštaraus teisės aktams ir kurioms nepritars kita institucija (NŽT). Todėl akivaizdu, kad nustatytais terminais statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas ne dėl atsakovės kaltės.

8.8. Atsakovė pažymi, kad priteisti delspinigiams yra suėjusi senatis, kurią atsakovė prašė taikyti. Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kada asmuo sužinojo apie jo teisių pažeidimą. Šiuo atveju visiškai nesvarbu kada apeliantei buvo perduotas Projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. 2019 m. rugsėjo 25 d. baigėsi tariamas Sutarties pažeidimas, todėl ši diena neturi jokios įtakos ieškinio senaties taikymui. Ieškinio senaties termino prasidėjimas siejamas su teisių pažeidimu, o ne su pažeidimo pasibaigimu, todėl kreiptis į teismą dėl netesybų, kurioms ir prašoma taikyti senatį, apeliantė galėjo nuo jų taikymo pradžios 2019 m. kovo 11 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2018 m. kovo 8 d. sudarė Projektavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 10 d. parengti projekto specifikacijoje aprašytą projektą: parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą ir gauti Vilniaus miesto savivaldybės leidimą rekonstruoti šį pastatą pagal parengtą Projektą, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už atsakovės suteiktas paslaugas bei atliktus darbus. Atsakovei pagal apeliantės pateiktą projektinę užduotį parengus projektinius pasiūlymus ir pateikus juos svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui, 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad nėra tinkamai sutvarkyti žemės sklypo, kuriame yra rekonstruojama parduotuvė, kadastriniai duomenys. Atsižvelgiant į tai, ieškovė ir atsakovė tarpusavio sutarimu sudarė Sutarties Priedą Nr. 4 Sutarties papildymą, kuriuo nusprendė pratęsti minėtą darbų atlikimo pagal Sutartį terminą iki 2019 m. kovo 10 d. Žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą atlikti buvo pavesta UAB „Geoforta“. Atsakovė, apeliantės pavedimu, duomenis UAB „Geoforta“ reikalingus žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimui atlikti pateikė 2018 m. rugsėjo 14 d. Žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2019 m. vasario 4 d. 2019 m. kovo mėn. NŽT atsisakė duoti sutikimą pastato rekonstrukcijai dėl žemės sklypų nesuformavimo. Tik 2019 m. liepos 15 d. buvo gautas NŽT sutikimas dėl pastato žemės sklype statymo.

13. Pirminis Projekto variantas ieškovei buvo perduotas 2019 m. vasario 25 d., o galutinis Projektas buvo perduotas 2019 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės leidimas rekonstruoti pastatą buvo gautas tik 2019 m. rugsėjo 16 d. ir ieškovei pateiktas 2019 m. rugsėjo 24 d., nors Sutarties Priedu Nr. 4 Sutarties papildymu šalys buvo susitarusios, kad šie darbai turi būti atlikti iki 2019 m. kovo 10 d. – atsakovė darbus atlikti vėlavo. Sutarties 6.3. punktu šalys susitarė kad vykdytojas vėluodamas atlikti darbus Sutartyje numatytais terminais, moka užsakovui 0,4 procentų dydžio delspinigius nuo Projekto kainos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė paskaičiavo atsakovei delspinigius ir išrašė 2019 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija MEN Nr. 2194, kurios suma 4 760,33 Eur. Kadangi ieškovė nebuvo sumokėjusi atsakovei dalies sumos pagal Sutartį, t. y. 1 042,00 Eur, šią sumą ieškovė išskaičiavo iš minėtų delspinigių sumos ir ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovės 3 718,33 Eur.

14. Atsakovės teigimu, projektavimo darbų vykdymas ir statybą leidžiančio dokumentų išdavimo procesas negalėjo būti tęsiamas nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. vasario 4 d. ne dėl atsakovės kaltės, o dėl to, kad pačios apeliantės pateikti dokumentai, kurių pagrindu turėjo būti atliekami projektavimo darbai ir gaunamas statybas leidžiantis dokumentas, buvo netinkami, todėl 5,5 mėnesius darbai negalėjo būti vykdomi dėl apeliantės kaltės. Be to, atsakovė nurodo, jog ji negalėjo numatyti, kad viena iš institucijų, pagal kurios išduotas sąlygas turi būti rengiamas projektas, gali išduoti sąlygas, kurios prieštaraus teisės aktams ir kurioms nepritars kita institucija (NŽT), todėl nustatytais terminais statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas ne dėl atsakovės kaltės.

Dėl pareigos pateikti dokumentus siekiant gauti statybą leidžiantį leidimą

15. Sutarties 4 skyriuje yra apibrėžti ieškovės (užsakovės) ir atsakovės (vykdytojos) įsipareigojimai. Sutarties 4.1. punkte apibrėžti apeliantės (ieškovės) įsipareigojimai, iš kurių matyti, kad 4.1.1. punktu apeliantė įsipareigojo pateikti atsakovei projektavimo užduotį, 4.1.2. punktu įsipareigojo raštu pateikti paaiškinimus, pageidavimus, atsakymus ir pasiūlymus dėl paslaugų darbų pagal šią Sutartį teikimo bei atlikimo, 4.1.3. punktu įsipareigojo pateikti atsakovei visus leidimus, sutikimus, atsakovės prašomus dokumentus ir informaciją, įskaitant, bet neapsiribojant dokumentų bei informacijos patikslinimu, reikalingu šios Sutarties tinkamam įvykdymui, 4.1.5. punktu įsipareigojo nedelsiant raštu pranešti atsakovei apie visas aplinkybes, trukdančias Sutarties vykdymui, 4.1.8. punktu įsipareigojo užtikrinti, kad Projekto įgyvendinimas nebūtų stabdomas ar vilkinamas ir taip pat, kad savalaikiai būtų atliekamas atskirų Projekto dalių, dėl kurių nesusitarta Sutartyje, atlikimas, jei tai būtina šio Sutarties tinkamam vykdymui.

16. Taip pat Sutarties minėto skyriaus 4.2. punkte apibrėžti atsakovės įsipareigojimai, iš kurių nagrinėjamu atveju yra aktualus Sutarties 4.2.4. punktas, kuriuo atsakovė įsipareigojo iš anksto raštu pranešti apeliantei apie reikalingus pateikti dokumentus, leidimus ir sutikimus bei svarbią informaciją, nulemiančius tinkama šios Sutarties vykdymą.

17. Taigi, iš Sutarties turinio matyti, kad apeliantė įsipareigojo pateikti atsakovei visus leidimus, sutikimus, atsakovės prašomus dokumentus ir informaciją, įskaitant, bet neapsiribojant dokumentų bei informacijos patikslinimu, reikalingu šios Sutarties tinkamam įvykdymui, o atsakovė įsipareigojo iš anksto raštu apeliantei pranešti apie reikalingus pateikti minėtus dokumentus ar informaciją nulemiančius tinkamą šios Sutarties vykdymą.

18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių pasirašytas Sutarties papildymas, kuriuo Sutartyje nustatytas terminas (2018 m. gruodžio 10 d.) pakeistas į 2019 m. kovo 10 d. dėl to, kad pradėjus rengti Projektą paaiškėjo, jog reikia taisyti žemės sklypo, kuriame yra rekonstruojama parduotuvė, kadastro duomenis, t. y. 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo gautas Departamento pranešimas, kuriame nurodyta, kad nėra tinkamai sutvarkyti žemės sklypo, kuriame yra rekonstruojama parduotuvė, kadastriniai duomenys, kadangi nėra nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas, o tolimesnis projektinių pasiūlymų svarstymas bus svarstomas tik po to kai bus nustatytas tinkamas žemės sklypo naudojimo būdas. Taigi, siekiant tęsti projektavimo ir statybos leidimo gavimo darbus, buvo būtina sutvarkyti žemės sklypo, kuriame yra parduotuvė, kurios rekonstravimo Projektą rengė atsakovė, kadastrinius duomenis. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo, o būtent iš 2018 m. spalio 22 d. bei 2018 m. spalio 23 d. elektroninių laiškų matyti, kad atsakovė informavo apeliantę, kad žemės sklypo dokumentai nėra tvarkingi ir žemės sklypo kadastrinių duomenų sutvarkymas preliminariai turėtų užtrukti apie 2 mėnesius. Atsakovės teigimu, tiek dažniausiai užtrunka kadastrinių duomenų sutvarkymas. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šių darbų įvykdymas užtruko ženkliai ilgiau – 5,5 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė įvykdė Sutarties 4.2.4. punkte numatytą pareigą informuoti apeliantę apie kliūtis, nulemiančias tinkamą šios Sutarties vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės aktyvūs veiksmai, siekiant pašalinti šias kliūtis, t. y. savo iniciatyva sutvarkyti žemės sklypo kadastrinius duomenis, įvertinus tai, kad žemės sklypo kadastrinių duomenų sutvarkymas neįėjo į atsakovės Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį ir remiantis Sutarties 4.1.3. punktu, kuriuo apeliantė įsipareigojo pašalinti kliūtis tinkamam sutarties vykdymui, negali būti laikomi atsakovės pareiga šiems veiksmas atlikti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, jog vien aplinkybė, kad atsakovė atliko daugiau darbų nei jai buvo nustatyta Sutartimi, nesudaro pagrindo teigti, kad būtent atsakovė ir buvo atsakinga už šių papildomų leidimų ir/ar sutikimų gavimą.

19. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovė pati Sutartimi prisiėmė pareigą gauti Vilniaus miesto savivaldybės leidimą ir būtent tam, kad gauti tokį leidimą atsakovė pati turėjo surinkti institucijų sutikimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė įsipareigojo gauti Vilniaus miesto savivaldybės leidimą, tačiau siekiant jį gauti šalys Sutarties 4.1.3. punktu susitarė, kad būtent apeliantė esant reikiamybei, pateiks visus reikalingus dokumentus ar informaciją, siekiant atsakovei gauti minėtą leidimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir pati apeliantė vykdė Sutarties 4.1.3. punktu minėtą susitarimą, t. y. siekiant sutvarkyti žemės sklypo kadastrinius duomenis, sutartį dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimo apeliantė sudarė tiesiogiai su UAB „Geforta“. Nors atsakovė, apeliantės pavedimu, duomenis UAB „Geoforta“ reikalingus žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimui atlikti pateikė 2018 m. rugsėjo 14 d., tačiau žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik 2019 m. vasario 4 d. Taigi, projektavimo darbų vykdymas ir statybą leidžiančio dokumentų išdavimo procesas negalėjo būti tęsiamas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. vasario 4 d. ne dėl atsakovės kaltės, o dėl to, kad pačios apeliantės pateikti dokumentai, kurių pagrindu turėjo būti atliekami projektavimo darbai ir gaunamas statybas leidžiantis dokumentas, buvo netinkami. Nors atsakovė ir nurodė apeliantei, kad žemės sklypo kadastrinių duomenų sutvarkymas preliminariai turėtų užtrukti apie 2 mėnesius, tačiau tai, kad šių duomenų sutvarkymas užtruko ilgiau – 5,5 mėnesius, nenustačius atsakovės pareigos gauti šiuos duomenis, ji negali būti laikoma kalta dėl sutarties vykdymo negalimumo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. vasario 4 d.

Dėl institucijų veiksmų keičiant projektą

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2019 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šis prašymas 2019 m. kovo 6 d. buvo atmestas, kadangi nebuvo pateiktas NŽT pritarimas įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Pažymėtina, kad apeliantės prašymu buvo dar kartą kreiptasi į Departamentą, prašant dar labiau sumažinti nustatytos infrastruktūros darbų apimtis ir tik 2019 m. kovo 14 d. gavus Departamento sąlygas, atsakovė papildomai pagal pakeistas sąlygas keitė jau prieš tai parengtą ir 2019 m. vasario 25 d. apeliantei perdavimo – priėmimo aktu perduotą projektą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės interesus atitinkančio sąlygų suderinimas ir lėmė vėlesnį kreipimąsi į NŽT, todėl priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju ne atsakovės veiksmai lėmė vėlesnį kreipimąsi į NŽT, o apeliantės išreikštų papildomų projekto sąlygų keitimas ir atitinkamai pagal tai, šių sąlygų derinimas su Departamentu bei paties Projekto keitimas, nes tik atlikus šiuos veiksmus, buvo galima kreiptis į NŽT.

21. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad atsakovė pakartotinai kreipėsi į NŽT, tačiau NŽT sutikimo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę Departamento nurodytoje vietoje vis tiek neišdavė. Taigi, tinkamai parengtą Projektą, parengtą pagal su Departamentu suderintas sąlygas, atsakovei teko taisyti bei papildomai iš naujo kreiptis į Departamentą, prašant pakeisti išduotas sąlygas, atsižvelgiant į NŽT reikalavimus. 2019 m. birželio 3 d. atsakovė iniciavo naują sklypo plano svarstymą Departamente, ko pasėkoje 2019 m. liepos 2 d. buvo išduotos naujos projektavimo sąlygos, kuriose jau atsisakyta reikalavimų dėl aikštelės įrengimo. Atitinkamai, atsižvelgiant į šių veiksmų atlikimą, 2019 m. liepos 15 d. buvo gautas NŽT pritarimas pastato rekonstravimo projektui. Gavusi NŽT pritarimą, atsakovė atliko projekto koregavimus ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. pateikė prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kuris buvo patenkintas ir 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kuris kartu su projekto dokumentacija 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo perduotas apeliantei. Atsižvelgiant į visą Projekto rengimo ir tvirtinimo tvarką, byloje nėra duomenų, kad atsakovei buvo teiktos pastabos iš institucijų, su kuriomis buvo derinamas Projektas, ar iš apeliantės dėl atsakovės parengto Projekto, jo neatitikimo išduotoms sąlygoms ar neteisingų sprendinių įgyvendinimo (CPK 178 straipsnis).

22. Nors apeliantės teigimu, atsakovė per vėlai pradėjo derinti su NŽT sutikimų išdavimą ir atitinkamai dėl to terminai buvo praleisti, tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog ne atsakovės veiksmai lėmė vėlesnį kreipimąsi į NŽT ir įvertinus tai, kad NŽT nedavė sutikimo įrengti automobilių stovėjimo aikštelės Departamento nurodytoje vietoje ir dėl to teko pakartotinai kreiptis į Departamentą dėl naujų sąlygų išdavimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė negali būti atsakinga dėl Sutarties vykdymo terminų praleidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė negalėjo numatyti, kad viena iš institucijų, pagal kurios išduotas sąlygas turi būti rengiamas projektas, gali išduoti sąlygas, kurios prieštaraus teisės aktams ir kurioms nepritars kita institucija (NŽT). Atsižvelgiant į tai, statybą leidžiančio dokumento laiku gauti nepavyko ne tik dėl to, kad apeliantė turėjo sutvarkyti žemės sklypo dokumentus, bet ir dėl to, kad NŽT atsisakė išduoti sutikimą įrengti automobilių stovėjimo aikštelę Departamento išduotose sąlygose nurodytoje vietoje.

23. Apeliantė nurodo, kad ji dėl atsakovės vėlavimo patyrė nuostolius – laiku nebuvo pradėti rekonstrukcijos darbai, o kadangi patalpų rekonstrukcija neįvyko pagal planą, ieškovės rastas nuomininkas atsisakė nuomotis patalpas. Pažymėtina, šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Priešingai, jokie darbai pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą nebuvo pradėti dar 2020 m. lapkričio mėnesį, todėl tikėtina, kad apeliantė nepatyrė jokių nuostolių ar žalos dėl to, kad statybą leidžiantis leidimas buvo išduotas tik 2019 m. rugsėjo mėnesį. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su atsakovės argumentais pažymi, kad iki atsakovės visų darbų užbaigimo ir visų parengtų dokumentų perdavimo apeliantei, byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantė būtų reiškusi pretenzijas, pastabas ar nepasitenkinimą dėl atsakovės darbų ar jų vykdymo terminų (CPK 178 straipsnis).

24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismui įvertinus Projekto rengimo ir tvirtinimo metu ieškovės veiksmus, trečiųjų asmenų – valstybės institucijų reikalavimus bei tai, kad iš institucijų, su kuriomis buvo derinamas Projektas nebuvo gauta pastabų ir tai, kad apeliantė nereiškė jokių pretenzijų, pastabų ar nepasitenkinimo dėl atsakovės darbų ar jų vykdymo terminų iki to momento, kol atsakovė neužbaigė visų darbų ir neperdavė apeliantei visų parengtų dokumentų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ne atsakovės veiksmai lėmė ieškovės sutartinės prievolės pažeidimą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo iš atsakovės šiuo atveju nėra.

Dėl senaties taikymo

25. Nors ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius yra atmestinas, nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties, tačiau, siekiant išsamiai išnagrinėti bylą, apeliacinės instancijos teismas papildomai pasisako ir dėl atsakovės prašymo taikyti šioje byloje ieškinio senatį.

26. Ieškiniui dėl netesybų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010). Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

28. Apeliantė delspinigius skaičiuoja nuo 2019 m. kovo 11 d. (kadangi sutarties papildymu projektas turėjo būti parengtas iki 2019 m. kovo 10 d.) iki 2019 m. lapkričio 7 d., (iki išrašytos atsakovei delspinigių sąskaitos). Apeliacinės instancijos teismas sutinka pirmosios instancijos teismo argumentais, jog iš esmės reikalavimo teisė į delspinigius ieškovei atsirado 2019 m. kovo 11 d., kaip nurodoma ieškinyje, tačiau įvertinus ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų pareiškusi atsakovei pretenzijas dėl projektavimo darbų kokybės, jos pareiga dėl kreipimosi (data nuo kurios skaičiuotina ieškinio senatis) – nuo antrojo (patikslinto) projekto perdavimo ieškovei dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. Kadangi ieškovė į teismą kreipėsi 2019 m. gruodžio 2 d., laikytina, kad įstatyme įtvirtinto 6 mėnesių termino reikalavimui dėl netesybų pareikšti ieškovė nepraleido.

29. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

32. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Nors ieškovė prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jos nepriteisiamos.

34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė