Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-10 · Byla Nr. N-261-2933-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-10
Bylos Nr.
N-261-2933-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N-261-2933/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutarties V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos specialistė 2008 m. gegužės 9 d. surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, kadangi jis 2008 m. sausio 9 d., apie 15:05 val. Vilniuje, Laisvės per. 39, vairuodamas automobilį Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prieš persirikiuodamas, nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi ir su juo susidūrė. Po kontakto važiuodamas toliau nesilaikė atstumo, atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį dar kartą, jį apgadindamas. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 148, 171 ir 271 punktų reikalavimus.

Vilniaus m. VPK VP EPT 2008 m. birželio 2 d. nutarimu V. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 150 Lt bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3500 Lt bauda, nuobaudas subendrinus, galutinai V. K. paskirta 3500 Lt bauda.

II.

V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad tą dieną jis iš tikrųjų nutarime minėtu laiku ir minėtoje vietoje vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis po automobiliui atliktos valstybinės techninės apžiūros važiavo į įmonės – UAB „Transtrado“ teritoriją. Jis važiavo trečia eismo juosta, į kitą eismo juostą jis nepersirikiavo, nes netrukus jam reikėjo daryti kairįjį posūkį. Paaiškino, jog jis girdėjo, jog kažkuriuo metu garsiai iš šono gaudė kito automobilio variklis, tačiau jokio smūgio ar kitokio susidūrimo požymių jis nejuto. Atvykus į įmonės teritoriją, sargas P. R. automobilį iš jo priėmė, jokių pastabų nepareiškė. Dėl automobilio techninės būklės jam jokių pastabų nereiškė ir kiti įmonės vairuotojai: V. K. ir A. K., kurie pasirašė automobilio priėmimo-perdavimo aktą.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 10 d. nutartimi V. K. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus m. VPK VP EPT 2008 m. birželio 2 d. nutarimą. Teismas panaikino nutarimo dalį, kuria V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Nutarimo dalį, kuria V. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 Lt bauda, paliko nepakeistą.

Teismas padarė išvadą, kad byloje įrodyta, jog V. K. vairuojamas automobilis Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. sausio 9 d., apie 15:05 val. Vilniuje, Laisvės pr. 39, dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas T. T. vairuojamas automobilis BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis T. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis tą dieną Laisvės prospektu važiavo antra eismo juosta, trečia eismo juosta važiavo šiek tiek prieš jį automobilis vilkikas Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis nutarė šį automobilį aplenkti. Jam bebaigiant automobilį aplenkti, automobilis Volvo nesmarkiai atsitrenkė į jo automobilio kairį šoną. Aplenkus automobilį, pajuto smūgį į automobilio galą, tada jis persirikiavo į pirmą eismo juostą ir sustojo. Automobilis Volvo, kuris atsitrenkė į jo automobilį, nesustojęs nuvažiavo toliau. Sustojęs jis užsirašė automobilio Volvo valstybinį numerį, iškvietė policijos pareigūnus, kurie gana greitai, po 10 minučių, atvažiavo. Paaiškino, kad jo automobiliui buvo pasibaigęs civilinės atsakomybės draudimo ir techninės apžiūros liudijimų galiojimo terminas.

Pats V. K. pripažįsta, kad jis minėtą dieną ir minėtu laiku. Laisvės prospekte vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl netikėti T. T. parodymais ir tuo, kad jis visiškai teisingai užsirašė automobilio Volvo, kuris atsitrenkė į jo automobilį, markę ir valstybinį numerį, teismas neturi jokio pagrindo. Iki šio įvykio jie vienas kito nepažinojo, jokių asmeniškumų neturi. Teismas pažymėjo, kad T. T. gyvena ir dirba Panevėžio mieste, todėl neįtikėtina, kad jis su smarkiai apgadintu savo automobiliu būtų specialiai atvykęs į Vilnių ir pats sugalvojęs autoįvykį, kurio iš tikrųjų nebuvo. Iš T. T. priklausančio automobilio BMW apgadinimo pobūdžio teįšaš padarė išvadą, kad ne jis atsitrenkė į kitą automobilį, o kitas automobilis būtent atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Teismas konstatavo, kad pakanka įrodymų, jog V. K. vairuojamas automobilis Volvo FK12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į T. T. vairuojamą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

Tačiau teismas padarė išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog V. K. tyčia, sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio vietos po automobilių susidūrimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad jo vairuojamam automobiliui Volvo kokių nors žymesnių apgadinimų padaryta nebuvo, atsižvelgiant į tai, jog automobilis Volvo FH12 yra vilkikas, jo variklis smarkiai gaudžia, tikėtina, jog V. K. galėjo nepajusti, jog jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į T. T. vairuojamą automobilį. Esant šioms aplinkybėms, nutarimo dalį, pagal kurią V. K. nubaustas 3500 Lt bauda už pasišalinimą iš autoįvykio vietos, teismas panaikino.

IV.

V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį V. K. paskirta 150 Lt bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nebuvo objektyvus, byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo T. T. nurodytas aplinkybes.

Tiek institucija, priėmusi nutarimą, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, rėmėsi vien nukentėjusiojo parodymais. Tačiau tokia teismo išvada negali būti laikoma pagrįsta. Vien faktas, kad V. K. prisipažino važiavęs gatve panašiu metu, negali būti pripažįstama kaltės įrodymu. Kaltės įrodymais negali būti ir pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad „<....> iki šio įvykio jie vienas kito nepažinojo, jokių asmeniškumų neturi. Pažymėtina, kad T. T. gyvena ir dirba Panevėžio mieste, todėl neįtikėtina, kad jis su smarkiai apgadintu savo automobiliu būtų specialiai atvykęs į Vilnių ir pats sugalvojęs autoįvykį, kurio iš tikrųjų nebuvo“. Tokia teismo išvada grindžiama tik samprotavimais, kurie yra subjektyvūs.

Nukentėjusysis painiojosi nurodydamas eismo įvykio aplinkybes, negalėjo tiksliai atsakyti į jam užduodamus klausimus motyvuodamas tuo, kad eismo įvykis įvyko seniai ir jis nebeatsimena. Tačiau tokie eismo įvykiai įvyksta ne kasdien.

Teismui pritrūko objektyvumo ir vertinant kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Jeigu būtų buvęs vienas smūgis, galbūt ir būtų įmanoma nepajausti, jog vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į kliūtį. Tačiau neįmanoma nepastebimai į tą pačią transporto priemonę atsitrenkti dar kartą.

V. K. negalėjo pakartotinai atsitrenkti į nukentėjusiojo automobilį. Jeigu nukentėjusiajam važiuojant antra eismo juosta trečiosios link (b.1.18) į jį atsitrenkė vilkikas, važiuojantis trečia eismo juosta ir besirikiuojantis į antrąją, nes vilkikui atsitrenkus į T. T. mašinos kairįjį šoną, pastaroji turėjo būti nuo smūgio nustumta pirmosios eismo juostos link, o V. K., važiuodamas trečia eismo juosta antrosios link nestabdydamas, turėjo jį pralenkti.

Iš byloje esančių foto nuotraukų (b.l. 28) matyti, jog nukentėjusiojo transporto priemonė buvo gerokai sudaužyta. Nukentėjusysis pats nurodė, kad jos nebuvo verta net remontuoti. Taigi, V. K. negalėjo nepastebėti tokio smūgio. Esant tokiems dideliems lengvosios mašinos pažeidimams netgi vilkike sėdintis žmogus tikrai pajaustų smūgį,. Be to, po kelių stiprių smūgių vilkikas negalėjo likti be pastebimų žymių.

Šalies argumentai

Nukentėjusiojo 2008 m. sausio 9 d. paaiškinime (b.l. 18) ir prašyme DB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusysis nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 17) neužfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės. Schemoje nėra užfiksuoti transporto priemonių ratų pėdsakai, jų pobūdis, matmenys, mašinų stabdymo kelias, transporto priemonių judėjimo trajektorija, taip pat neužfiksuoti kiti pėdsakai ir daiktai, jų pobūdis, forma, matmenys, padėtis kelio važiuojamosios dalies krašto ir transporto priemonės atžvilgiu (ypač stiklo šukių, dažų dalelių, nubyrėjusių nuo transporto priemonių žemių, nudaužtų transporto priemonių dalių ir pan. išsidėstymas). Kadangi nukentėjusio T. T. vairuojamas automobilis eismo įvykio metu buvo stipriai sugadintas, iš byloje esančių foto nuotraukų (b.1.28) matyti ne šiaip įbrėžimai, o stipri mašinos deformacija, fiksuotinų duomenų, apibūdinančių eismo įvykį, tikrai turėjo likti, kadangi, kaip pažymėta 2008 m. sausio 9 d. A. J. tarnybiniame pranešime, tą dieną oro ir meteorologinės sąlygos buvo palankios - nebuvo liūties, sniego, pūgos ar pan., kas sunaikintų eismo įvykio vietos fiksuotinus duomenis.

Byloje turėjo būti pasitelkti asmenys, turintys specialių žinių - kvalifikuoti eismo įvykių ekspertai, kurie turėjo nustatyti ar automobilio BMW ir VOLVO FH12 sugadinimų apimtis ir pobūdis sutampa, tačiau tai nebuvo padaryta. Byloje esantys dažų likučiai (b.l. 13) apskritai negali būti vertinami kaip įrodymai šioje byloje kadangi vien dažų spalvos sutapimas su vilkiko VOLVO dažų spalva dar neįrodo, kad ant nukentėjusio transporto priemonės liko būtent V. K. vairuojamo vilkiko pėdsakai. Taigi, teismo išvada apie įrodymų pakankamumą yra nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

Teismas netenkino prašymo skirti automobilių BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimų nepriklausomą ekspertizę ir atsisakė priimti liudytojais kviestų asmenų V. S. ir A. K. rašytinius paaiškinimus.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklių nuostatas, nesilaikė ABTĮ 81 straipsnio reikalavimų, nes teisėtumas ir pagrįstumas nepatikrintas pilnai, o nutartyje pasisakyta tik dėl dalies V. K. nurodytų motyvų ir pagrindų.

Bylą nagrinėjant Vilniaus miesto vyriausiajame policijos komisariate liudininku apklaustas V. S., buvo surašytas jo apklausos protokolas, kuriame jis patvirtino, kad perimtas vilkikas buvo be jokių apgadinimų, tačiau bylą perdavus teismui šio jo paaiškinimo nebeliko.

Šalies argumentai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus. Dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Nesilaikant šio principo, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – non reformatio in peius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N062-2857/09). Todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą teikia pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir vadovaujantis paminėtu non reformatio in peius principu, teismas nevertina ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutraukė V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. K. veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda jam yra paskirta pagrįstai.

Apeliantas neigia, kad padarė administracinį teisės pažeidimą ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad institucija, paskyrusį administracinę nuobaudą, ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas.

Nukentėjusysis T. T. nurodė automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje valstybinį numerį. V. K. patvirtino, kad 2008 m. sausio 9 d. apie 15:05 val. Vilniuje, Laisvės pr. vairavo vilkiką. Šių duomenų buvo pakankama identifikuoti automobilį, dalyvavusį eismo įvykyje. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad V. K. padarė pažeidimą, įvertinęs automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje apgadinimus. V. K. paaiškinimai, kad Laisvės pr. jam nebuvo prasmės persirikiuoti į dešinę nepaneigia nustatyto eismo įvykio aplinkybių, bei V. K. automobilio vairavimo fakto. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiojo paaiškinime ir DB „Lietuvos draudimas“ nurodytos aplinkybės skiriasi. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas remiasi nukentėjusiojo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, kurių metu jis paaiškino, kad teikdamas duomenis draudimui suklydo. Šiuo paaiškinimu nėra pagrindo abejoti, nes jis atitinka T. T. paaiškinimą duotą 2008 m. sausio 9 d. iš karto po eismo įvykio. Todėl įvertinus įrodymų visumą, pagrįstai pripažinta, kad V. K., vairuodamas transporto priemonę Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 148 ir 171 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėArtūras DrigotasStasys Gagys