- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 1A-900-579-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00703-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Gytis Večerskas, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Advokatai
- Algis Girdutis Šalavka
Teisėjas Alvydas Rimkevičius Baudž. byla Nr. 1A-900-579-2013
Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-22-1-00703-2011-0) Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.26.2.1.; 2.3.2.2.11.; 2.4.6.4.1.
2013 m. gruodžio 5 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Gyčio Večersko, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistajam V. K., gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, nukentėjusiajam V. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu po 21 val. lankytis vietose, kur parduodamas alkoholis, taip pat įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Nukentėjusiojo V. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš V. K. V. J. priteista 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinei žalai atlyginti ir 1 307,61 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai septyni litai 61 centas) turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011-06-25, 6 val., prie baro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas viešąją tvarką, tyčia prikibo prie V. J., kuris draudė jam šlapintis baro kieme, išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, po to, sugriebęs už kairės rankos mažojo piršto, staigiu judesiu jį atlenkė ir sulaužė kairės plaštakos V-ojo piršto falangą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. K. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kadangi apeliantas jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad V. K. įvykdė BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo V. J. parodymais, o kaltinamąjį teisinančius įrodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas nemotyvavo išvados, jog nuteistąjį teisinantys įrodymai prieštarauja surinktiems objektyviems įrodymams ir neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo parodymai, priešingai nei nukentėjusiojo V. J. parodymai, viso baudžiamojo proceso metu nekito ir buvo nuoseklūs. Nuteistasis nuosekliai teigė, jog buvo kilęs žodinis konfliktas su apsaugos darbuotoju, nukentėjusiuoju, dėl to, jog nuteistasis ketino šlapintis baro kieme. Nukentėjusysis galėjo išsisukti ranką tuo metu, kai bandė pastumti apeliantą suėmęs jį už bicepsų. Nuteistasis teigia piršto nukentėjusiajam nelaužęs, nes žino savo fizinę jėgą. Taip pat pažymi, jog apsistumdymas truko apie pusantros minutės, o nuteistajam jau nueinant nukentėjusysis dar papurškė dujų bei kvietė baro apsaugą. Nuteistojo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojo V. J. parodymai, jog apeliantas ketino nusišlapinti baro kieme, nes tualetas buvo netvarkingas. Pats V. J. pirmas stūmė kaltinamąjį, jokio kontakto nebuvo. Be to, V. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, kad jam matant kaltinamasis nestumdė nukentėjusiojo ir nebuvo sugriebęs jo už rankų. Kilus konfliktui, V. J. jį išsivedė iš baro. Apylinkės teismas neįvertino, kad paties V. J. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, jis skirtingai pasakojo sužalojimo aplinkybes tyrimo metu. Niekas nepatvirtino nukentėjusiųjų duotų parodymų, kad kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, konfliktiškas, kabinėjosi prie kitų baro klientų, kad įvykį matė daug kitų baro lankytojų. Be to, negalėjo nurodyti, kas dar matė įvykį, teigė, jog įvykio metu jokių apsaugos darbuotojų nebuvo. Tokius prieštaringus parodymus, apelianto manymu, teismas turėjo vertinti kritiškai. Nepaneigta ir aplinkybė, kad nukentėjusysis bare galimai dirbo nelegaliai, o teismo išvada dėl šios aplinkybės prieštaringa, nes nukentėjusysis šią aplinkybę nuosekliai neigė. Teisme liudytojas A. T. iš dalies patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, parodė, kad buvo iškvietimas į kavinę, tačiau kaltinamojo neprisiminė. Jis nepamena, kad būtų buvusi padaryta kokia nors žala ar kad kas nors būtų buvęs sulaikytas. Teismas neatsižvelgė ir į liudytojo D. P. parodymus, kad įvykis buvo nufilmuotas, tačiau įrašas dingo. Liko neįvertintas ir neištirtas svarbus įrodymas, kuris galėjo paneigti ar patvirtinti svarbias aplinkybes. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kada buvo kreiptasi įgydymo įstaigą ir policiją, todėl abejonių kelia tai, kad nukentėjusysis į gydymo įstaigą kreipėsi tik 2012-06-30, nors minimas incidentas bare įvyko 2012-06-25. Jis prieš tai 2012-06-27 kreipėsi į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę ir nurodė, kad 2012-06-24 buvo sužalotas buityje. Be to, nedarbingumo pažymose traumos priežastis nurodyta kaip nelaimingas atsitikimas buityje. Ši aplinkybė liko neįvertinta. Nesiaiškinta, kodėl nukentėjusysis patyręs sužalojimus iš karto nesikreipė į policiją ir į medikus. Specialisto išvadoje nurodytas sužalojimas galėjo atsirasti tiek pašalinės jėgos poveikyje, tiek ir griuvimo metu. Teismas neįvertino ir tų aplinkybių, kad V. J. teisme, rodydamas kaip lūžo pirštas, paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad bandė sulaikyti rankas ir tada kaltinamasis jam griebė už piršto. Liko neatsakyta į klausimas, kodėl jis buvo apglėbęs kaltinamąjį.
Nepagrįstai apylinkės teismas konstatavo ir tai, kad buvo padaryta BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Kaltinamojo šlapinimasis viešoje vietoje nebuvo nukreiptas į viešosios rimties sutrikdymą, šie veiksmai buvo atlikti kitiems asmenims būnant atokiau nuo įvykio vietos. Be to, incidentas įvyko paryčiais, apie 6 val., baras jau buvo beužsidarantis, lankytojų buvo nedaug. Nei vienas iš apklaustų liudytojų neminėjo, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kad aplinkiniai buvo šokiruoti. Dėl kilusio abipusio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kuris truko pusantros minutės, negalima kategoriškai daryti išvados, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka. Iš bylos aplinkybių seka, kad kilo abipusis konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, kuris truko neilgai, nuteistais ėjo į atokią vietą nusišlapinti, tačiau to nepadarė. Byloje nėra duomenų, jog aplinkiniai asmenys būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, būtų nutrauktas jų poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta kieno nors veikla, sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis. Kaltinamojo tyčia nebuvo nukreipta į viešąją tvarką, jis nesuvokė savo veiksmų kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimo. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jo elgesys buvo įžūlus, agresyvus ar chuliganiškas, jis tiesiog norėjo nusišlapinti baro kieme, nes baro tualetas buvo netvarkingas. Jo pasakyti necenzūriniai žodžiai buvo ne apsaugos darbuotojo, o baro tvarkos atžvilgiu. Šios aplinkybės patvirtina, kad jo veiksmuose galimai yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., požymiai, tačiau ne baudžiamosios teisės pažeidimas.
Visos šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, todėl jis turi būti išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų, o civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam turi būti atmestas. Be to, nukentėjusysis neįrodė, kuo pasireiškė jo išgyvenimai, kaip jis buvo pažemintas kitų asmenų akyse, nes niekas iš liudytojų nepatvirtino, kad matė incidentą, jog būtų pažeista jo garbė ir orumas, kaip ir neįrodė patirtų nepatogumų dėl lūžusio piršto. Kadangi apeliantas nukentėjusiajam jokio sužalojimo nepadarė, todėl jis nesutinka su pareikštu ieškiniu dėl V. J. gydymo išlaidų ir nedarbingumo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliantas skundą grindžia tuo, jog teismas išsamiai neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog V. K. kaltas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d.
Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus bei atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes nekyla abejonių, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, tinkamai aiškino ir pritaikė BK 138 str. 1 d. nuostatas, tačiau nepagrįstai V. K. pripažino kaltu padarius ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Nors nuteistasis skunde teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi, apelianto manymu, nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, be to, liko daug svarbių neišaiškintų aplinkybių (ar nukentėjusysis dirbo legaliai ar ne, kur dingo vaizdo kamerų įrašai), tačiau šie skundo argumentai laikomi nepagrįstais ir yra atmetami. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog įrodyta, kad incidento metu nukentėjusiajam V. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo parodymai dėl sužalojimo būdo, laiko ir kitų aplinkybių neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams – specialisto išvadai, specialistės paaiškinimams, rašytiniams duomenims – medicininių dokumentų išrašams, todėl teismas pagrįstai jais tikėjo ir jais rėmėsi nustatydamas tikrąsias įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog nuteistasis neneigia kilus konfliktui su nukentėjusiuoju dėl pastarojo pasakytų pastabų nesišlapinti baro kieme. Taip pat neneigė, kad įvyko susistumdymas, tačiau neigė, kad jis sužalojo plaštaką nukentėjusiojo nurodytu būdu, nurodė, kad nukentėjusysis galėjo pats neatsargiai susižaloti į nuteistojo rankų raumenis, tačiau toks aiškinimas prieštarauja specialisto, kurio kompetencija teismas neturi pagrindo abejoti, išvadoms bei paaiškinimams, o taip pat nuosekliems nukentėjusiojo parodymams. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog vyriškis išplūdo necenzūriniais žodžiais, pradėjo jį stumdyti ir tuo metu kai bandė sulaikyti nuteistojo rankas, pastarasis sugriebė jam už kairės rankos mažojo piršto ir staigiai jį atlenkė. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog kaltinamasis išplūdo nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, apstumdė, suėmė už rankų ir užlaužė pirštą. Taigi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė analogiškai, jog kaltinamasis sugriebė (suėmė) ir atlenkė (užlaužė), todėl apeliantas neteisus teigdamas, jog nukentėjusysis buvo nenuoseklus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis neneigė sugriebęs nukentėjusiajam už rankos. Tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusysis parodė, jog tai vyko tarpusavio susistumdymo metu, be to, liudytojas V. J. nurodė, kad apsauginis (nukentėjusysis) bandė nuteistąjį stumti, nes V. (nuteistasis) jį žodžiais provokavo (t. 1 , b. l. 82), todėl apelianto argumentas, jog nenustatyta, kodėl buvo apglėbtas nukentėjusysis, nepagrįstas ir turi būti atmestas. V. J. nurodytą sužalojimo mechanizmą bei laiką patvirtina taip pat ir specialisto išvada Nr. G 1763/11(02), kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajam nustatytas V-ojo piršto II falango lūžis, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Konstatuotas sužalojimas tyčiniam savęs žalojimui nebūdingas (t. 1, b. 1. 20, 135). Teismo medicinos ekspertė Marija Kolcovaitė paaiškino, kad nukentėjusiajam padarytas kūno sužalojimas galėjo gautis ne kaltinamojo, o nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, tai yra kaltinamajam paėmus už nukentėjusiojo kairės plaštakos ir tokiu būdu užlaužus jo pirštą. Ekspertė nurodė, kad 2011-07-01 specialisto išvadoje yra padaryta rašybos ir teksto korektūros klaidų, todėl ji pateikė teismo prašymu patikslintą išvadą (t. 1, b. l. 124-125,135). Ekspertė teisme paaiškino ir specialisto išvados netikslumus, kurie yra techninio pobūdžio ir dėl jų nėra pagrindo laikyti specialisto išvadą netinkamu įrodymu. Nors nuteistasis skunde kelia abejones dėl išvados bei nukentėjusiojo parodymų patikimumo, nes į medikus kreiptasi ne tą pačią dieną, o vėliau, be to, medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog ranka sužalota dėl traumos buityje, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog surinkti duomenys vertinami visumoje. Pažymėtina, jog nukentėjusysis nuosekliai teigė, jog skausmą jis jautė iš karto po įvykio, tačiau nesikreipė, nes manė, jog praeis, tačiau skausmui nepraeinant, po savaitgalio nusprendė kreiptis į medikus. Be to, paaiškino, jog jis medikams nurodė, kad sužalojimas padarytas naktį iš birželio 24 d., kas atitinka įvykio laiką. Ekspertė paaiškino, kad trauma ne darbo metu yra vertinama kaip trauma buityje. Šios aplinkybės ne tik nepaneigia, jog sužalojimas galėjo būti padarytas dėl nusikalstamos veikos, tačiau, vertinant su nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, patvirtina, jog sužalojimas buvo padarytas kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, o šie duomenys kartu su V. J. parodymais sudaro logišką nuoseklią įrodymų grandinę, kuriems prieštarauja nuteistojo parodymai. Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai vertino liudytojo V. J. parodymus, kurie, nuteistojo teigimu, yra jį teisinantys, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog V. J. yra nuteistojo V. K. draugas, todėl suinteresuotas padėti apeliantui išvengti atsakomybės, be to, liudytojas nurodė, jog buvo momentas, kai jis konflikto nematė, nestebėjo, todėl jo parodymai negali būti vertinami kaip paneigiantys anksčiau aptartus V. K. kaltinančius įrodymus. Nuteistasis taip pat nesutinka ir su liudytojo A. T. parodymų, jog nematė, kad būtų padaryta žala, vertinimu. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog šis liudytojas paties įvykio nematė, atvyko jau pasibaigus fiziniam kontaktui tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, todėl jo parodymai nepaneigia kitais duomenimis nustatytų ir aptartų aplinkybių. Byloje nepavyko ištirti filmuotos medžiagos, liudytojas D. P. paaiškino, jog vaizdo įrašas neišlikęs, tačiau aptartų duomenų pakanka neginčijamai teigti, jog V. K. iš tiesų sugriebęs už kairės rankos mažojo piršto, staigiu judesiu jį atlenkė taip sulaužė plaštakos V-ojo piršto falangą ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Šiuo atveju tai, kad nukentėjusysis galimai bare nelegaliai dirbo apsaugininku, veikos kvalifikavimui ir vertinimui esminės reikšmės neturi, nes pastabas dėl neleistino elgesio viešoje vietoje (ketinimo šlapintis baro kieme) turėjo teisę ir galėjo pasakyti bet kuris iš kitų buvusių kieme ar einančių pro šalį asmenų, tačiau pastabos nesuteikė teisės V. K. vartoti necenzūrinius žodžius ir taip išprovokavus konfliktą, susistumdymą, demonstruoti fizinę jėgą. Be to, tai nėra pakankamas pagrindas abejoti nukentėjusiojo parodymų dėl sužalojimo būdo, mechanizmo bei eigos, patikimumu, nes jo parodymai dėl šių aplinkybių, kaip jau minėta, buvo nuoseklūs, išsamūs ir nekito, be to, patvirtinami ir kitais objektyvais duomenimis – specialisto išvada, paaiškinimu.
V. K. veiksmai – sugriebė, staigiu judesiu atlenkė (užlaužė) akivaizdžiai už save mažesnio ir, kaip pats nuteistasis prisipažįsta, fiziškai silpnesnio žmogaus, ranką, skausmingą ir silpną kūno dalį – mažąjį pirštą, rodo, jog nuteistasis veikė tyčia, t. y. suvokė savo veikos pavojingumą, suvokė, kad sukelia fizinį skausmą, suvokė jog gali sukelti įvairaus masto sužalojimus, ir nors neturėjo tikslo sulaužyti pirštą, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog V. K. veikoje neabejotinai yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymiai.
Aukščiau aptartais bylos duomenimis byloje taip pat nustatyta, kad dėl menkavertės priežasties – V. J. pastabos nesišlapinti baro kieme, V. K. liepdamas nevadovauti, prikibo prie nukentėjusiojo, išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, taip išprovokavo konfliktą ir pavartojo fizinį smurtą. Taigi, iš bylos duomenų matyti, jog fizinis smurtas buvo vartotas dėl menkavertės dingsties – nukentėjusiojo pareikštų pastabų, kurios nepatiko nuteistajam, t. y. iš chuliganiškų paskatų ir tai atitiktų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą kvalifikuojantį požymį, tačiau atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytą bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąją nuostatą, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei šio straipsnio 4 dalyje numatytą ypatumą, jog pabloginti nuteistojo padėtį galima tik esant prokuroro ar nukentėjusiojo skundui, teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą pagal nuteistojo skundą, neturi teisinio pagrindo perkvalifikuoti veiką į sunkesnį nusikaltimą.
Bausmė V. K. pagal BK138 straipsnio 1 dalį skirta teisingai.
Parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį apeliantui pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė. Atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir pavojingumą - neteistas, administracine tvarka baustas 4 kartus, aukštojo išsilavinimo, dirba; veikos pavojingumą - tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas; tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių ir nepažeisdamas BK 55 str. nuostatų pagrįstai skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, savo dydžiu mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ir yra būtina bei pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Civilinis ieškinys tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos atlyginimo išspręstas teisingai. Byloje nėra duomenų, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio būtų pažeidęs CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurioje nustatyta, jog spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas įvertino nukentėjusiojo patirtų neigiamų išgyvenimų pobūdį, apimtį (ilgai negalėjo dirbti, dėl lūžusio piršto kentė nepatogumus), atsižvelgė į kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją – 1 000 Lt. Turtinė žala dėl gydymo išlaidų ir dėl negautų darbinių pajamų ryšium su nedarbingumu (757,61 Lt) įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, paaiškinimais, pažymomis dėl nedarbingumo, kitais rašytiniais bylos duomenimis), byloje taip pat nustatyta, jog nukentėjusysis turėjo 300 Lt advokato paslaugoms apmokėti, kurios yra pagrįstos ir įrodytos, o taip pat 250 Lt už dokumentų vertimą, todėl teismas pagrįstai priteisė iš nuteistojo V. J. atlyginti visas šias išlaidas. Aukštesnysis teismas pažymi, jog šiuo atveju turtinę žalą sudaro tik 1 007 61 Lt, o kitą teismo priteistą dalį sudaro išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. BK 48 straipsnyje nustatyta, jog nuteistajam gali būti skirtas įpareigojimas atlyginti tik nusikaltimu padarytą turtinę žalą, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendyje patikslintas įpareigojimas per teismo nustatytą laiką atlyginti turtinę žalą – 1007,61 Lt.
Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog aprašant veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas V. K., aplinkybes, kaltinamajame akte nurodoma, jog V. K. tyčia prikibo prie V. J., išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, po to sugriebęs už kairės rankos mažojo piršto staigiu judesiu jį atlenkė, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. J. kairės plaštakos V-ojo piršto II falango lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. K. padarytoje veikoje yra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymiai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalyje tik jei šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytu vienu ar keliais alternatyviais veiksmais yra sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra būtinos pasekmės – viešosios tvarkos sutrikdymas. Tuo atveju, jei neteisėta veika tik pažeidžia viešąją rimtį ir tvarką, tačiau pasekmės nekyla, viešoji rimtis ir tvarka nesutrikdoma, veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 2 dalį arba kaip administracinis teisės pažeidimas.
V. K. kaltinime neinkriminuotos pasekmės, neinkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas, šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas prašymas keisti kaltinimą. Šioje byloje, kaip matyti iš kaltinamojo akto, kaltinamajam nebuvo inkriminuotas vienas iš esminių BK 284 str. 1 d. įtvirtino nusikaltimo požymis – pasekmės. Bylą nagrinėjant teisme taip pat nebuvo gautas prašymas pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis.
Tokiu būdu apylinkės teismas nepagrįstai V. K. nuteisė taip pat ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas aprašydamas nustatytas veikos aplinkybes, nenurodė, nenustatė, kad kilo pasekmės – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Kaltinimą papildė aplinkybe, jog visus kaltinamajame akte inkriminuotus veiką apibūdinančius požymius kaltinamasis padarė „pažeisdamas viešąją tvarką“, t. y. nurodė, jog nuteistojo veiksmai savo pobūdžiu buvo pažeidžiantys viešąją tvarką, tačiau nekonstatavo, jog dėl kaltinimo padarytų veikų tokios pasekmės kilo. Nenurodė ir nekonstatavo, jog realiai buvo pažeista viešoji tvarka ir rimtis. Dėl šių aplinkybių V. K. taip pat negalėjo ir negali būti nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Byloje nustatyta, jog V. K. iš tiesų vartojo necenzūrinius žodžius, to neneigė ir pats apeliantas, nurodė, kad pasakė keletą necenzūrinių žodžių, tačiau kaltinamajame akte nenurodyta, neinkriminuota, jog tokiu būdu būtų trikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, be to, nėra duomenų apie tai, kad tokius žodžius būtų dar kas nors girdėjęs ir tai kaip nors sutrikdę pašalinius. Atliktų veiksmų intensyvumas – pavartota vos keletas necenzūrinių žodžių taip pat neleidžia teigti, jog ši veika savo intensyvumu būtų tokia pavojinga, jog neišvengiamai kiltų būtinybė taikyti baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju yra požymių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes V. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalis, kurioje V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį panaikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, įvertinus tai, kad viešosios tvarkos sutrikdymas V. K. nebuvo inkriminuotas, V. K. veiksmai – išplūdimas necenzūriniais žodžiais neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė – „pažeisdamas viešąją tvarką“ ir nustatoma, jog:
V. K. 2011-06-25, 6 val., prie baro (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), tyčia prikibo prie V. J., kuris draudė jam šlapintis baro kieme, išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, po to, sugriebęs už kairės rankos mažojo piršto, staigiu judesiu jį atlenkė ir sulaužė kairės plaštakos V-ojo piršto falangą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.
V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)
Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje V. K. subendrintos bausmės, skirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį, ir skirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu po 21 val. lankytis vietose, kur parduodamas alkoholis, bei įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Nustatyti, jog V. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtoji bausmė yra laisvės apribojimas vieneriems metams, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu po 21 val. lankytis vietose, kur parduodamas alkoholis, bei įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą – 1007,61 Lt (vieną tūkstantį septynis litus 61 centą).
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.