Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucijos įgaliotas asmuo prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimo dalį, kuria nekonfiskuota transporto priemonė – automobilis „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl šios administracinio teisės pažeidimo bylos dalies priimti naują nutarimą – skirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą transporto priemonės automobilio „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai taikė ATPK normas, ir tai turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Institucijos įgalioto asmens teigimu, teismas turėjo paskirti administracinę nuobaudą, vadovaudamasis ATPK 130² straipsnio sankcija, kuri numato transporto priemonės konfiskavimą. Grįsdamas savo skundo reikalavimą nurodo, kad teisės pažeidėjas, neblaivus vairuodamas transporto priemonę, priklausančią kitam asmeniui, sąmoningai pažeidė ATPK ir tai darė tyčiniais veiksmais, jis suprato, kad neblaivus vairuodamas transporto priemonę pažeidžia įstatymus, o darydamas šį pažeidimą jis sąmoningai naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (automobiliu). Tai, pasak apelianto, reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas.

Apeliaciniu skundu administracine tvarka nubausto asmens A. G. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio ir administracinės bylos teiseną nutraukti nesant A. G. veikoje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat prašo, nesant sąlygų, nutraukti pažeidimo teiseną, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimą skiriant A. G. administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 1 metams.

Skunde nurodo, kad teismo išvada, jog A. G. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, yra nepagrįsta, kadangi 2014-02-05 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A2.6-164-632/2014 teisė vairuoti transporto priemonę jam buvo grąžinta nuo 2014-06-24, o realiai vairuotojo pažymėjimą jis turėjo nuo 2014-07-05. Taigi teigia, kad atvejis, su kuriuo siejamas pažeidimo padarymas, įvyko 2014-09-13, taigi A. G. jau turint teisę vairuoti transporto priemonę. Dėl to, apelianto teigimu, teismas netinkamai kvalifikavo padarytą veiką kaip asmens neturinčio teisės vairuoti su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Taip pat nurodo, kad pažeidimo faktas užfiksuotas panaudojant alkoholio matuoklį „Lion 500 Nr. 19173“, tikrinimą atliekant apie 1.45 val., tačiau administracinio teisės pažeidimo laikas administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 81P-18299537-14 nurodomas 1.55 val., o jo paaiškinime atkreipiamas dėmesys, kad dokumentai užpildyti 2.41 val., todėl pažeidėjo atstovui neaišku, koks pažeidimas ir kuriuo laiku buvo fiksuojamas policijos pareigūnų, kadangi pažeidimo momentas yra jo nustatymo momentas. Dėl to apeliantui kyla pagrįstų abejonių, ar duomenys, fiksuoti protokole yra teisingi ir ar jais galima buvo vadovautis byloje kaip patikimais, pagrindžiant A. G. inkriminuotą teisės pažeidimą. Atstovo teigimu, šias abejones pagrindžia ir tai, kad patrulis D. J. savo tarnybiniame pranešime nurodo, jog 2014-09-13, apie 1.50 val., dirbant su vyr. patruliu Z. S. sustabdė automobilį „VW Golf“, kurį vairavo A. G.. Taigi apeliantui neaišku, kaip galėjo neblaivumo tikrinimas įvykti anksčiau, nei apeliantas buvo sustabdytas, turint omenyje, kad protokole pažeidimo padarymo laikas nurodomas 1.55 val., o neblaivumo tikrinimas atliekamas 1.45 val., t. y. realiai iki momento, kada apeliantas remiantis pačių pareigūnų nurodomais duomenimis, realiai dar negalėjo būti sustabdytas. Todėl pažeidėjo advokatui kyla abejonių ir dėl paties neblaivumą fiksuojančio prietaiso duomenų patikimumo (pvz., jeigu jo fiksuojamas laikas nesutampa su realiu laiku, tikėtina, kad galimos ir kitos jo veikimo paklaidos), todėl mano, kad byloje buvo būtina ne tik remtis formaliu kriterijumi, patikrinimu ar yra prietaiso meteorologinė patikra, tačiau ar pažeidimo tikrinimo momentu prietaisas veikė tinkamai ir fiksavo teisingus duomenis, galiausiai – koks buvo tikras apelianto sustabdymo ir neblaivumo tikrinimo laikas. Nurodo ir tai, kad teismas neteisingai vertino ir A. G. neblaivumo nustatymo faktą. Apelianto teigimu, A. G. nurodė, kad buvo išgėręs giros iki tikrinimo atlikimo, o alaus buvo gėręs tik apie 18 val. Kadangi nesijautė neblaivus, važiavo, nes negalvojo, kad daro administracinį pažeidimą. Tai, kad A. G. pagrįstai vertino, jog nepadarė pažeidimo, atstovo teigimu, įrodo ir tai, kad buvo prašoma atlikti pakartotinį patikrinimą (užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole) bei tai, kad buvo siekiama atlikti medicininį kraujo tyrimą, tačiau, apelianto teigimu, minimų teisių pareigūnai neužtikrino ir nesudarė sąlygų pašalinti abejonėms, kurios A. G. buvo keliamos neblaivumo tikrinimo metu. Nurodo, jog prietaiso alkotesterio „(duomenys neskelbtini) Nr. 19173“ naudojimo instrukcijoje imperatyviai nustatyta, kad tikrinimas galimas tik tada, jei po alkoholio vartojimo fakto praėjo daugiau kaip 20 minučių, o ši aplinkybė byloje nebuvo nustatyta ir įvertinta. Teigia, kad A. G. tikrinimas atliktas iškart po jo sustabdymo, neįsitikinus, kad yra praėjęs reikiamas laikotarpis, nuo momento, kuomet buvo pavartoti skysčiai, kurie gali turėti įtakos tikrinimo rezultatams. Pažymi, kad, nors A. G. iki tikrinimo vartojo girą, žinotina, kad ir „Smetoniška“ gira turi savo koncentracijoje 1.2 proc. tūrio alkoholio. Dėl to apeliantas daro išvadą, kad esant abejonėms dėl tikslaus alkoholio pavartojimo momento, siekiant išvengti galimų matavimo netikslumų, pareigūnai turi imtis priemonių, jog tokių abejonių nekiltų ir tikrinimą atlikti tik esant neginčijamų įrodymų, kad alkoholis buvo vartotas praėjus daugiau nei 20 min iki tikrinimo atlikimo momento. Pažymi ir tai, kad gira nėra alkoholinis gėrimas, nors, kaip minėta, turi alkoholio, todėl vertina, kad alkoholio iki įvykio A. G. nevartojo, tačiau pagal įvykio aplinkybes, neatmeta tikimybės, kad tam tikra alkoholio koncentracija jo kraujyje galėjo būti, tačiau neviršijant leistinų normų, dėl to buvo prašoma atlikti pakartotinį tikrinimą. Taip pat nurodo, kad pareigūnams nesudarius sąlygų A. G. paneigti kilusių abejonių jis pats laiku savanoriškai kreipėsi į gydymo įstaigą t. y. išnaudojo teisės aktais nustatytą alternatyvą paneigti kilusias abejones. Advokato teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimas Nr. 452, reglamentuoja neblaivumo nustatymo tvarką medicinos įstaigose. Vyriausybės nutarimo 10 p. nustato, kad pareigūnai privalomai „išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros“. Tai, pasak nubaustojo asmens atstovo, turėjo būti padaryta, kadangi A. G. reiškė abejones tikrinimo alkoholio matuoklio patikimumu. Nurodo, jog Vyriausybės nutarimas nustato, kad policijos pareigūno išrašytame siuntime privaloma nurodyti: 10.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią siunčiamas transporto priemonės vairuotojas atlikti medicininės apžiūros, pavadinimą ir adresą; 10.2. išrašiusiojo siuntimą pareigūno ir (arba) pristatančiojo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą policijos pareigūno vardą, pavardę, pareigas, taip pat įstaigos, kurioje atitinkamas (-i) pareigūnas (-ai) dirba, pavadinimą, adresą ir kodą; 10.3. siunčiamojo transporto priemonės vairuotojo vardą, pavardę, gimimo datą; 10.4. siuntimo priežastį (bendros asmens būklės įvertinimo išvadą); 10.5. transporto priemonės vairuotojo pristatymo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą datą ir tikslų laiką (valandą ir minutes). Teigia, kad nutarimas aiškiai apibrėžia reikalavimus, susijusius su medicininiu neblaivumo tikrinimu – 10 p. numato, kad 1 val. laikotarpiu asmuo turi būti pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, bet ne atlikta jo apžiūra. Taigi nurodo, kad A. G. po to, kuomet policijos pareigūnai baigė atlikti formalumus, susijusius su dokumentų pildymu, nedelsiant vyko į gydymo įstaigą, t. y. per minėtą laiko intervalą, paleistas 2.41 val., o gydymo įstaigoje atvykęs buvo 3.07 val., taigi į gydymo įstaigą baigus tikrinimo procedūras nuvyko greičiau nei per 26 min, o gydymo įstaigoje buvo patvirtinta, kad A. G. kraujyje alkoholio koncentracija neviršija leistinos normos – 0.36 promilės. Nurodo, jog nutarimo 2 p. aiškiai nustato, kas yra laikoma neblaivumu – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. 3 p. detalizuoja, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. O medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) nustatyti yra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas). Nurodo, kad minėtas teisinis reguliavimas aktualus tuo, kad objektyviai asmens neblaivumą galima nustatyti atlikus asmens visapusišką tikrinimą. Pirminio tikrinimo metu buvo tiriama tik iškvėpto oro etilo alkoholio koncentracija, nors akivaizdu, kad neseniai pavartojus, kad ir nedidelį kiekį alkoholio, jo lieka burnos ertmėje (tai nesukelia neblaivumo būsenos) ir tokie duomenys yra mažiausiai patikimi, lyginant su įsisavinto į kraują alkoholio kiekiu organizme tyrimu, kurio tikrinimą atlikę policijos pareigūnai nedarė. Be to, nurodo ir tai, kad specialias žinias ir reikiamą kvalifikaciją realiai turi sveikatos priežiūros įstaigos specialistai, nes jie tikrinimą atlieka pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką (tai patvirtina ir byloje pateiktas aktas), o to, kad tokias specialias žinias ir kvalifikaciją turėtų tikrinimą atlikę policijos pareigūnai, byloje nustatyta nėra. Dėl to mano, kad teismas kaip įrodymu turėjo remtis atlikto medicininio tikrinimo duomenimis, kai alkoholio koncentracija organizme tikrinta ne tik atliekant iškvepiamo oro matavimus, testą, tačiau ir atlikus kraujo tyrimą, nes toks tyrimas buvo išsamesnis, visapusiškesnis ir patikimesnis bei patvirtinantis, kad leistina norma nebuvo viršyta. Taip pat nurodo, kad teismas, nustatęs, kad byloje yra du prieštaringi duomenys, inicijavo teismo ekspertizę dėl girtumo laipsnio nustatymo, atsakant į klausimą, ar apeliantas vairavo automobilį blaivus, tačiau gavus atsakymą, kad tokios ekspertizės nėra atliekamos, motyvavo byloje esančius duomenis subjektyviai. Pažymi, kad teismas pažeidė esminį principą, jog teismas nustatęs, apelianto nuomone, byloje esant abejonių ir prieštaravimų tarp nepriklausomų subjektų pateiktų duomenų, turi vadovautis nuostata, kad visi neaiškumai turi būti vertinami traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju, pasak advokato, teismas nepagrįstai teigia, kad medicinos dokumentas įrodo, jog A. G. padarė pažeidimą, kadangi teismas tokios savo išvados visiškai nemotyvavo, ir priešingai, atstovo teigimu, medicinos aktas kaip tik įrodo, kad A. G. kraujyje leistina alkoholio norma nebuvo viršijama. Pažymi, jog net teismui vertinant, kad buvo padarytas pažeidimas, atstovui akivaizdu, kad taikyta sankcija per griežta, kadangi net jei teismas vertintų, kad visos abejonės nėra pašalintos dėl jo galimo neblaivumo, egzistuoja pagrindas vadovautis ATPK 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Advokato įsitikinimu, A. G. skirta nuobauda ir jos dydis nėra proporcingas ir teisingas, kadangi egzistavo sąlygos taikyti švelnesnei nuobaudai ir bausmės skyrimas, atimant teisę vairuoti transporto priemonę 1 metams, būtų pasiekęs nuobaudos skyrimo tikslus, nes, atsižvelgiant į asmens neblaivumo laipsnį, akivaizdu, kad skirta sankcija artima dydžiu sankcijai, taikomai, kuomet transporto priemonė vairuojama esant vidutiniam ar sunkiam neblaivumo laipsniui.