Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „BITĖ Lietuva“ prašymą suinteresuotiems asmenims I. J., L. J., antstoliui Aleksandrui Selezniovui, dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio A.Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/11/01085, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-08 teismo įsakymą Nr. L2-11013-676/2010 dėl 204,50 EUR skolos išieškojimo iš skolininko I. J., išieškotojos UAB ,,Bitė Lietuva“ naudai. Skolininkas sudarė santuoką su L. J.. Antstolis 2016-12-15 turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinės L. J. gaunamas nuolatinės išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir pasiūlė išieškotojui iki 2017-01-30 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo. Bylos duomenimis skolininkas nedirba. Byloje duomenų apie sutuoktinių sudarytą vedybų ar turto pasidalijimo sutartį nėra.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita)(CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkas nedirba, pajamų negauta, tokiu būdu jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nepakanka kreditorių reikalavimams tenkinti. Esant nustatytoms aplinkybėms, nustatytina skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų iš darbinės ar intelektinės veiklos, yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Piniginės lėšos, gautos L. J. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus nuolatinių išmokų, yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkui I. J. priklauso ½ dalis sutuoktinės L. J. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnis).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 667 str.,, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.