Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 7-5749 ,,Dėl nuteistojo prašymo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. sausio 20 d. atsakymo Nr. 2S-140 ,,Dėl D. Š. skundo nagrinėjimo“ teisėtumo bei pagrįstumo, įpareigojimo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 10 d. prašymą Nr. 70(12)-2277.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. Š. 2021 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą Nr. 70(12)-2277 perkelti jį iš būrio į atvirąją koloniją (b. l. 38).

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija skundžiamu 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 7-5749 ,,Dėl nuteistojo prašymo“ (b. l. 23-24), be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 90 straipsnio nuostatos ir jis negali būti nukreiptas atlikti bausmę atvirojoje kolonijoje, kadangi yra teistas už tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurį paskirta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistajam paskirta 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė ir jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, todėl neatitinka BVK 69 straipsnio 3 dalyje nustatytos nuostatos, kadangi pareiškėjas nėra atlikęs trijų ketvirtadalių laisvės atėmimo bausmės ir jam yra likę daugiau nei vieneri metai iki bausmės pabaigos, todėl negali būti perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į atvirąją koloniją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas ginčijamu 2022 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 2S-140 ,,Dėl D. Š. skundo nagrinėjimo“ (b. l. 25) pareiškėjo skundą dėl 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 7-5749 atmetė kaip nepagrįstą.

Bylai aktuali BVK (redakcija, galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2022-01-01) 69 straipsnio 1 dalis kurioje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga: 1) siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba 2) palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, arba 3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, arba 4) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais.

BVK 90 straipsnyje reglamentuota, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų, nuteisti asmenys. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio Kodekso 69 straipsnyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2022 m. balandžio 19 d. pažymos ,,Duomenys apie nuteistąjį“ (b. l. 39) matyti, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2020-03-30 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 167 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje. Galutinė bausmė pareiškėjui paskirta 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Į pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikotarpis – nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2021-01-20 nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020-03-30 nuosprendis: panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalis, kuria pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir dėl subendrinimo. Pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir pareiškėjui paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metai ir 3 mėnesiai. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 5 dalies 5 punktu, bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, t. y. 2 metus laisvės atėmimo atlikti nedelsiant, o likusios 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Bausmės pradžia – 2021-02-09, bausmės pabaiga 2022-08-09.

Teismas pažymi, šiuo atveju pareiškėjas atlieka bausmę pagal kelis subendrintus nuosprendžius, taip pat ir už tyčinius nusikaltimus, galutinė bausmė viršija vienerius metus (kaip minėta, pareiškėjui paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metai ir 3 mėnesiai), todėl vadovaujantis BVK 90 straipsniu, pareiškėjui atlikti bausmę atviroje kolonijoje nėra numatyta galimybės.

BVK 69 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys ir šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atvirą koloniją, o kai jiems būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos, – į pusiaukelės namus. Taigi, BVK 69 straipsnio 3 dalis perkėlimą į atvirą koloniją sieja ne su išėjimu iš įkalinimo įstaigos (kaip pareiškėjas teigia, į laisvę), bet su visos paskirtos bausmės pabaiga.

Kadangi pareiškėjui paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 metai 3 mėnesiai, 2 metų laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022-08-09, o likusios 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, spręstina, jog skundžiamo atsakovo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo atlikęs trijų ketvirtadalių bausmės ir iki galutinės bausmės (4 metų ir 3 mėnesių) pabaigos buvo likę daugiau nei vieneri metai. Tai, kad dalis bausmės yra atliekama įkalinimo įstaigoje, o kitos dalies vykdymas atidėtas, nesutrumpina galutinio bausmės termino. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu taip pat negali būti taikomos BVK 69 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Teismo vertinimu, atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 7-5749 ,,Dėl nuteistojo prašymo“ buvo tinkamai išnagrinėtas pareiškėjo 2021 m. lapkričio 10 d. prašymas Nr. 70(12)-2277, išdėstyta pozicija yra teisėta ir pagrįsta, motyvuota, atitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus. Įvertinus pastarąjį sprendimą, konstatuotina, jog 2021 m. gruodžio 7 d. sprendime Nr. 7-5749 ,,Dėl nuteistojo prašymo“ yra nurodyti teisinis ir faktinis priėmimo pagrindas, sprendimas yra motyvuotas ir suprantamas pareiškėjui, jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimus. Ginčijamas sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, taip pat jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Kalėjimų departamento funkcijas nustato Kalėjimų departamento nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. 1R-58 (redakcija, galiojanti nuo 2019-01-05 iki 2022-07-01), kurių 8.31 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamentas nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai. Kalėjimo departamento darbo reglamento, patvirtinto 2006-01-27 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-31 (redakcija, galiojanti nuo 2021-09-17), 127 punkte nustatyta, kad asmenys departamente aptarnaujami, jų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Darbo reglamento 128 punkte nustatyta, kad nagrinėjant suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, skundus ir pranešimus reglamento nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, Suėmimo vykdymo įstatymas ir Probacijos įstatymas.

Pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 7-5749 ,,Dėl nuteistojo prašymo“. Kalėjimų departamentas 2022 m. sausio 20 d. ginčijamu atsakymu Nr. 2S-140 į pareiškėjo skundą „Dėl D. Š. skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad pataisos įstaigos atsakymas yra pagrįstas, išsamus, motyvuotas, jame detaliai išdėstyta pagal kokius teismų sprendimus skaičiuojamas pareiškėjo bausmės terminas ir koks yra jo bausmės terminas. Pareiškėjui paskirta 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjo bausmė vykdoma taip, kaip nustatyta teismo sprendime, tas faktas, kad dalis bausmės atliktina, o kitos dalies vykdymas atidėtas, nesutrumpina galutinio bausmės termino (b. l. 46-47).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.

Įvertinęs Kalėjimų departamento 2022 m. sausio 20 d. ginčijamo atsakymo Nr. 2S-140 turinį, teismas laiko, kad pastarasis ginčijamas atsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes atsakymas yra nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis (Bausmių vykdymo kodekso normomis), faktinių aplinkybių išdėstymas taip pat nepakankamas, nes apsiribota nurodant tik, kad pareiškėjui paskirta 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, faktinės aplinkybės nesusietos su ginčui aktualiomis teisės normomis, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti Kalėjimų departamento 2022 m. sausio 20 d. atsakymą Nr. 2S-140, kadangi, kaip minėta, atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 7-5749 ,,Dėl nuteistojo prašymo“ buvo tinkamai išnagrinėtas pareiškėjo 2021 m. lapkričio 10 d. prašymas Nr. 70(12)-2277 ir 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. 7-5749 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimus, Kalėjimų departamento atsakymas nors ir nepakankamai motyvuotas, tačiau atsakovo sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, sprendžia, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. 7-5749 ,,Dėl nuteistojo prašymo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. sausio 20 d. atsakymas Nr. 2S-140 ,,Dėl D. Š. skundo nagrinėjimo“ iš esmės yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimo ir juos naikinti nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti kito išvestinio pareiškėjo reikalavimo ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 10 d. prašymą Nr. 70(12)-2277. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji pareiškėjo nurodyti argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), § 40, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), § 55). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.