Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-16 · Civilinė byla Nr. 2A-2640-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-16
Bylos Nr.
2A-2640-577/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-11048-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Atsakovas
BAB banko „Snoras“
Ieškovas
UAB „Mediashop“
Trečiasis asmuo
UAB „Via sportas“
Civilinė byla Nr. 2A-2640-577/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11048-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 121.; 121.14.; 121.18.; 42.11.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo BAB banko „Snoras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mediashop“ ieškinį atsakovui BAB bankui „Snoras“ dėl sutarties ir įkeitimo sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo UAB „Via sportas“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Mediashop“ teismo prašo pakeisti Kredito sutarties sąlygas: 1) pripažinti netekusiais galios Kredito sutarties 3.7, 7.4, 11.2, 13.7, 13.13, 13.19, 13.21,14.4 punktus; 2) pakeisti Kredito sutarties 6.1 punkto redakciją į „6.1. Žemiau nurodytu sutartiniu įkeitimu, kuris turi būti įregistruotas Hipotekos registre: 6.1.1. Išsamus pavadinimas: 10 000 000,- Lt apskaitinės (balansinės) vertės apyvartoje esančios prekių atsargos; 6.1.2. Turto buvimo vieta: pagal Kredito gavėjo pateiktą sąrašą; 6.1.3. Turto vertė: 10 000 000,- Lt apskaitine (balansine) verte; 6.1.4. Nuosavybės teisė priklauso: Kredito gavėjui.“; 3) pakeisti Kredito sutarties 9 punkto redakciją į „9. Kredito gavėjas turi teisę grąžinti Kreditą anksčiau 3.6 punkte nurodyto termino.“; 4) pakeisti Kredito sutarties 12 punkto redakciją į „12. Laiku nesumokėjęs palūkanų, kredito, Kredito gavėjas privalo mokėti bankui 3.5 punkte nustatytus delspinigius. Skaičiuojant delspinigius, palūkanos nuo pradelstų mokėtinų sumų pagal Sutartį neskaičiuojamos. 12.1. Delspinigiai skaičiuojami nuo visos laiku negrąžintos kredito sumos, nuo visos laiku nesumokėtų palūkanų sumos.“; 5) pakeisti Kredito sutarties 19 punkto redakciją į „19. Kredito gavėjas suteikia bankui teisę, be papildomo nurodymo ir sutikimo nurašyti mokėtinas pagal Sutarti palūkanas bei grąžintinas kredito sumas nuo atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Banke.“; 6) pakeisti Kredito sutarties 20 punkto redakciją į „20. Bankas privalo informuoti Kredito gavėją apie tai, kad jo sąskaitų likučio nepakanka mokėtinoms sumoms padengti.“; pakeisti 2010-09-17 sutartinio įkeitimo lakštą (įregistruotas Hipotekos registre 2010-09-21, identifikavimo kodas 01220100014098) nurodant 10.000.000 litų įkeičiamų Bendrovės apyvartoje esančių prekių atsargų apskaitinę (balansinę) vertę bei leidžiant pakartotinai įkeisti apyvartoje esančias prekių atsargas.

Ieškovas nurodo, kad šalys sudarė 2010-09-15 Kredito sutartį Nr. 031-03470 ir vėlesnius jos pakeitimus. Kredito sutartimi Bankas suteikė Bendrovei teisę naudotis l 158 480 Eur kredito linija, o ieškovas įsipareigojo mokėti Bankui palūkanas, nustatytu terminu grąžinti kreditą bei prisiėmė kitus įsipareigojimus. 2011-09-28 Papildomu susitarimu Nr. l šalys susitarė padidinti UAB „Mediashop“ suteiktos kredito linijos limitą iki 11 737 720 Eur, susitarė pratęsti kredito grąžinimo terminą iki 2012 m. spalio 15 d., nustatė naują palūkanų normą bei atliko kitus pakeitimus.

Susitarimu Nr. l pakeistomis Kredito sutarties sąlygomis (Kredito sutarties p. 6.1) nustatyta, kad kredito gavėjas (ieškovas) visišką Kredito sutarties sąlygų įvykdymą užtikrina Hipotekos registre registruojamu sutartiniu turto įkeitimu, kuriuo įkeičiamos visos apyvartoje esančios Bendrovės prekių atsargos, kurių vertė ne mažesnė kaip 12 000 000 litų apskaitine (balansine) verte. Be aukščiau nurodyto prekių atsargų įkeitimo, Bendrovės prievolių įvykdymas užtikrinamas ir UAB „Via sportas“ priklausančio prekės ženklo bei Bendrovės apyvartinių lėšų įkeitimu (Kredito sutarties p. 6.2, 6.3). Vykdydamos Kredito sutarties sąlygas, šalys bei trečiasis asmuo UAB „Via Sportas“ sudarė 2010-09-17 sutartinį įkeitimą bei vėlesnius jo pakeitimus. Ieškovas nurodo, kad 2011-11-16 Lietuvos bankas apribojo Banko, kaip kredito įstaigos, veiklą. 2011-12-07 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį iškelti Bankui bankroto bylą. Nutarties dalis, kuria Bankui iškeliama bankroto byla, įsigaliojo 2011-12-20 ir nuo minėtos datos Bankas įgijo bankrutuojančios įmonės statusą. Vilniaus apygardos teismui priėmus pirmiau nurodytą nutartį, įsigaliojo 2011-11-24 Lietuvos banko valdybos nutarimu priimtas sprendimas visam laikui atšaukti Bankui išduotą licenciją. Nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo Bankas nebevykdė esminės dalies savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį. Bendrovė neteko galimybės pasinaudoti Kredito sutartimi suteikta kredito linija bei neteko galimybės naudotis Banko sąskaitoje buvusiomis Bendrovės lėšomis, neteko galimybės vykdyti per Banką atsiskaitymus. Sustabdžius Banko, kaip kredito įstaigos, veiklą, tapo neįmanomas ir dalies Bendrovės įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymas: įsipareigojimų vykdyti piniginių lėšų apyvartas per sąskaitas banke, mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už darbuotojus tik į Banke esančias Sodros sąskaitas, darbo užmokestį Bendrovės darbuotojams mokėti per Banko emituojamų mokėjimo kortelių sąskaitas ir kt. (Kredito sutarties p. 13.9,13.10).

Atsiliepimas

Atsakovas BAB bankas „Snoras“ nurodo, kad Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimą iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti AB banko „Snoras“ veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimą visam laikui atšaukti AB bankui „Snoras“ išduotą banko licenciją ir nustatė, kad minėtas sprendimas įsigalioja, kai Vilniaus apygardos teismas priima nutartį iškelti AB bankui „Snoras“ bankroto bylą ir paskiria administratorių. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. priėmė nutartį iškelti AB bankui „Snoras“ bankroto bylą, kuri bankroto bylos iškėlimo dalyje įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad paskelbus moratoriumą, o vėliau iškėlus bankroto bylą, atsakovas nebevykdė esminės dalies savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, tačiau, pasak atsakovo, ieškovas nenurodo, kokių konkrečiai esminių Kredito sutarties sąlygų atsakovas nebevykdė, nenurodo, kokie Kredito sutarties punktai buvo pažeisti atsakovo veiksmais ir/ar neveikimu. Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovas neteko galimybės vykdyti per banką tolimesnius atsiskaitymus, kompensuojant apyvartinių lėšų stygių, skolintis reikalingas lėšas iš veikiančių kredito įstaigų. Nurodomų veiksmų atlikimas, atsakovo nuomone, nėra konkrečios Kredito sutarties dalykas, o Lietuvos banko valdybai priėmus aukščiau nurodytus sprendimus jų atlikimas atsakovui tapo tiek praktiškai, tiek teoriškai negalimas. Atsakovas nesutinka keisti šalių sudarant Kredito sutartį ir/ar jos papildomus susitarimus sutartų Kredito sutarties sąlygų, kurių laikymosi jokiu būdu neįtakoja šiuo metu vykdomos atsakovo likvidavimo procedūros ir kurių atsisakymas vienareikšmiškai neatitiktų likviduojamos įmonės bei jos kreditorių interesų. Atsakovas nesutinka atsisakyti šalių sutarto įkeisti turto įkeitimo / hipotekos teisės, kol nėra įvykdyta prievolė, ieškovo prašymu nuolat atidėliojamas jos pradžios ir pabaigos vykdymo terminas, o pats ieškovas nesiūlo alternatyvaus turto ar kitų sprendimo būdų savo, kaip skolininko, kol kas nevykdomai prievolei užtikrinti. Iš ieškovo pusės yra nesąžininga ir nelogiška reikalauti, kad atsakovas sutiktų paprasčiausiai atsisakyti turto įkeitimo / hipotekos teisės, tai jokiu būdu nebūtų geriausiais likviduojamos įmonės kreditorių interesų gynimo būdas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Via sportas“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį patenkinti. Trečiasis asmuo sutinka su ieškinio argumentu, jog objektyviai egzistuoja aplinkybės, turinčios esminę reikšmę sutartinių įsipareigojimų vykdymui: atsakovo, kaip Kredito sutarties šalies, įsipareigojimų vykdymas buvo betarpiškai susijęs su jo turėtu kredito įstaigos statusu. Lietuvos banko valdybos sprendimu atšaukus atsakovui išduotą licenciją teikti finansines paslaugas, tapo neįmanomas esminės dalies atsakovo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymas, o Kredito sutartimi nustatyti ieškovo veiklos suvaržymai tapo neproporcingi jo iš Kredito sutarties vykdymo gaunamai naudai. Bendrovės nuomone, atsiradusios aukščiau nurodytos atsakovo, kaip kredito įstaigos, veiklos ribojimo aplinkybės iš esmės sumažino ieškovo iš Kredito sutarties gaunamą įvykdymą, o neproporcingi suvaržymai ieškovui iš esmės padidino įvykdymo kainą. Sutartinių prievolių pusiausvyrą pažeidžiančios aplinkybės atsirado po Kredito sutarties sudarymo. Bendrovė sutinka, kad sudarydamas Kredito sutartį ieškovas negalėjo protingai numatyti, kad gali atsirasti nurodytos esmingai apsunkinančios sutarties vykdymą aplinkybės, tokių aplinkybių ieškovas negalėjo ir negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo ieškovo valios, ieškovas negalėjo užkirsti kelio jų atsiradimui, negali įtakoti jų pašalinimo). Akivaizdu, kad ieškovas nebuvo prisiėmęs tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Atsiradęs sutarties vykdymo suvaržymas yra esminis, pažeidžiantis sutartinių prievolių pusiausvyrą, todėl reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pakeitė UAB „Mediashop“ ir AB banko „Snoras“ 2010-09-15 Kredito sutarties sąlygas bei nutarė:

1) pripažinti netekusiais galios Kredito sutarties 3.7, 7.4, 11.2, 13.7, 13.13, 13.19, 13.21, 14.4 punktus;

2) pakeisti Kredito sutarties 6.1 punkto redakciją į „6.1. Žemiau nurodytu sutartiniu įkeitimu, kuris turi būti įregistruotas Hipotekos registre: 6.1.1. Išsamus pavadinimas: 10 000 000,- Lt apskaitinės (balansinės) vertės apyvartoje esančios prekių atsargos; 6.1.2. Turto buvimo vieta: pagal Kredito gavėjo pateiktą sąrašą; 6.1.3. Turto vertė: 10 000 000,- Lt apskaitine (balansine) verte; 6.1.4. Nuosavybės teisė priklauso: Kredito gavėjui.“;

3) pakeisti Kredito sutarties 9 punkto redakciją į „9. Kredito gavėjas turi teisę grąžinti Kreditą anksčiau 3.6 punkte nurodyto termino.“;

4) pakeisti Kredito sutarties 12 punkto redakciją į „12. Laiku nesumokėjęs palūkanų, kredito, Kredito gavėjas privalo mokėti bankui 3.5 punkte nustatytus delspinigius. Skaičiuojant delspinigius, palūkanos nuo pradelstų mokėtinų sumų pagal Sutartį neskaičiuojamos. 12.1. Delspinigiai skaičiuojami nuo visos laiku negrąžintos kredito sumos, nuo visos laiku nesumokėtų palūkanų sumos.“;

5) pakeisti Kredito sutarties 19 punkto redakciją į „19. Kredito gavėjas suteikia bankui teisę, be papildomo nurodymo ir sutikimo nurašyti mokėtinas pagal Sutarti palūkanas bei grąžintinas kredito sumas nuo atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Banke“;

6) pakeisti Kredito sutarties 20 punkto redakciją į „20. Bankas privalo informuoti Kredito gavėją apie tai, kad jo sąskaitų likučio nepakanka mokėtinoms sumoms padengti.“;

Pakeisti 2010-09-17 sutartinio įkeitimo lakštą (įregistruotas Hipotekos registre 2010-09-21, identifikavimo kodas 01220100014098, žr. ieškinio priedą Nr. 13), nurodant 10 000 000 litų įkeičiamų Bendrovės apyvartoje esančių prekių atsargų apskaitinę (balansinę) vertę bei leidžiant pakartotinai įkeisti apyvartoje esančias prekių atsargas.

Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių argumentų, paneigiančių ieškovo prašymą modifikuoti šalių sutartį, nepasisakė dėl konkrečių modifikuotinų sutarties punktų, o tik apskritai su šiuo modifikavimu nesutiko, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kuo ieškovo siūlomas sąlygų keitimas pažeistų jo kaip sandorio šalies interesus. Taip pat teismas nurodė, kad po to, kai atsakovas nebeteko licencijos vykdyti bankinę veiklą ir tapo likviduojamas, tapo akivaizdu, kad prisiimtų įpareigojimų iš dalies nebegali ir ateityje nebegalės vykdyti pats atsakovas taip pat, kad nėra surinkta įrodymų ir atsakovas to neteigia, kad šiai dienai ieškovas būtų skolingas atsakovui ar kitais būdais nevykdytų savo prisiimtų įsipareigojimų. Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo netenkinti ieškovo prašymo pakeisti 2010-09-17 sutartinio įkeitimo lakštą.

Atsakovas BAB bankas „Snoras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą dalyje dėl Kredito sutarties 6.1 punkto pakeitimo ir dėl 2010 m. rugsėjo 17 d. sutartinio įkeitimo lakšto, identifikavimo kodas 01220100014098, pakeitimo. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl netinkamai nustatė ir vertino bylos išnagrinėjimui svarbias faktines aplinkybes. Priešingai nei nurodoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendime, ieškovas yra pasinaudojęs nustatytu kredito limitu, o negrąžinta kredito suma, pasak apelianto, apeliacinio skundo teikimo dieną yra 1 299 764,71 Eur. Šios aplinkybės, pasak atsakovo, ir pats ieškovas neneigia ir neginčija. Todėl, apelianto nuomone, klaidinga ir skundžiamame sprendime išdėstyta išvada, kad „po to, kai atsakovas nebeteko licencijos vykdyti bankinę veiklą ir yra likviduojamas, akivaizdu, kad prisiimtų įpareigojimų iš dalies nebegali ir ateityje nebegalės vykdyti pats atsakovas.“. Atsakovas pabrėžia, kad jis Kredito sutartimi prisiimtas pareigas – suteikti galimybę paskolos gavėjui (ieškovui) pasinaudoti kredito limitu bei pagal pateiktą prašymą pervesti kredito lėšas – buvo įvykdęs dar iki Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priimto sprendimo paskelbti AB banko „Snoras“ veiklos apribojimą (moratoriumą). Apeliantas pabrėžia, kad akivaizdu, jog ieškovas jam yra skolingas. Be to, prie nagrinėjamos bylos yra pridėti papildomi susitarimai prie Kredito sutarties, iš kurių matosi, kad per dvejus Kredito sutarties galiojimo metus skolos dydis augo, o ieškovo prašymu tris kartus buvo atidėtas skolos grąžinimo pradžios terminas. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas iš esmės nepasisakė, dėl kokių pagrindų turėtų būti mažinamas Kredito sutarties šalių sutarto įkeisti turto/hipotekos teisės dydis. Taip pat apeliantas pabrėžia, kad ieškovas nėra pradėjęs vykdyti savo prievolės – grąžinti kreditą – pagal Kredito sutartį, ieškovo prašymu nuolat atidėliojamas šios prievolės pradžios ir pabaigos vykdymo terminas, o pats ieškovas nesiūlo alternatyvaus turto ar kitų sprendimo būdų savo, kaip skolininko, kol kas nevykdomai prievolei užtikrinti. Atsakovas mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino šių aplinkybių, kaip ir paties įkeisto turto (kilnojamos prekių atsargos) pobūdžio, jo saugojimo ir apskaitos sąlygų. Apeliantas pažymi, kad įkeisto turto vertė yra nuolat kintanti, yra leidžiamas šio turto judėjimas ir apyvarta, todėl teigti, kad tokio neapibrėžto turto įkeitimo mastas yra per didelis ir dėl to mažintinas, ieškovui dar net nepradėjus grąžinti kredito, yra nepagrįsta. Taigi, apelianto vertinimu, pirmos instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esamus įrodymus, todėl visiškai neatskleidė bylos esmės.

Ieškovas UAB „Mediashop“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas pažymi, kad nuo Kredito sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė Kredito sutarties vykdymo aplinkybės bei iš esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra ieškovo nenaudai. Ieškovo nuomone, akivaizdžiai egzistuoja visi CK 6.204 str. nustatyti pagrindai teismui pakeisti Kredito sutarties ir Sutartinio įkeitimo sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Ieškovas nurodo, kad Kredito sutartyje nurodyta 12 000 000 litų likutinė balansinė įkeičiamų Bendrovės apyvartoje esančių prekių atsargų vertė buvo nustatyta Susitarimu Nr. 1, kai pagal Kredito sutartį buvo užtikrinama 1 737 720 eurų (5 999 478,30 litų pagal oficialų kursą) kredito suma. Susitarimu Nr. 2 nustatytas 1 299 660,91 eurų (4 487 469,10 litų pagal oficialų kursą), ženkliai mažesnis užtikrinamos prievolės dydis, todėl, ieškovo nuomone, egzistuojantis įkeitimo mastas yra akivaizdžiai perteklinis. Ieškovo vertinimu, pirmos instancijos teismo nustatytas 10 000 000 litų prekių įkeitimo mastas yra daugiau nei dvigubai didesnis, nei užtikrinamos prievolės dydis, todėl yra daugiau negu pakankamas Banko interesams dėl kredito grąžinimo užtikrinti. Kredito sutarties sudarymo metu prisiimdamas įsipareigojimus dėl santykinai didelio masto prekių atsargų suvaržymo, ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad jo apyvartinių lėšų poreikis bus tenkinamas, didinant suteiktą kredito linijos limitą, tačiau Bankui pasinaudoti Susitarimu Nr. 1 nustatyta 1 737 720 eurų kredito linija, neliko kredito linijos padidinimo galimybės, o Kredito sutartimi ir Sutartiniu įkeitimu nustatyti suvaržymai nesumažėjo. Ieškovas nurodo, kad Bankui veiklą nutraukus, kredito padidinimo galimybės neliko, o Kredito sutartimi ir sutartiniu įkeitimu nustatyti suvaržymai užkerta kelią Bendrovei gauti kredito išteklių iš veikiančių kredito įstaigų. Be to, ieškovas tvirtina, kad dėl Bendrovės vykdomos prekybinės veiklos specifikos apyvartinių lėšų trūkumas sąlygoja prekių atsargų stygių, o pastarasis pasireiškia apyvartos praradimais bei blogina bendrus ekonominės veiklos rezultatus. Kadangi Sutartiniame įkeitime aiškiai neapibrėžta įkeičiamų prekių atsargų vertė ir ji neatribota nuo visų Bendrovės apyvartoje esančių prekių atsargų bei nurodytas draudimas pakartotinai įkeisti, Bendrovė neturi galimybės išskirti įkeistą Bankui apyvartoje esančių prekių atsargų dalį nuo apyvartoje esančių prekių atsargų dalies, kuriai apribojimai netaikomi, bei neturi galimybės nesuvaržytąja dalimi užtikrinti savo įsipareigojimų kitai kredito įstaigai įvykdymą. Ieškovas tvirtina, kad net iš esmės padidėjus apyvartoje esančioms prekių atsargoms, dėl įkeistų prekių atsargų aiškaus neapribojimo vertės kriterijumi bei dėl draudimo pakartotinai įkeisti ieškovui užkirstas kelias užtikrinti savo prievolių įvykdymą prekių atsargų ženklaus padidėjimo apimtimi, nors valdomomis prekių atsargomis gali būti realiai ir visiškai užtikrintas tiek Banko, tiek kito potencialaus kreditoriaus reikalavimas.

Trečiasis asmuo UAB „Via sportas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodo, kad neabejotinai objektyviai egzistuoja aplinkybės, turinčios esminę reikšmę šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Pažymi, kad atsakovo, kaip Kredito sutarties šalies, įsipareigojimų vykdymas buvo betarpiškai susijęs su jo turėtu kredito įstaigos statusu. Atšaukus atsakovui išduotą licenciją teikti finansines paslaugas, tapo neįmanomas esminės dalies atsakovo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymas, o Kredito sutartimi ir Įkeitimu nustatyti ieškovo suvaržymai, trečiojo asmens nuomone, tapo neproporcingi ieškovo iš Kredito sutarties vykdymo gaunamai naudai. UAB „Via sportas“ įsitikinimu, atsakovo, kaip kredito įstaigos, veiklos ribojimo aplinkybės iš esmės sumažino ieškovo iš Kredito sutarties gaunamą įvykdymą (ieškovas pasinaudojo tik 1 299 660,91 Eur kreditu iš bendros 1 737 720 Eur kredito linijos), o neproporcingi suvaržymai ieškovui iš esmės padidino įvykdymo kainą. Trečiasis asmuo pabrėžia, kad atsiradęs vykdymo suvaržymas yra esminis, pažeidžiantis sutartinių prievolių pusiausvyrą, todėl reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dalyje ir byla toje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2010-09-15 sudarė Kredito sutartį, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui teisę naudotis 1 158 480 Eur kredito linija, o ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui palūkanas, nustatytu terminu grąžinti kreditą (2011-09-14), įvykdyti kitus prisiimtus įsipareigojimus (b.l. 15-24). 2011-09-28 Papildomu susitarimu Nr. 1 šalys susitarė padidinti kredito linijos limitą iki 1 737 720 Eur, pratęsti Kredito sutarties galiojimo terminą iki 2012-10-15, nustatyti naują metų palūkanų normą, nustatyti naują kredito linijos mažinimo tvarką, taip pat buvo susitarta atlikti kitus Kredito sutarties sąlygų pakeitimus (b.l. 25-26). 2012-06-04 Papildomu susitarimu Nr. 2 šalys susitarė pakeisti kreditavimo formą iš kredito linijos į kreditą, nustatyti naują kredito grąžinimo tvarką, atlikti kitus Kredito sutarties pakeitimus. Kredito suma – 1 299 660,91 Eur; sutarties pabaigos terminas – 2014-03-10. (b.l. 27-28). 2012-11-15 Papildomu susitarimu Nr. 3 buvo pakeista kredito grąžinimo tvarka ir galutinio atsiskaitymo data, buvo nustatytas naujas sutarties pabaigos terminas – 2015-03-10 (b.l. 98-99). 2011-11-16 Lietuvos bankas apribojo atsakovo veiklą, o 2011-11-24 Lietuvos banko valdybos nutarimu priimtas sprendimas visam laikui atšaukti atsakovui išduotą licenciją. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi AB bankui „Snoras“ buvo iškelta bankroto byla. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas prašė pakeisti tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas. Nagrinėjamu atveju iš esmės ginčas kilo tik dėl vienos Sutarties sąlygos pakeitimo – dėl šalių sutarto įkeisti turto masto. Ieškovo nuomone, egzistuojantis įkeitimo mastas yra akivaizdžiai perteklinis, o atsakovas su šia pozicija nesutinka.

Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad po to, kai atsakovas nebeteko licencijos vykdyti bankinę veiklą ir tapo likviduojamas, jis iš dalies nebegali vykdyti ir ateityje nebegalės vykdyti prisiimtų įpareigojimų. Taip pat nurodė, kad byloje nėra surinkta įrodymų ir atsakovas to neneigia, kad šiai dienai ieškovas būtų skolingas atsakovui ar kitais būdais nevykdytų savo prisiimtų įsipareigojimų. Remdamasis išdėstytais motyvais, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovo reikalavimą dėl įsipareigojimų užtikrinimo masto sumažinimo tenkino.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas jau yra pasinaudojęs nustatytu kredito limitu. Pažymėtina, kad teismas nesiaiškino, kokia yra grąžinto ir negrąžinto kredito suma, o tiesiog konstatavo, kad atšaukus AB bankui „Snoras“ išduotą licenciją, ieškovas nebeteko galimybės pasinaudoti Sutartimi suteikta kredito linija. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas visai nevertino faktinės situacijos, nesiaiškino, ar ieškovui buvo pervestos kredito lėšos, kuria kredito linijos dalimi ieškovas turėjo galimybę pasinaudoti, jei lėšos buvo pervestos iki AB banko „Snoras“ veiklos apribojimo. Be to, pirmos instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo teigti, kad šiai dienai ieškovas būtų skolingas atsakovui ar kitais būdais nevykdytų savo prisiimtų įsipareigojimų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovas yra skolingas atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, kad prie nagrinėjamos bylos yra pridėti papildomi susitarimai prie Kredito sutarties, iš kurių matyti, kad per dvejus Kredito sutarties galiojimo metus skolos dydis augo, o ieškovo prašymu tris kartus buvo atidėtas skolos grąžinimo pradžios terminas (b.l. 15-24; 25-26; 27-28; 98-99), o iš Papildomo susitarimo Nr. 3 (b.l. 98-99) matyti, kad kredito grąžinimo termino pradžia – 2014-03-10. Taigi, ieškovas dar net nėra pradėjęs vykdyti savo prievolės – grąžinti kreditą. Esant nurodytoms aplinkybėms, neaišku kokiu pagrindu pirmos instancijos teismas priėjo prie išvados, kad yra tikslinga mažinti ieškovo įsipareigojimų įvykdymui įkeisto turto mastą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, priimamų procesinių sprendimų turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai. Šie reikalavimai leidžia užtikrinti, kad priimamas teisines pasekmes sukuriantis dokumentas būtų logiškas, aiškus bei pagrįstas nuosekliu bylos aplinkybių ir susiklosčiusį santykį reglamentuojančių teisės normų įvertinimu. Dėl to motyvų, pagrindžiančių teismo padarytą išvadą, nebuvimas teismo procesiniame dokumente vertintinas kaip esminis proceso normų pažeidimas, esantis absoliučiu tokio dokumento panaikinimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Pabrėžtina, kad CPK 270 str. 4 d. vienareikšmiškai nurodyta, jog sprendime turi būti ne tik įvardinti įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi, bet ir išdėstyti motyvai, kuriais vadovaujantis buvo padarytos tam tikros išvados.

Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pažymėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Nors teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61), tačiau teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.

Tuo atveju, kai teismas pažeidžia CPK 270 str. 4 d. 4 p. nustatytą pareigą, t. y. kai apeliacinės instancijos teismas nustato, kad sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), yra konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str.). Nors pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 str. 2 d. 4 p. prasme, tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas taip pat esminiu pagal CPK 346 str. 2 d. 1 p., jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija, kt., bylos Nr. 3K-3-344/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neįsigilino į nagrinėjamo klausimo dėl įkeitimo masto mažinimo esmę, neatskleidė visų bylos aplinkybių bei tinkamai nemotyvavo savo priimto procesinio sprendimo. Pripažintina, kad teismo sprendimas nėra visiškai nemotyvuotas, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmos instancijos teismas neatskleidė visos bylos esmės, tinkamai nemotyvavo savo išvadų, kurios ir lėmė galutinį teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 301-302 straipsniais, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą dalyje dėl Kredito sutarties 6.1. punkto redakcijos pakeitimo ir dalyje dėl 2010 m. rugsėjo 17 d. sutartinio įkeitimo lakšto, identifikavimo kodas 01220100014098, pakeitimo ir šiose dalyse perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Zita SmirnovienėHenrichas Jaglinskis