Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, 2024 m. gegužės 13 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje bei atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 8 punktą, BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi, nutarimas patvirtintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sužalojo šeimos narį, 2024 m. spalio 1 d. apie 11.00 val., gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, metė įkroviklio bloką į savo sugyventinę A. P., pataikydamas į dešinės akies voką, po ko, tą pačią dieną, apie 19.40 val. besitęsiant žodiniam konfliktui, A. T. kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į kairę pilvo pusę, ties šonkauliais, ranka sugriebęs A. P. už plaukų, nustūmė į virtuvės sienos kampą, o pastarajai nukritus ant grindų, jis kumščiais sudavė smūgius jai į kairįjį petį, krūtinę, rankas, kojas, ties dešine akimi, į kairę ausį, tokiais tyčiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą, bei ne mažiau kaip 26 trauminiais poveikiais padarydamas dešiniojo akies obuolio eroziją, muštinę žaizdelę dešinės akies vokuose ir kairės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniam voke, kairiame petyje, krūtinėje, rankose ir kojose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 2 d. įtariamuoju apklaustas A. T. parodė, kad su savo sugyventine A. P. draugauja beveik 2 metus, 2 mėnesius gyvena kartu, veda bendra ūkį, retai konfliktuodavo tarpusavyje. 2024 m. spalio 1 d. apie 20 val. vakaro, name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. P. tėvams, kambaryje kilo žodinis konfliktas tarp jo ir jo sugyventinės A. P., dėl ko konkrečiai neatsimena. Konflikto metu jis jai priminė, ką ji blogo buvo jam padariusi, o būtent dėl jos neištikimybės. Tuomet ji jam prisipažino dėl tos neištikimybės, kad ji mylėjo kitą vaikiną, jį tai šokiravo. Pasijautė dėl to nereikalingas, todėl iš pykčio, neatmeta galimybės, kad ne mažiau kaip 25 kartus kumščiais sudavė A. P. į veido sritį, į kairę ranką ties petimi ir į pilvo sritį. Po ko ji pabėgo ir užsidarė vonios kambaryje ir girdėjo, kad ji iškvietė policijos pareigūnus. Jis pribėgo prie vonios kambario durų, beldėsi ir ji atidarė duris jam. Jis užėjęs, pamatė ją, jos sumuštą veidą, priėjęs prie jos arčiau, suėmė ją už pečių ir pradėjo rėkti bei atsiprašinėti. Atsiklaupė ant kelių, toliau atsiprašinėjo, bet ji pasakė, kad nebežino ką daryti, nes policija jau važiuoja. Tuomet jis pasiėmė pirmus pasitaikiusius drabužius ir pabėgo iš namų, į gatvę. Visą laiką skambinėjo A. P., atsiprašinėjo jos. Tuomet susiskambino su savo mama N. T., kuri pasakė, kad (duomenys neskelbtini) jau yra atvykusi policija ir greitoji pagalba ir pasakė jam grįžti atgal. Pagalvojęs, grįžo į (duomenys neskelbtini), namą, ten buvę pareigūnai jį sulaikė ir nuvežė į areštinę. Dėl įvykio labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 3 d. įtariamuoju apklaustas A. T. parodė, kad 2024 m. sausio 1 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir sugyventinės A. P., jis metė įkroviklio bloką į A. P. ir pataikė jai į dešinės akies voką. Paskui, maždaug po 19 val., jiems abiem toliau konfliktuojant, jis vieną kartą kumščiu sudavė A. P. į kairę pilvo pusę, vėliau sugriebė jai už plaukų, nustūmė į virtuvės sienos kampą. A. P. nukrito ant grindų, užsidengdama, sulenkus kojas, o jis tuo tarpu keletą kartų kumščiais sudavė jai į krūtinę, kairįjį petį, rankas, kojas, ties dešine akimi ir į kairę ausį. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Jis A. P. atsiprašė, ji jam atleido. Norėtų su ją bylą baigti susitaikymu. Jam buvo žinoma dėl Ligonių kasų pareikšto civilinio ieškinio, tad civilinio ieškinio sumą - 262.69 Eur, pervedė į ligonių kasų banko sąskaitą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 1 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji A. P. parodė, kad gyvena kartu su savo vaikinu, sugyventiniu A. T., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais. Kartu gyvena, veda bendrą ūkį. 2024 m. spalio 1 d. apie 19.40 val. buvo namuose, virtuvėje, kartu su ja buvo A. T.. Jiems būnant dviese ji pradėjo verkti, kadangi jis prisiminė jų santykių praeitį, ji jį buvo išdavusi su kitu. A. T. nepatiko, kad ji verkia, todėl jie pradėjo konfliktuoti žodžiu, ji pradėjo dar labiau verkti. Tuo metu A. T. pasakė „jei nebaigsi verkti gausi į snukį“ ir po kelių akimirkų rankų kumščiais pradėjo ją mušti. Kumščiais sudavė į veido sritį, kairę ranką ties petimi, pilvo sritį, iš viso sudavė ne mažiau kaip 25 smūgius. Dėl jo smūgių ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 3/10. Šiuo metu fizinio skausmo nejaučia, tačiau jaučia patinimą po dešine akimi. Po smūgių nuėjo į vonios kambarį, veidrodyje pastebėjo, kad po dešine akimi yra stiprus patinimas, kraujuojanti žaizda. Iškart apie tai pranešė bendruoju pagalbos numeriu. Įvykio metu namuose daugiau nieko nebuvo, niekas įvykio nematė, o po įvykio apie tai pranešė savo ir jo tėvams. Nori paminėti, kad dėl patirto išgąsčio gali tiksliai visko neatsiminti. Pati pretenzijų jam neturi, pareiškimo nerašys. Sutinka, kad būtų atlikta jos kūno apžiūra.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 12 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji A. P. parodė, kad 2024 m. spalio 1 d. jau nuo ryto tarp jos ir A. T. kilo žodinis konfliktas dėl jos sudaužyto telefono. Ji, susijaudinusi, A. T. telefono pakrovėjo bloką metė į sieną. Tuomet A. T. pasiėmė tą pakrovėjo bloką, metė jį į ją kaire ranka ir pasakė: „Ir imk tą blokelį.“ A. T. numetė bloką jai į veidą, t. y. į dešinę veido sritį, dešinės akies voką, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Fizinį skausmą dešimtbalėje vertinimo skalėje, kur 10 – labai skauda, o 1 – neskauda, vertina 7,5 balais. Tą pačią dieną, apie 19.40 val. tarp jų ir vėl prasidėjo žodinis konfliktas dėl jų tarpusavio santykių. Tuomet A. T., susinervinęs, pradėjo tampyti jos megztinio priekinę dalį, ties kaklu, ir vis kartojo: „Už ką, už ką“. Dėl šių veiksmų fizinio skausmo nepajuto. Konfliktui įpusėjus, A. T. jai vienos rankos kumščiu (kurios rankos, ji neatsimena) sudavė vieną kartą į pilvo sritį, kairėje pusėje ties šonkauliais. Ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertintų 1,5 balais. Po to A. T. dešine ranka sugriebė ją už plaukų ir nustūmė į virtuvės kampą, dėl ko ji jautė momentinį fizinį skausmą. Vėliau, supykusi ant A. T., ji pati provokavo jį, ir jie pradėjo grumtis. Grumtynių metu ji nukrito ant žemės, sulenkusi kojas ir uždengdama rankomis savo veidą, bandė gintis nuo A. T. smūgių. Vis dėlto jis pataikė keletą kartų (kiek tiksliai, ji nurodyti negali) abiejų rankų kumščiais į jos kairį petį. Šį fizinį skausmą vertintų 2 balais. Po to jis kelis kartus smūgiavo į jos krūtinę, rankas ir kojas. Tuo metu ji jautė momentinį fizinį skausmą. Po ko, A. T. abiejų rankų kumščiais daug kartų, kiek kartų nurodyti negali, smūgiavo jai į dešinę veido sritį, t. y. prie dešinės akies, dėl ko atsirado dešiniojo akies obuolio erozija, muštinės žaizdelės dešinės akies vokuose, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke. Dėl to pajuto fizinį skausmą, kurį vertintų 8 balais. Taip pat A. T. smūgiavo abiejų rankų kumščiais keletą kartų (kiek tiksliai, ji nurodyti negali) į kairę ausį, dėl ko atsirado muštinė žaizdelė kairės ausies kaušelyje, ir ji pajuto momentinį fizinį skausmą. Kitų aplinkybių ji nebeatsimena. Nori paminėti, kad A. T. atsiprašė jos, ir jie susitaikė. Nedarbingumo dėl šio įvykio neturėjo, civilinio ieškinio neteiks, pretenzijų A. T. neturi. Prašo panaikinti jam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – bei baigti šią bylą jiems abiem susitaikius.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate (toliau – ir AVPK) Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo E. Š. 2024 m. spalio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 19.40 val. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu A. T. rankomis sudavė savo sugyventinei A. P. ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų A. P. buvo pristatyta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate (toliau – ir AVPK) Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo E. Š. 2024 m. spalio 1 d. tarnybiniame pranešime „Dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 19.40 val. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), konflikto metu dėl senos išdavystės jos sugyventinis A. T., gim. (duomenys neskelbtini), rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas - veido sritį, kairę ranką, pilvo sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Su A. T. gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Įvykio metu name daugiau nieko nebuvo, konflikto niekas nematė. A. T. nurodė, kad konfliktas įvyko dėl senos išdavystės, o šiandien sužinojo daugiau detalių apie tai, todėl konflikto metu nesusitvardęs rankomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas.

Iš 2024 m. spalio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūra pradedama stovint automobilių stovėjimo aikštelėje priešais minėtą namą. Kairėje - yra pagrindinė (duomenys neskelbtini) dešinėje - yra (duomenys neskelbtini). Namo teritorija aptverta tvora. Įėjus pro metalinius vartelius yra matomi laiptai, vedantys link įėjimo į namą, įėjimas yra pro medines duris. Pro duris patenkama į laiptinę. Laiptais užkilus į antrą aukštą yra matomos rusvos spalvos šarvo tipo durys, pro kurias patenkama į patalpą, kurios kairėje - yra virtuvės zona, dešinėje - yra svetainės zona. Patalpos dešinėje - yra praėjimas į miegamojo patalpą. Į miegamojo patalpą patenkama pro baltos spalvos medines duris, patalpos kairėje - yra baltos spalvos medinis stalas, dešinėje - yra dvigulė lova, priešais lovą yra spinta. Daiktų ar pėdsakų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, niekas nepaimta. Patalpos ir prieigos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos.?

Iš 2024 m. spalio 1 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiajai A. P., davus žodinį sutikimą, buvo atlikta kūno apžiūra, nesusijusi su kūno apnuoginimu. Veido srityje, po dešine akimi, matomas patinimas, nubrozdinimas ir kraujosruva (žr. fotolentelę). Daugiau išoriškai matomų sužalojimų nenustatyta. Pridedama fotolentelė.

BPC darbuotoja: Kelintas aukštas? Pranešėja: Antras aukštas. BPC darbuotoja: Butas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini) aa... BPC darbuotoja: Kelintas butas? Alio. Kelintas jūsų butas, pone. Pranešėja: Čia ne butas, čia namas. Prašau. BPC darbuotoja: Supratau, jūsų vardas, pavardė? Pranešėja: Prašau, prašau, prašau. Įrašo pabaiga.

Iš 2024 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad naudojant "Media Player" programą, apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "PSS-20241001-200303UTC+0300“, kurio trukmė – 17 minučių 17 sekundžių. Vaizdo įraše, tamsiu paros metu fiksuojamas vaizdas iš pareigūnų tarnybinio automobilio. Matoma kaip iš automobilio išlipa "Body" kamera filmuojantis pareigūnas (toliau tekste - pareigūnas1), ir kitas pareigūnas (toliau tekste – pareigūnas2). Matomas stovintis greitosios pagalbos automobilis. Pareigūnas2 atidaro greitosios pagalbos automobilio duris. Pareigūnas2: Sveiki. Greitosios pagalbos automobilyje matoma greitosios pagalbos darbuotoja ir mergina, apsirengusi juodai, ant merginos veido, dešinėje veido pusėje matoma kraujosruva (toliau tekste – mergina). Pareigūnas2: Jis pabėgo? Kaip apsirengęs? Mergina: Aš visai nepamenu, nes aš vonią uždariau. Pareigūnas2: Sugyventinis jūsų? Vyras? Moteris: Jo, nu ne vyras, vaikinas. Pareigūnas2 greitosios darbuotojai: Apžiūrėsit, vešit? Mergina: Nu ne, pas mane nieko tokio nėra. Greitosios darbuotoja: Jūs nematėt savęs. Mergina: Aš mačiau save. Kad pas mane čia guzas yra. Pareigūnas1: O su kuo čia trenkė? Pareigūnas2 uždaro greitosios pagalbos automobilio duris. Pareigūnai žvalgosi, ieško smurtavusio vaikino.

Vaizdo įrašo 00:06:04 laiku matoma kaip iš greitosios pagalbos automobilio išlipa greitosios darbuotojas, merginai leidžiama persirengti, kad vykti į ligoninę. Mergina ir pareigūnas1 nueina į gyvenamąjį namą, matomas šalia namo vartelių stovinti vyras. Vyras (kalba rusiškai): Kas, N., atsitiko? Mergina (kalba rusiškai): Susimušėm stipriai. Mergina ir pareigūnas įeina į gyvenamąjį namą. Pareigūnas1 (kalba rusiškai): Čia sugyventinis jūsų ar kaip? Mergina (kalba rusiškai): Šitas? Pareigūnas1 (kalba rusiškai): Ne, tas, kuris.. Mergina (kalba rusiškai): Tai mano vaikinas. Pareigūnas1 (kalba rusiškai): Kiek laiko gyvenate? Mergina (kalba rusiškai): Mes mėnesį kaip gyvename. Pareigūnas1: Gyvenate kartu čia? Mergina (kalba rusiškai): Taip /neaiškūs žodžiai/. Pareigūnas1 ir mergina įeina į virtuvę. Pareigūnas1 (kalba rusiškai): Viskas čia įvyko? Mergina (kalba rusiškai): Tiesiog mes čia virtuvėje buvome. Pareigūnas1 (kalba rusiškai): O kuo jis jums trenkė? Mergina (kalba rusiškai): Jis mane rankomis mušė, tik rankomis. Pareigūnas1 (kalba rusiškai): Kiek kartų trenkė? Mergina (kalba rusiškai): Aš neskaičiavau, apytiksliai, labai daug. Labai daug. Pareigūnas1 (kalba rusiškai): Abejomis rankomis? Mergina (kalba rusiškai): Taip. Pareigūnas1 (kalba rusiškai): Kumščiais? Mergina (kalba rusiškai): Bet čia buvo agresijos priepuolis. Pareigūnas (kalba rusiškai): O dėl ko? Mergina (kalba rusiškai): Nes prieš metus išdaviau jį, šiandien jis prisiminė apie tai ir labai stipriai supyko. Mergina aprodo gyvenamąjį namą ir nueina persirengti. Pareigūnas1 mobiliuoju telefonu padaro įvykio vietos nuotraukas. Į gyvenamąjį namą ateina pareigūnas2, apžiūri gyvenamąjį namą.

Vaizdo įrašo 00:11:11 laiku pareigūnai ir mergina išeina iš gyvenamojo namo. Pareigūnas2: Pareiškimą rašysit? Mergina: Ne, dėl to, kad mes susitarėm, kad jis daugiau taip nedarys ir susitarėm telefonu, kad daugiau nebepasimatysim. Mergina padiktuoja smurtavusio vaikino asmens duomenis. Matoma kaip lauke, prie tarnybinio automobilio stovi šviesiaplaukė moteris, kalbanti rusiškai telefonu. Matomi ir kiti stovintys asmenys - pareigūnas, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Vaizdo įrašo pabaiga. Daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių nenustatyta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3204/2024(01) nurodyta, kad A. P. padaryta dešiniojo akies obuolio erozija, muštinės žaizdelės dešinės akies vokuose ir kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairiame petyje, krūtinėje, rankose ir kojose ne mažiau kaip 26 trauminiais poveikiais, kurie visumoje yra būdingi sužalojimams, padaromiems kitam asmeniui sudavus smūgius, kietais bukai daiktais. Šiame išvados punkte nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis ir tiriamosios patikslintomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. spalio 1 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Identifikuoti daiktą, (daiktus), kuriuo (kuriais) buvo padaryti tiriamajai nustatyti ir šios išvados pirmame punkte nurodyti sužalojimai negalima. Šios išvados pirmame punkte nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti esant nukentėjusiajai bet kokioje padėtyje, kai neuždengtos sužalotos vietos užduotyje nurodytomis ir tiriamosios patikslintomis konkrečiomis aplinkybėmis. Tiriamajai nustatyti sužalojimai nebūdingi sužalojimams, padaromiems pačiai krentant, griūnant, atsitrenkiant, spardant, pačiai trenkiant ir panašiai.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas, bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai. Kaip minėta, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios A. P., apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo A. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2024 m. spalio 1 d. apie 11.00 val., gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, metė įkroviklio bloką į savo sugyventinę A. P., pataikydamas į dešinės akies voką, po ko, tą pačią dieną, apie 19.40 val. besitęsiant žodiniam konfliktui, A. T. kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į kairę pilvo pusę, ties šonkauliais, ranka sugriebęs A. P. už plaukų, nustūmė į virtuvės sienos kampą, o pastarajai nukritus ant grindų, jis kumščiais sudavė smūgius jai į kairįjį petį, krūtinę, rankas, kojas, ties dešine akimi, į kairę ausį, tokiais tyčiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą, bei ne mažiau kaip 26 trauminiais poveikiais padarydamas dešiniojo akies obuolio eroziją, muštinę žaizdelę dešinės akies vokuose ir kairės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniam voke, kairiame petyje, krūtinėje, rankose ir kojose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo 2025 m. sausio 10 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti įtariamąjį A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiąja A. P.. Byloje buvo pateiktas susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad A. T. atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nukentėjusioji nepareiškė. A. T. atlygino padarytą 262,69 Eur žalą Vilniaus teritorinė ligonių kasai. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja 2025 m. sausio 14 d. priėmė nutartį, kuria nepatvirtino minėto prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos pobūdis, jos padarymo metu pavartoto smurto intensyvumas ir sukeltos pasekmės, taip pat A. T. parodymai, leidžia manyti, kad jis plačiąja prasme savo elgesio nevertina kritiškai, yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų normų, dėl ko nėra objektyvaus pagrindo kategoriškai išvadai, kad ateityje A. T. iš esmės pakeis savo elgesį ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nusprendė, kad nėra nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Teismas pritaria tokioms teismo padarytoms išvadoms.

Įvertinus kaltinamojo veiksmų prieš nukentėjusiąją pobūdį bei intensyvumą (26 trauminiai poveikiai, panaudotas įrankis – įkrovimo blokas, kuriuo pataikyta į akies sritį, smūgiuota į įvairias kūno dalis, tarp jų į galvą, sukeltas nežymų sveikatos sutrikdymas), darytina išvada, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. nesant jokios smurtą pateisinančios priežasties, jis atliko daugybę smurtinio pobūdžio veiksmų prieš nukentėjusiąją, suprasdamas jų pavojingumą bei galinčias kilti pasekmes ir jų norėdamas.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji nurodė, kad yra sugyventiniai, gyvena kartu apie 2 mėnesius, veda bendrą ūkį, draugauja iš viso apie 2 metus. BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra be kita ko asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Atsižvelgiant į tai, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokurorės siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui, nukentėjusioji A. P. informuota 2025 m. sausio 21 d. raštu apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. T. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. T. – darbingo amžiaus, nevedęs, Sodros duomenimis paskutinį kartą dirbo iki 2024 m. lapkričio 19 d., šiuo metu neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Praeityje neteistas, tačiau 2024 m. gegužės 13 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 8 punktą, BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nutarimas patvirtintas, todėl asmuo laikomas neteistu. Administracine tvarka per pastaruosius 3 metus baustas už viešosios tvarkos pažeidimą ir važiavimą viešuoju transportu be bilieto, būdamas nepilnamečiu rūkė elektroninę cigaretę, paskirtos baudos apmokėtos. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre, nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam A. T. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Teismas prokuroro pasiūlymui pritaria, nes siekiant pasiekti realius kaltinamojo elgesio bei mąstymo (gyvenimo būdo) pokyčius, reikalingas ilgalaikis specialistų darbas bei pilnas probacijos programų išklausymas. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju tinkamiausia bausmė kaltinamajam yra laisvės apribojimo bausmė, kurios esmė ir yra terminuotas baudžiamojo įstatymo ir teismo nustatytų draudimų ir įpareigojimų taikymas. Teismo vertinimu tokia bausmė atitinka kaltinamojo A. T. asmenybę (jaunas, neteistas, nedirbantis ir t.t.) ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą. Pažymėtina, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, nesilaikant nustatytų sąlygų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis).

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nustatytinas bausmės dydis, artimas sankcijoje numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui (laisvės apribojimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų) – 1 metai laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 4 d. 1, 2, 4 p.).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės su minėtais įpareigojimais ir draudimais.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu A. T. į skirtiną bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. spalio 1 d. 20.20 val. iki 2024 m. spalio 2 d. 14.31 val. (viena diena) išbūtas laikas – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 262,69 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalota A. P., nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiosios gydymo paslaugų apskaitos išrašas. Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų išlaidas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, taip pat įvertinęs tai, kad kaltinamasis A. T. atlygino turtinę žalą, todėl procesas dėl minėto civilinio ieškinio nutraukiamas, be to 2024 m. lapkričio 28 d. gautas raštas Vilniaus teritorinės ligonių kasa, atsisako civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktu įpareigoti A. T. visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu A. T. į skirtiną bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. spalio 1 d. 20.20 val. iki 2024 m. spalio 2 d. 14.31 val. (viena diena) išbūtą laiką – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo bausmės dienoms.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 262,69 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų šešiasdešimt devynių centų) turtinei žalai atlyginimo nutraukti.

Išaiškinti A. T., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai:

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos tarnybos, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080, Kaune – Vidurio Lietuvos tarnyba, Kęstučio g. 37).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti A. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.