- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- I-2105-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00118-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities priešgaisrinei
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – VAPGV) priteisti 464,90 Eur žalą, patirtą dėl laiku 2008 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišduotų tarnybinės uniformos dalių.
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 1999 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. birželio 6 d. dirbo Širvintų PGV pamainos vadu. Pareiškėjas žinojo, kad yra įtrauktas į pareigūnų sąrašą, kuriems turi būti sumokėtos kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pažymėjo, kad pasiteiravus VAPGV jam buvo paaiškinta, kad kompensacija nebus išmokėta, nes jis šiuo metu atleistas iš vidaus tarnybos.
Atsižvelgęs į atsakovės pateiktus duomenis apie neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir jų kainas, pareiškėjas mano, kad jam turėtų būti priteista žala, lygi 30 proc. nuo neišduotų uniformų kainos, kuri sudaro 464,90 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė VAPGV atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad dėl 2008 m. prasidėjusio ekonominio sunkmečio trūko lėšų Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos pareigūnų uniformų įsigijimui, todėl nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. minėtiems pareigūnams nebuvo išduodamos tarnybinės uniformos ar jų dalys. VAPGV esamiems vidaus tarnybos pareigūnams dalį sumos – 30 proc., už neišduotą tarnybinę uniformą, kompensuoja. Tarp pareiškėjo ir VAPGT tarnybos santykiai yra nutrūkę, nes pareiškėjas 2016 m. birželio 7 d. VAPGV viršininko įsakymu Nr. TE-332 buvo atleistas iš tarnybos. Atsakovė pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad 2014 m. vasario 28 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM (toliau – ir PAGD) direktoriaus įsakymu Nr. 1-99 pripažintas netekusiu galios įsakymas, pagal kurį pareigūnams buvo patvirtintos ir skaičiuojamos tarnybinių uniformų išdavimo normos, buvo panaikintas PAGD direktoriaus 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1-478 1.2 punktas. Apie panaikintus tarnybinės uniformos dėvėjimo terminus pareiškėjas vėliausiai turėjo sužinoti 2014 m. kovo 20 d., pildydamas Aukštesniosios ir vidurinės grandies pareigūno, tiesiogiai susijusio su įvykiu likvidavimu, tarnybinės uniformos poreikio 2014 metams kortelę. Kadangi skundą pareiškėjas teismui padavė 2017 m. sausio 11 d., atsakovės nuomone, 3 metų ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo priteisti žalą dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra praleistas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VAPGV pareigūno teisės gauti kompensaciją už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo statutinis valstybės tarnautojas, ėjo VAPGV Širvintų PGT budinčios pamainos vado pareigas, o nuo 2016 m. birželio 7 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos (b. l. 37).
Atsiliepimas
Pasisakant dėl atsakovės atsiliepime nurodyto argumento, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo priteisti kompensaciją už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis net ir tuomet, kuomet atsakovė jau tokios pareigos neturėjo, pažymėtina, kad iš pareiškėjo skundo turinio yra aišku, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su pareigos išduoti tarnybinės uniformos dalis nevykdymu ir atsisakymu išmokėti jam kompensaciją už 2008 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu iki 2013 m. gruodžio 30 d.) (toliau – Statutas), kurio 46 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina Vyriausybė. Pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklės ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos buvo patvirtintos PAGD direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis (LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).
Statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangą, kurią jis dėvi tarnybos metu, kita vertus – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo kitų asmenų. Tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji turi būti pakeičiama kita (LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A662-2567/2012).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant konstatuoti atsakovo pareigą atlyginti pareiškėjo patirtą žalą, būtina nustatyti tris būtinas sąlygas: 1) neteisėtus atsakovo veiksmus (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibūdinama, kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Iš byloje esančios VAPGV pažymos (b. l. 43) matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo išduotos atitinkamos tarnybinės uniformos dalys, kurių vertė 1 549,68 Eur ir dėl to byloje ginčo nėra. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą (LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Remiantis suformuota teismų praktika, pareigūnų teisė į aprūpinimą tarnybine uniforma gali būti įgyvendinama 3 būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A52-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012).
Šios administracinių teismų praktikoje suformuluotos taisyklės turi būti mutatis mutandis laikomos ir šioje administracinėje byloje, kadangi Statuto 46 straipsnio 1 dalis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, LVAT praktiką bei šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pasibaigus jam išduotos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui.
Pareiškėjas prašė priteisti turtinę žalą, atsiradusią dėl laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišduotų tarnybinės uniformos dalių. Pareiškėjas patirtos žalos dydžio nepagrindė objektyviais įrodymais, patirtos žalos dydį apskaičiavo kaip piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į bylos šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, nagrinėdama iš esmės analogišką ginčą dėl tarnybinės uniformos dalių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnams, vertino, jog Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punktu įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas taikytas ir kitose LVAT nagrinėtose administracinėse bylose dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo laiku statutiniams pareigūnams, kuriose pripažinta, kad, pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbams ir avalynei įsigyti ar jiems taisyti, jų patirtų nuostolių dydis lygus minėtos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos tvarkos 1 punkte įtvirtintai kompensacijai (LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, mutatis mutandis turėtų būti atsižvelgiama į LVAT nuosekliai formuojamą praktiką, taikant patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą – pareiškėjui priteisiamas 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos atlyginimas. Nagrinėjamu atveju, tokia suma laikytina protinga ir proporcinga patirtai turtinei žalai atlyginti. Pagal byloje esančios VAGPT pažymos (b. l. 43) duomenis, bendra ginčo laikotarpiu neišduotos tarnybinės uniformos dalių vertė yra 1 549,68 Eur, 30 procentų nuo šios sumos sudaro 464,90 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovės.
Atsakovė reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašė taikyti ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Atsakovės neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1695/2013, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo ir atsakovės tarnybos teisiniai santykiai nebesieja nuo 2016 m. birželio 7 d., nes nuo tos dienos pareiškėjas yra atleistas iš tarnybos (b. l. 37). Šias aplinkybes, kaip pagrindą neišmokėti pareiškėjui kompensacijos dėl neišduotos tarnybinės uniformos dalių nurodė ir atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovė iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos privalėjo besąlygiškai vykdyti savo pareigą, aprūpindama pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis arba kompensuodama nuostolius. Nutrūkus tarnybos santykiams tarp pareiškėjo ir atsakovės, atsakovės neteisėti veiksmai taip pat nutrūko, atsakovė nebeturėjo pareigos aprūpinti pareiškėją tinkama dėvėti uniforma (jos dalimis). Taigi, pažeidimas, iš kurio kildinamas reikalavimas atlyginti turtinę žalą, tęsėsi iki 2016 m. birželio 7 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo, už laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis, prasidėjo 2016 m. birželio 8 d. Į teismą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas privalėjo kreiptis per tris metus nuo pažeidimo pabaigos, t. y. iki 2019 m. birželio 8 d. Kadangi pareiškėjas skundą teismui padavė 2017 m. sausio 11 d., atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino ir atsakovės prašymas taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 464,90 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 90 euro centų) turtinės žalos atlyginimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.