Klaipėdos apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-08-03 nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-08-03 nutartimi atmetė pareiškėjo A. K. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-05-10 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas A. K. prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria atmestas pareiškėjo A. K. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-05-10 nutarimo panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta.

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tuo atveju, kai iš gauto pareiškimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo, kai be ikiteisminio tyrimo aišku, jog yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. baudžiamojoje byloje Nr. 32-100437-09 kaltinamas tuo, jog jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir mažamečiui sukėlė fizinį skausmą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 140 str. 2 d. Taip pat A. K. yra kaltinamas tuo, jog pavartodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. Šioje baudžiamojoje byloje 2010-04-28 surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui (b. l. 8).

Pareiškėjo A. K. pareiškimas paduotas dėl policijos pareigūnų galbūt atliktos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., padarymo. Pareiškėjas A. K. savo skunduose nurodo, kad jį sulaikę policijos pareigūnai prieš jį vartojo fizinį smurtą bei pristatė į policijos komisariatą neturėdami jokio teisinio pagrindo.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad objektyvių ir nenuginčijamų duomenų, kad policijos pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar viršijo savo įgaliojimus, nenustatyta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 30 str. numato, kad asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. Policijos pareigūnas turi ne teisę, o pareigą sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Tokią pareigą jiems nustato specialus – Policijos veiklos įstatymas. Pagrindiniai policijos uždaviniai yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, neatidėliotinas pagalbos teikimas asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų. Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 2 p.). Policijos pareigūnas turi teisę pavartoti fizinę prievartą: gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi; sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 24 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Liudytojų D., E. M., T. S., K. Š., R. B., J. G., V. Š. parodymai patvirtina, kad A. K. įvykio dieną buvo neblaivus, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra kabinėjosi prie kavinės klientų, vartojo necenzūrinius žodžius, sudavė ranka mažamečiam vaikui per viršugalvį. Dėl tokių A. K. veiksmų buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tačiau jis nepakluso teisėtiems atvykusių policijos pareigūnų reikalavimams lipti į policijos tarnybinį automobilį, įsodintas į automobilį tyčia spyrė į automobilio durelių stiklą, galva norėjo išdaužti automobilio durelių stiklą. Dėl to šalia jo sėdėjusiam policijos pareigūnui jį perspėjus, jis nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimams, tyčia jam įkando į koją. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnai vykdydami tarnybines pareigas elgėsi tinkamai: įstatymų nustatyta tvarka sulaikė ir pristatė nusikalstamą veiką įvykdžiusį A. K. į policijos komisariatą.

2009-06-19 specialisto išvada Nr. G 942/09 (03) nustatyta, kad A. K. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl įžūlaus A. K. elgesio policijos pareigūnai turėjo teisę prieš jį pavartoti fizinę prievartą. Vykdant tarnybines pareigas atlikti veiksmai, nors formaliai ir atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytos nusikalstamos veikos požymius, negali būti pripažįstami nusikalstama veika, kadangi jie yra teisėti ir jais siekiama visuomenei naudingo rezultato.

Skundžiamojoje apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-05-10 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat nutartyje pagrįstai teigiama, kad pareiškėjas, teisiamojo posėdžio metu kaip proceso dalyvis turės teisę pateikti prašymus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, duoti paaiškinimus. Paaiškėjus, kad gali būti padaryta kita nusikalstama veika, negu nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 257 str.).

Pagrindo naikinti 2010-05-10 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą ir 2010-08-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str., 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

n utaria:

pareiškėjo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-03 nutartį.

Nutartis neskundžiama.