Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) Operatyvios kontrolės skyriaus vyresnysis specialistas T. S. 2013-04-24 14.39 val. vykdydamas operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 02-565, atlikto UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas, operatyvų patikrinimą ir nustatė, kad G. M. įmonėje nebuvo įdarbinta, darbo sutartis su ja nesudaryta, registravimo žurnale neįregistruota, darbo pažymėjimas neišduotas, t. y. G. M. dirbo nelegaliai, taigi buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. reikalavimai, t. y. V. Z. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. ATPK 41³ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. arba darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, teismo nutarimo matyti, kad šioje byloje V. Z. buvo kaltinamas ir nubaustas pagal ATPK 41³ str. 1 d., kadangi leido G. M. dirbti nelegaliai, t. y. nepasirašęs su ja darbo sutarties.

Pažymėtina, kad LR DK 93 straipsnis numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

LR DK 98 straipsnis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

LR DK 99 straipsnis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.

Apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių tai, kad 2013-04-24 G. M. kavinėje realiai atliko barmenės-padavėjos darbą, nors rašytinė darbo sutartis tarp bendrovės ir faktiškai dirbusio asmens nebuvo sudaryta. Pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Byloje nekyla ginčas, kad patikrinimo metu su G. M. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Apeliantas iš esmės ginčija, kad G. M. realiai patikrinimo metu nedirbo, o veiksmai, kuriuos atliko, buvo be jo žinios. Pažymėtina, kad 2013-05-23 teismo posėdžio metu V. Z. nurodė, kad faktinių protokole nurodytų aplinkybių jis neginčija, jog G. M. aptarnavo klientus, kol jos įdarbinimo dokumentai dar nebuvo sutvarkyti (b. l. 27). Todėl V. Z. nurodyti argumentai dėl to, kad teismas nenustatė, jog G. M. pradėjo dirbti realiai, atmestini. Be to, apelianto teiginiai, kad G. M. dirbo be jo žinios, nes niekas jai neleido aptarnauti klientų, o ji darė tai savo iniciatyva, vertintini kaip gynybinė versija, todėl taip pat atmestini. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje negalima remtis V. Z., liudytojų R. V. ir G. M. parodymais apie tai, kad G. M. aptarnavo klientus be V. Z. žinios, nes V. Z. yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taigi suinteresuotas palankia sau bylos baigtimi, o R. V. ir G. M. yra pavaldžios jam, kaip įmonės direktoriui, darbuotojos.

Konstatuotina, jog byloje pakanka pareigūnų surinktų duomenų V. Z. kaltei dėl nelegalaus darbo pagrįsti, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolo, operatyvaus patikrinimo pažymos, liudytojo T. S. parodymų, kitų bylos duomenų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. Z. buvo atsakingas už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią pareigą, neužtikrino, jog darbuotojui būtų leista dirbti tik su juo sudarius rašytinę darbo sutartį. Yra pagrindas daryti išvadą, kad G. M. dirbo nelegaliai.

Apeliantas teigia, kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų, turi esminių trūkumų, t. y. pažeidimo, kurio padarymu jis buvo apkaltintas, esmė protokole tinkamai neatskleista, pareikšti kaltinimai abstraktūs, nekonkretūs.

Pažymėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti protokolo trūkumai (protokole tinkamai neatskleista pažeidimo esmė, pareikšti kaltinimai abstraktūs, nekonkretūs) yra deklaratyvūs ir nelaikytini ATPK 260 straipsnio nuostatų pažeidimu, ir negali būti priežastis V. Z. atleisti nuo atsakomybės. Protokole aiškiai nurodyta, kad G. M. įmonėje nebuvo įdarbinta, darbo sutartis su ja nesudaryta, registravimo žurnale neįregistruota, darbo pažymėjimas neišduotas, t. y. G. M. dirbo nelegaliai, taigi buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. reikalavimai, o V. Z. yra kaltinamas LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymu. (b. l. 2-4). Akivaizdu, kad protokolas leidžia aiškiai suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę bei kokia yra asmens kaltinimo teisinė kvalifikacija, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Konstatuotina, kad bylos svarstyme dalyvavo protokolą surašęs ir kontroliniame pirkime dalyvavęs liudytojas T. S., todėl nebuvo jokio pagrindo dar papildomai apklausti vyriausiąją specialistę N. M.. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo, kokias papildomas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos teismui, N. M. galėjo nurodyti.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, kad V. Z. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. leido G. M. nelegaliai dirbti, nors su ja nebuvo pasirašyta darbo sutartis. Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkinamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.