Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2019-04-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-172-851/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-08
Bylos Nr.
AN2-172-851/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aiva Survilienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-172-851/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00473-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMA SNUTARIMAS2019 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. V. (toliau tekste ir – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-05 nutarimo, kuriuo M. V. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ir – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 300 eurų dydžio bauda.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir susipažinusi su administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-172-851/2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiasis patrulis N. R. 2019-01-13 surašė M. V. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-2703-2019 (toliau tekste ir – protokolas) už tai, kad ji 2019-01-13 apie 17.05 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš anksto žinodama, kad jai pagalba nereikalinga, iškvietė policiją tam, kad pareigūnai vyrui „įstatytų smegenis“, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą nedalyvaujant pažeidėjai, 2019-02-05 nutarimu pripažino M. V. kalta dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarymo, ir nubaudė ją 300 eurų dydžio bauda, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad M. V. savo kaltę pripažino, administracinio nusižengimo protokole paaiškino, kad ji anksčiau buvo įspėta dėl atsakomybės gresiančios už melagingą policijos pareigūnų iškvietimą, tačiau iš pripratimo vėl juos iškvietė, jos kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, policininkų tarnybiniais pranešimais, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis.

3. Individualizuodamas M. V. skiriamą administracinę nuobaudą, apylinkės teismas konstatavo, kad jos atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

4. Tai, kad byla buvo išnagrinėta pažeidėjai nedalyvaujant, apylinkės teismas motyvavo tuo, kad M. V. apie posėdžio vietą, datą ir laiką buvo tinkamai pranešta, tačiau nebuvo gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, todėl, neatvykus pažeidėjai, anot apylinkės teismo, yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu vengiama administracinės atsakomybės (ANK 629 str. 1 d.).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu M. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-05 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti atžvilgiu nutraukti.

5.1. Skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-16 nutarimas yra nepagrįstas, neobjektyvus ir neteisėtas, todėl naikintinas.

5.2. Teigia, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ir nepilnai išaiškino bylos aplinkybes, bylą išsprendė nesilaikydamas ANK 566-568, 591, 609, 617 straipsnių reikalavimų, kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo grindė prielaidomis, vadovaudamasis tik protokole užfiksuotais duomenimis, kurie, apeliantės teigimu, akivaizdžiai neatitinka tikrovės bei faktinių aplinkybių.

5.3. Pasak apeliantės, ji neatsisakė pareigūnų pagalbos, juos kvietė tam, kad apramintų neblaivų sutuoktinį. Nurodė, kad yra nedarbinga, šiuo metu – pensininkė. Prieš kelis metus yra patyrusi smegenų infarktą, po to - kelis mikroinsultus, jos sveikatos būklė yra bloga, jaučiamas galūnių tirpimas, širdies nepakankamumas. Neblaivaus sutuoktinio grasinimus suprato kaip akivaizdžią grėsmę savo sveikatai, todėl iškvietė policiją. Medicinos pagalbos ji nekvietė, juos iškvietė policijos pareigūnai, jos atsisakė, nes tuo metu ši pagalba nebuvo būtina.

5.4. Apeliantės teigimu, skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-05 nutarime melagingai nurodoma, kad ji (M. V.) savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. To protokole nėra, nes ji savo kaltės nepripažino ir dėl nieko nesigailėjo. Taip pat teigia, jog skundžiamame nutarime melagingai nurodoma, kad ji (M. V.) vengė atsakomybės, todėl neatvyko į teismą. Anot apeliantės, teismas tokią išvadą padarė, nesant jokių įrodymų, remdamasis išgalvotu pagrindu dėl jos (apeliantės) neatvykimo į teismą. Apeliantė jokių paaiškinimų protokole nerašė ir jo nepasirašė. Nurodė, jog yra rusakalbė, jai protokolo niekas neišvertė. Kadangi buvo be akinių, nuėjo pasiimti juos į kitą kambarį. Tuo metu policininkai paliko nepasirašytą ir neperskaitytą protokolą ant stalo ir išvyko. Teigia, jog jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl jos veikoje nėra jai inkriminuoto administracinio teisės nusižengimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

M. V. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, patikrino apeliantės ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6.1. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

6.2. Apylinkės teismas, pripažindamas M. V. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, netinkamai taikė įstatymą, pažeidė ne tik nekaltumo prezumpcijos, bet ir in dubio pro reo principą.

6.3. Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iškvietė priešgaisrinę apsaugą, policiją, greitosios medicinos pagalbą ir kitų specialiąsias tarnybas žinodamas, kad pagalba nereikalinga.

6.4. Atkreiptinas dėmesys, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo motyvuotai nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose įrodinėjimo našta neturi būti perkelta administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui. Taigi, remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Todėl, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

6.5. Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta <...> (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas ir kt.). Kasacinio teismo nutartyse ne kartą pasisakyta, kad įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461-788/2016 ir kt.).

6.6. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas šiuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamai aktyvus, be to, byloje esančius įrodymus vertino selektyviai ir atsietai nuo bendro konteksto, remdamasis prielaidomis bei spėlionėmis, apsiribodamas nemotyvuotu, lakonišku atsirašymu, todėl toks Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-05 nutarimas negali būti pripažintas kaip teisėtas ir pagrįstas.

6.7. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas nevertino, kad M. V. yra rusakalbė, garbaus amžiaus, turi neįgalumą ir administracinio nusižengimo protokolo nepasirašė, todėl nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad jai suprantama kalba buvo išaiškintos jos teisės bei pareigos, ir ji tinkamai buvo informuota apie paskirtą teismo posėdį. Taip pat neaišku, kuo remiantis apylinkės teismas konstatavo, kad M. V. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jeigu administracinio nusižengimo protokole to nėra užfiksuota.

6.8. Be to, apylinkės teismas nevertino, kad iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad M. V. policijos pareigūnus iškvietė dėl to, kad sutuoktinis J. V. žodinio konflikto metu trenkė jai delnu į veidą. Byloje nėra duomenų apie J. V. blaivumo/neblaivumo patikrinimą, nors apeliantė skunde nurodo, kad policijos pareigūnai jos sutuoktiniui nustatė 1 prom. girtumą. Taip pat iš vyriausiojo patrulio A. G. tarnybinio pranešimo matyti, jog J. V. neneigė, kad, išeidamas iš kambario neva tik prisilietė prie M. V. veido, norėdamas ją nutildyti, todėl apygardos teismas sprendžia, jog ta aplinkybė, kad ant apeliantės veido policijos pareigūnai ir ją apžiūrėję medikai nenustatė jokių sumušimo žymių, nepaneigia fizinio skausmo sukėlimo fakto ir tuo pagrindu kreipimosi į policiją dėl galimo smurto artimoje aplinkoje.

6.9. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byla iš tikrųjų gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, bet tik tuomet, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Be to, teismas pats gali nuspręsti, kad posėdyje būtinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas. Jeigu pagal šaukimą šis asmuo vengia atvykti, teismo sprendimu policijos pareigūnas gali jį atvesdinti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, teismas gali paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paiešką. Jeigu pagal teismo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdintas, administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant. Taip pat teismas gali nuspręsti, kad posėdyje būtinas administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno dalyvavimas, ir iškviesti jį pagal šaukimą (ANK 629 straipsnis).

6.10. Kadangi šioje byloje esantys neaiškumai nebuvo pašalinti, o byla išnagrinėta pažeidžiant ANK 629 straipsnio nuostatas, tai yra nedalyvaujant pažeidėjai ir nesant duomenų apie tai, kad M. V. buvo išaiškintos teisės ir pareigos ir apie numatomą teismo posėdį jai buvo tinkamai pranešta, taip pat neapklausus policijos pareigūnų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai aplinkybes, apylinkės teismo argumentai, kad M. V. į paskirtą teismo posėdį neatvyko, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, atmestini kaip nepagrįsti.

7. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog M. V. padarė veiką, atitinkančią jai inkriminuoto administracinio nusižengimo požymius, nėra, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-05 nutarimas dėl jo šališkumo bei kitų nustatytų esminių pažeidimų yra naikintinas, ir administracinio nusižengimo byla M. V. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-05 nutarimą administracinio nusižengimo byloje, ir administracinio nusižengimo teiseną M. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Aiva Survilienė