Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, iki būdamas suimtas, kaip bedarbis, registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iki būdamas suimtas paskutiniu metu gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008m. gegužės 08d. Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 149 str. 4d., 150 str. 4d., 180 str. 1d.-10m l/a, paleistas 2017m. lapkričio 06d. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atlikęs bausmės laiką, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019m. rugpjūčio 30d., apie 15⁴⁰ val., dienos metu, kaltinamasis G. G., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), prie pėsčiųjų tilto, vedančio per Šventosios upę, iš už nugaros priėjęs prie per tiltą ėjusios pil. R. M., tyčia pastarąją rankomis pastūmė į kairę pusę, po ko sulenkta per alkūne ranka apjuosė nukentėjusiajai R. M. veidą ir, šiai pasakęs žodžius: „ nerėk “, jėga nukentėjusiąją nusitempė į dešinę pusę po tiltu, o po to jis(kaltinamasis G. G.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, su savo kaire ranka suėmė už nukentėjusiosios R. M. palaidų plaukų ir, savo dešinėje rankoje laikydamas ir nukentėjusiajai R. M. demonstruodamas statybinį peilį su neišstumta geležte, pastarajai pasakė žodžius: „ ša, nerėk “, tokiu būdu nukentėjusiajai R. M. sukurdamas bauginančią ir keliančią nerimą situaciją, o nukentėjusiajai R. M. mėginant ištrūkti, jis(kaltinamasis G. G.), pastarąją ranka suėmęs už plaukų, toliau laikė ir ją tempė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pamatė link jų nuo Kareivinių gatvės pusės atbėgantį praeivį ir pabėgo, ir tokiu būdu jis(kaltinamasis G. G.), panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą bei panaudodamas nešaunamąjį ginklą-peilį, pasikėsino užvaldyti nukentėjusiosios R. M. su savimi turėtus asmeninius daiktus, t.y. mobilaus ryšio telefoną „ IPhone “, kurio vertė yra 500,- Eur., kuprinę, kurioje buvo piniginė su 50 eurų grynųjų pinigų, papuošalai, kurių vertė 300,- Eur., ir mobilaus ryšio telefonas „ Nokia 101 “, kurio vertė yra 20,- Eur.(viso pasikėsino plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą bendroje 870,- Eur. sumoje), t.y. pasikėsino apiplėšti nukentėjusiąją R. M..

Motyvuojamoji dalis

Iš teisme paskelbto liudytojo G. Š. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2019m. rugpjūčio 30d. jis su sutuoktine V. Š. buvo Ukmergės mieste, poliklinikoje. Apie 15³⁵ val. su automobiliu važiuojant Ukmergės mieste, Kareivinių gatve, ant Šventosios upės pėsčiųjų tilto pastebėjo konfliktą. Matė, kaip vyriškis stumdosi su mergina, kurie nuo važiuojamosios kelio dalies galėjo būti apie 30 metrų atstumu. Iš karto jis nieko blogo nepagalvojo ir iš lėto važiavo toliau. Kadangi buvo šiltas oras, jo automobilio langai buvo praverti. Tik pravažiavęs bekonfliktuojančius vyriškį su mergina, išgirdo, kad mergina šaukiasi pagalbos, rėkdama: „ gelbėkit, padėkit “. Išgirdęs pagalbos šauksmą, jis sustojo ir pradėjo važiuoti atbuline eiga link matytos konflikto vietos. Pavažiavęs atbulomis iki įėjimo į pėsčiųjų taką, jis sustabdė automobilį ir, išlipęs, greitai bėgo pažiūrėti, kas vyksta. Jam tik išlipus iš automobilio, matė, kaip vyriškis laiptais tempiasi merginą po tiltu, prie upės. Iš to suprato, kad vyriškis yra užpuolikas ir, tikėtina, kad nori merginą apiplėšti ar net išprievartauti. Matydamas, kad mergina yra tempiama, jis ėmė rėkti: „ ką darai “. Užpuolikas tuo metu tempėsi merginą, suėmęs už rankų, palei prie upės esančią tvorą, bet galėjo tempti ir už plaukų, todėl tiksliai nurodyti negali. Pamatęs jį, užpuolikas iš karto merginą paleido ir labai greitai paupiu pasileido bėgti link miškelio. Kai užpuolikas pabėgo, pagalbos šaukusi mergina bėgo link jo, kurią sustabdęs, mėgino nuraminti. Mergina buvo labai išsigandusi, drebėjo ir verkė. Buvo akivaizdžiai matyti, kad mergina yra patyrusi didelį išgąstį ir yra šoko būsenoje. Jis tos merginos paklausė, ar jai viskas gerai ir ar ji nėra sužalota. Mergina atsakė, kad yra nesužalota ir, kad užpuolikas, jos manymu, su savimi turėjo peilį. Jis pats per atstumą nepastebėjo, kad užpuolikas kažką turėtų rankoje, nes situacija buvo labai intensyvi. Tada paklausė ar iš jos ką nors pavogė, o mergina atsakė, kad nieko nepavogė. Išsiaiškinęs minėtas aplinkybes, merginai pasakė, kad eitų link jo automobilio, ir iš karto skambino bendruoju pagalbos telefono Nr. 112, kad pranešti apie įvykį. Po to dar nubėgo link miškelio pažiūrėti, ar nėra užpuoliko, bet nieko nepastebėjo, nes užpuolikas jau buvo pasišalinęs. Stebėto konflikto metu, kad užpuolikas būtų kažko reikalavęs, jis negirdėjo. Girdėjo tik merginos pagalbos šauksmą. Belaukiant atvykstančių policijos pareigūnų, jis kartu su mergina surinko ant pėsčiųjų tilto ir prie upės esančio takelio išsimėčiusius merginos daiktus. Merginos užpuoliką matė tik per atstumą, kuris buvo apsivilkęs šviesios spalvos trumpų rankovių marškiniais. Kokias dėvėjo kelnes, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Iš užpuoliko išvaizdos atsimena tik tai, kad vyriškis buvo šviesių, trumpų plaukų, panašaus į jo paties ūgį, t.y. apie 1,78 cm, ir vidutinio kūno sudėjimo. Daugiau apie užpuoliką nieko nurodyti negali, kurio atpažinti negalėtų(b.l. 43-44).

Iš teisme paskelbto liudytojo T. V. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2019m. rugpjūčio 30d., apie 15³⁹ val., patruliavimo kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu V. R. metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu: Kareivinių gt. Nr. 31, Ukmergės m. vyras su peiliu užpuolė merginą, kurią norėjo apiplėšti. Buvo pradėta įtariamojo paiešk pagal įtariamojo požymius. Apvažiavus Užupio mikrorajoną, gretimas gatves, pagal nurodytą įtariamojo pasišalinimo kryptį buvo praeita ir upės pakrante. Įtariamojo paieška buvo tęsiama iki tol, kol gavo kitą iškvietimą į Bikonių kaimą, esantį Ukmergės rajone. Važiuojant pagal kitą iškvietimą keliu Ukmergė-Molėtai, 4,00 kilometre, ties sankryžą į automagistralę A-2, už viaduko pastebėjo asmenį, kuris stumėsi dviratį. Minėtas asmuo atitiko prieš tai ieškoto įtariamojo požymiams. Privažiavus prie minėto vyro, buvo paprašyta sustoti, kuriam sustojus, šis elgėsi ramiai, vykdė visus jų nurodymus. Paklausus, ar buvo Ukmergės miesto stadione, vyras atsakė, kad pravažiavo stadioną prieš valandą. Jam atliekant dalinę asmens apžiūrą, vyras buvo paklaustas, ar jis turi su savimi peilį, į ką pastarasis iš karto prisipažino, kad turi, ir nurodė kur peilis, t.y. jo kelnių kišenėje. Radus peilį, vyras buvo paklaustas, kam šis užpuolė merginą, kuriam dar nespėjus atsakyti, į patikslintą klausimą, ar jis norėjo merginą pagąsdinti ar ją apiplėšti, vyras atsakęs, kad tik pagąsdinti. Kokiu tikslu vyras norėjo pagąsdinti merginą ir kaip tai darė, šis nesakė, o jie ir neklausinėjo. Vyras nebuvo linkęs daug kalbėti, pats nieko nepasakojo, tik atsakinėdamas į jų užduotus klausimus, iš kurių sužinojo, kad jis buvo teistas už išžaginimą ir neseniai, t.y. prieš pusantrų metų, buvo paleistas iš įkalinimo vietos. Iškvietus kitą ekipažą, sulaikytas įtariamasis buvo perduotas pristatymui į Ukmergės raj. PK. Vėliau sužinojo, kad policijos komisariate vyras prisipažino, kad norėjo apiplėšti merginą(b.l. 49). Šias aplinkybes liudytojas T. V. nurodė ir 2018m. rugpjūčio 30d. savo rašytame tarnybiniame pranešime dėl įtariamojo sulaikymo(b.l. 54).

Iš teisme paskelbto byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad 2019m. rugpjūčio 30d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose nukentėjusioji R. M. iš tarnybiniame kompiuteryje jai parodytų kelių asmenų fotonuotraukų atpažino kaltinamąjį G. G., kaip asmenį, minėtą dieną ją užpuolusį einant pėsčiųjų tiltu, per Šventosios upę(b.l. 26-33).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo 2019m. rugpjūčio 30d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37275-19 matyti, kad, 2019m. rugpjūčio 30d., apie 15⁵⁰ val., ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskeltini), prie pėsčiųjų tilto, vedančio per Šventosios upę atliekant procesiniu veiksmus dėl galimai padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. d. 180 str. 2d., buvo bendrauta su nukentėjusiąja R. M., kuri ikiteisminio tyrimo pareigūnui išsamiai papasakojo visas jos užpuolimo aplinkybes, o pabėgusio įtariamojo paiešką atliko Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus patrulių ekipažas V7034(vyr. patruliai T. V. ir V. R.), kurie 16²⁸ val., nusikaltimo padarymu įtariamą asmenį-kaltinamąjį G. G., gim. 1984m., sulaikė kelio Ukmergė-Molėtai 4,00 kilometre, ties sankryža į automagistralę A-2 Vilnius-Panevėžys, kuris įvykio aplinkybių aiškinimuisi buvo pristatytas į Ukmergės raj. PK(b.l. 52).

Iš teisme paskelbto byloje esančio asmens kratos protokolo matyti, kad 2019m. rugpjūčio 30d., 16²⁸ val., sulaikyto kaltinamojo G. G., kaip įtariamo asmens, asmens apžiūros metu šalia kitų daiktų buvo rastas ir paimtas statybinis peilis su išstumiama geležte(b.l. 61-62, 66). Paimtas peilis buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 55-57).

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo G. G. kaltė dėl pasikėsinimo įvykdyti plėšimą, panaudojant peilį, yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1d. 180 str. 2d., t.y. pasikėsinimas užvaldyti svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą ir peilį(pasikėsinimas padaryti kvalifikuotą plėšimą).

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios R. M. civilinis ieškinys 10.000,- Eur.(dešimties tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje nusikaltimu padarytai neturtinei žalai, kurią ji patyrė, atlyginti(b.l. 36-37).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.).

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes.Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į paties žalą padariusio kaltinamojo G. G. kaltės formą-tyčią ir į dabartinę kaltinamojo, kaip iki suėmimo paskutiniu metu niekur oficialiai nedirbusio ir Užimtumo tarnyboje besiregistravusio asmens, turtinę padėtį(b.l. 106-107), bet ir dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai R. M. sukeltas pasekmes(nukentėjusioji jokių sužalojimų nepatyrė, byloje nesant ir jokių duomenų apie liekamųjų reiškinių atsiradimą nusikaltimo padarymo metu patyrus psichologinę traumą) bei į pačios nukentėjusiosios individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusioji yra pilnametis asmuo, gim. 1996m., ir jos užimtumą, t.y. nukentėjusioji yra Jungtinės Karalystės Winchesterio universiteto studentė), o taip pat ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl nukentėjusiosios R. M. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, priteisiant fiksuotą 2.500,- Eur.(dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą, nes ši žala nukentėjusiajai buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo G. G. veiksmais, kurią šis privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamojo G. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.3

Kaltinamojo G. G. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie sunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 5d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo G. G. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, nes praeityje yra buvęs teistas vieną kartą, tačiau už padarytus smurtinius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus LR BK 149 str. 4d.(mažamečio išžaginimas), 150 str. 4d.(mažamečio seksualinis prievartavimas), 180 str. 1d.(plėšimas), jam paskyrus griežtą 10(dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, tačiau kaltinamasis iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2017m. lapkričio 06d. po bausmės atlikimo būdamas paleistas iš įkalinimo vietos, vėl galimai nusikalto, šioje teismui perduotoje baudžiamojoje byloje vėl būdamas kaltinamas sunkaus smurtinio nusikaltimo nuosavybei padarymu(b.l. 109-113). Visa tai rodo kaltinamojo G. G. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo G. G. atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, dar neišnykus teistumui už anksčiau padarytas veikas, t.y. būdamas recidyvistu. Nežiūrint į tai, kaltinamasis G. G. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Sankcijoje už kaltinamajam G. G. inkriminuojamą nusikaltimą yra numatyta vienintelė bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas. Kadangi kaltinamasis G. G. yra jau nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos aplinkybes, jos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, bei į paties kaltinamojo G. G., paskutiniu metu niekur oficialiai nedirbusio ir Užimtumo tarnyboje besiregistravusio(b.l. 106-107, 141), asmenybę, bet ir į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, dėl kurio reali turtinė žala padaryta nebuvo, laiko, kad kaltinamajam, kaip toliau linkusiam nusikalsti ir pavojingam visuomenei asmeniui, kitos rūšies bausmių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka, todėl pastarajam už padarytą veiką yra paskirtina tik sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, tačiau paskyrus mažesnę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę(LR BK 61 str. 1-4d.d.). Kaltinamajam G. G. paskirtina laisvės atėmimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Kaltinamojo G. G., kaip kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka byloje suimto asmens, interesus baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pagal paskyrimą atstovavo advokatai(b.l. 71-73, 134, 137-139, 148-150, 153-154). Kadangi iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos iš Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos teisme nebuvo gautas prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydis nėra žinomas, priteisimo, atstovaujant kaltinamojo G. G. interesus byloje, kaltinamojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusių advokatų, kaip gynėjų pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d. 180 str. 2d., ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam G. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu dvejiems metams ir dviems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019m. rugpjūčio 30d., t.y. kaltinamojo G. G. sulaikymo dienos.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. G. paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, iš kaltinamojo G. G. priteisiant 2.500,- Eur.(dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą-statybinį peilį su išstumiama geležte, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam G. G.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.